Užstalėje visi horniečiai netilpo
Iš pagrindų atnaujintame „Meridiane“ jau veikia prašmatnus restoranas, papuoštas įvairiomis jūreivystės relikvijomis: senais navigacijos prietaisais, gaubliais, laivų ir jachtų modeliais. Čia atsirado dar viena intriguojanti interjero detalė – Horno stalas, skirtas jūrų vilkams, pirmiausia tiems, kurie apiplaukė šiurpą keliantį kyšulį, nuo kurio iki Antarktidos – ranka paduoti. Buriuotojams ir kitiems jūrų romantikams prisėsti prie tokio stalo – didelė garbė ir malonumas.
Neatpažįstamai pasikeitusį „Meridianą“ aplankę Lietuvos Horno klubo nariai prie šio stalo nesutilpo. Aplink grėsmingąjį kyšulį įvairiais laikotarpiais jachtomis plaukę vyrai iš anksto pasiskirstė grupėmis, kad visi galėtų prie jo įsitaisyt ir nusifotografuoti. Virš stalo kabančiame jūrlapyje pavaizduoti maršrutai, kuriais jie plaukė tūkstančiu jūrmylių, kol nusigavo iki buriuotojų Everestu vadinamos atšiaurios vietovės – nuožmių vėjų čaižomo Horno kyšulio.
Svečiai užkopė į „Meridiano“ denį, smalsiai apžiūrinėjo patalpas, kuriose įrengtas restoranas, baras, susipažino su šlovingą šio burlaivio praeitį primenančia istorine ekspozicija, sužinojo, ką nuveikė laivų remontininkai, restauratoriai ir dizaineriai, kad daugelio klaipėdiečių pamėgta, uostamiesčio simboliu vadinama senoji barkentina būtų išgelbėta nuo pražūties. Daugelis buriuotojų stebėjosi nagingų meistrų darbais.
„Meridiano“ darbuotojai patikino, kad prie Horno stalo ne tik jachtininkai, profesionalūs laivavedžiai, bet ir visi jūrai neabejingi svečiai gali maloniai praleisti laiką, užsisakyti gardžių patiekalų ir gėrimų. Tarp siūlomų jūros gėrybių - ne tik stintos, bet ir iš Prancūzijos atgabentos šviežios austrės. Istorinis burlaivis jau priima turistų grupes.
Pagerbtas pirmasis albatrosas
Visi lietuviško Horno klubo nariai „Meridiane“ elgėsi natūraliai – lygiai taip pat kaip ir kiti lankytojai: keldami viskio taures alkūnėmis stalų neramstė, nešvilpavo, maloniai bendravo su restorano darbuotojais. Jie nedemonstravo nė menkiausio arogantiškumo, nors tolimiausią Pietų Amerikos kyšulį įveikę jūrų vilkai burlaiviuose, kaip žinome, gali naudotis savo išskirtinėmis teisėmis – horniečiams ten atleidžiamos ir ne tokios nuodėmės.
Padėkojęs šeimininkams už vaišingumą ir pastangas išsaugoti vertingą jūrų kultūros paveldą Horno klubo narys vilnietis Raimundas Daubaras neliko skolingas už restorane buriuotojams trumpam rezervuotas vietas, įdomią ekskursiją – „Meridiano“ personalui jis padovanojo skulptūrėlę, vaizduojančią kilnų jūrų paukštį albatrosą.
Šis meno kūrinys kaip du vandens lašai panašus į Horno saloje prieš kelis dešimtmečius iškilusį įspūdingą monumentą – pagarbos ženklą visų patį audringiausią pasaulio kyšulį apiplaukusių burlaivių įguloms. Pagal senas jūreiviškas tradicijas tokių laivų kapitonams horniečių draugijos suteikia garbingą „Albatroso" titulą.
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis tokią pačią relikviją įteikė ir Horno klubo steigėjui bei komodorui, jachtos „Laisvė“ kapitonui kauniečiui Ignui Miniotui, kurio vadovaujami buriuotojai 1994 metų gruodžio 23-ąją tapo pirmaisiais lietuviais, kuriems pavyko įveikti grėsmingąjį kyšulį.
„Laisvės“ kelionėje aplink pasaulį aplenkiant Horną kartu su kitais penkiais buriuotojais dalyvavo ir dvylikametis I.Minioto sūnus Tadas – jauniausias Horno vėjų nuplaktas lietuvis. Su vyrais dvejus metus buriavęs vaikinas baigė rūsčią jūreivystės mokyklą. Žilstelėję bendražygiai vos atpažino Tadą, kai jis su tėvu užkopė į „Meridiano“ denį.
Aplink Horno kyšulį – su trispalve
Beveik tuo pat metu Ugnies Žemės platumose pasirodė kita nedidelė klaipėdiečio kapitono Jono Limanto vedama lietuvių jachta „Aura“. Nuožmus vėjas ir bangos tada keturių žmonių įgulą sustabdė trim paroms. Tačiau vyrai sulaukė, kol audra išsikvėps, pakėlė bures ir 1995 metų sausio 18-ąją irgi sėkmingai apiplaukė kyšulį. Tada jie netgi išsilaipino Čilei priklausančios Ugnies Žemės nuoplaišoje – Horno saloje.
Pačios didžiausios ir greičiausios lietuvių jachtos „Ambersail“ įgula Horną išvydo vėliau, išsirengusi į Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtą