Lygindamas savo vaikystę su dabartinių moksleivių, premjeras pripažįsta, kad šiais laikais kompiuterinės pramogos tapo rimtu konkurentu aktyviam laisvalaikiui kieme ar stadione. Apie sporto vietą savo gyvenime A.Butkevičius sutiko papasakoti portalui lrytas.lt.
– Kada pats susidomėjote sportu?
– Kaip ir kiekvienam nedideliame miestelyje augusiam vaikui, sportas man buvo įprastas laisvalaikio užsiėmimas. Po pamokų lankiau muzikos mokyklą, todėl laisvo turėjau tikrai labai nedaug, tačiau visuomet jo atrasdavau, kai draugai kviesdavo pažaisti futbolą.
– Kas paskatino sportuoti?
– Didžiausią įtaką padarė tėvai, kurie palaikė ir skatino mano užklasinę veiklą. Mokykloje nebuvau pirmūnas, bet laikiausi duoto žodžio gerai mokytis.
Sportuojantis žmogus jaučiasi fiziškai tvirtesnis bei sveikesnis, todėl man tai tapo kasdieniu įpročiu. Visada būsiu dėkingas savo mokytojams bei treneriams, kurie mokėjo paskatinti, kai varžybose nepasisekdavo, padėjo tobulėti, atskleisti savo stipriąsias savybes.
– Koks sportas mokykloje labiausiai patiko?
– Mokyklos laikais mėgstamiausia sporto šaka buvo futbolas. Iki septintos klasės tiesiog gyvenau šia sporto šaka. Vėliau labai susidomėjau imtynėmis.
– Ar dalyvaudavote tarpklasinėse ir mokyklų varžybose?
– Mokyklos metai kelia šiltus prisiminimus. Man sekėsi žaisti futbolą – kiekvienos varžybos būdavo didžiulis emocijų pliūpsnis. Kaudavomės tarytum dėl aukso medalio.
Vyresnėse klasėse sudomino imtynės – ten taip pat lydėjo sėkmė. Galiausiai teko priimti sprendimą – pasirinkti vieną iš dviejų mėgstamų sporto šakų – imtynes arba futbolą. Apsispręsti buvo tikrai sunku. Bet po ilgų svarstymų vis dėlto pasirinkau imtynes ir niekuomet dėl savo sprendimo nesigailėjau.
Pradėjau sportuoti dar intensyviau, lankiau Radviliškio sporto mokyklos laisvųjų imtynių sekciją, tapau kandidatu į Sovietų Sąjungos sporto meistrus. Mane viliojo ir į Panevėžio sporto mokyklą-internatą, tačiau tėvai nenorėjo išleisti.
Vėliau, jau studijuodamas aukštojoje mokykloje, supratau, kad vėl reikia rinktis – mokslai arba sportas. Tuomet nusprendžiau pradėti aktyviau gilintis į savo būsimą specialybę, bet su sportu galutinai neatsisveikinau. Be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo.
– Kaip manote, kokias charakterio savybes išugdo individualios sporto šakos, o kokias komandinės?
– Ir komandinis, ir individualus sportas ugdo savybes, kurios yra tiesiog būtinos kasdienybėje. Žaisdamas komandoje jauti atsakomybę už bendrą sėkmę, turi pateisinti ne tik savo, bet ir komandos draugų lūkesčius. Juk menkiausia tavo klaida gali lemti visų pralaimėjimą.
Nepakanka būti tik geru žaidėju – reikia išmokti bendradarbiauti ir mokytis iš draugų. Komanda turi veikti kaip vienas organizmas – tik taip ji gali pasiekti pergalę.
O individualios sporto šakos ugdo atkaklumą, užsispyrimą, kantrybę bei savarankiškumą.
– Kaip laisvalaikį kontroliavo jūsų tėvai? Kaip pasirinkote tarp muzikos ir sporto?
– Tėvai niekuomet manęs per daug nekontroliuodavo, nuolatos skatindavo aktyviai ir prasmingai leisti laisvalaikį. Manau, kad tai buvo puikus sprendimas, nes, suteikdami daug laisvės, jie išugdė man savarankiškumo ir atsakomybės jausmą.
Mėgau ir muzikuoti, ir sportuoti, tačiau laikui bėgant supratau, kad jei noriu būti geriausias, turiu rinktis vieną iš šių užsiėmimų. Nuo devintos klasės muzikos mokyklos nebelankiau, dalyvaudavau tik orkestro repeticijose ir koncertuose, jei to reikėdavo. Daugiau dėmesio skyriau sportui.
– Kaip moksleiviui sportą derinti su mokslu (pirma paruošti pamokas, tada eiti į treniruotę ar atvirkščiai)?
– Sportuoti labai svarbu, tačiau mokslų dėl to apleisti negalima. Būtina išmokti tinkamai paskirstyti savo laiką. Geri laiko planavimo įgūdžiai yra naudingi bet kurioje veikloje.
– Kaip jums pavykdavo suderinti sportą su ūkio darbais?
– Mokslai ir sportas atimdavo tikrai daug laiko, tačiau visuomet kiek galėdamas stengdavausi padėti tėvams namuose.
– Kaip sportas ugdo charakterį, lyderio savybes?
– Yra geras posakis: sveikame kūne – sveika siela. Judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda išsaugoti ne vien puikią fizinę formą, bet ir proto aštrumą bei gebėjimą atlaikyti įtampą. O įvairių sporto šakų ugdomas užsispyrimas, atkaklumas, savarankiškumas bei atsakomybės jausmas – kiekvienam vadovui būtinos savybės.
– Iš ko atpažįstate žmogų, kuris anksčiau intensyviai sportavo?
– Pastebėjau, jog sportuojantys ar anksčiau intensyviai sportavę žmonės visuomet atrodo pasitempę, žvalūs. Tvirčiau spaudžia ranką ir daugiau šypsosi.
– Ar Vyriausybėje yra daugiau žmonių, kurie jaunystėje daug laiko skyrė sportui?
– Dauguma dabartinės Vyriausybės narių jaunystėje sportavo ir meilę sportui puoselėja iki šių dienų. Kiek žinau, ministrų kabinete yra aktyviai žaidžiančių tenisą bei užsiimančių alpinizmu.
– Ar dabar randate laiko sportui?
– Net ir įtempčiausiu gyvenimo laikotarpiu stengiuosi bent kartą per savaitę apsilankyti treniruoklių salėje, pasivažinėti dviračiu arba dalyvauti draugiškose futbolo varžybose. Sportas man tarsi terapija – padeda atsipalaiduoti, susikoncentruoti į svarbiausius dalykus.
– Ką daryti, kad vaikas daugiau judėtų ir mažiau laiko leistų prie kompiuterio?
– Dabartinėje Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama fiziniam vaikų aktyvumui. Kaip jau minėjau, man vaikystėje sportiniai žaidimai su mokyklos, kiemo draugais buvo vienas didžiausių malonumų. Dabar kompiuterio teikiamos pramogų galimybės tapo rimtu konkurentu sportui. Todėl turime pasitelkti išmonę bei kūrybingus metodus, kad vaikai pajustų sporto, fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą, naudą, o galiausiai ir poreikį sportuoti.
Todėl labai džiugina naujai atgimęs televizijos projektas „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“. Tikiuosi, jog žiūrėdami šią laidą vaikai įsitikins, kad sportas gali būti smagus, pasisems energijos ir noro aktyviau leisti savo laisvalaikį.
– Koks premjero patarimas žmogui, kuris neprisiverčia pasimankštinti?
– Tokiam žmogui patarčiau negailėti savęs, nepataikauti silpnybėms ir įveikti savo nenorus. Pergalės jausmas yra nuostabus dalykas.
O visiems, kurie mano, kad sportas tėra laiko gaišimas, palinkėčiau laimingo atsitiktinumo, per kurį jie patirtų visus fizinio aktyvumo teikiamus džiaugsmus.
Smagios vaikų rungtynės „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ – kiekvieną šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto" televiziją!
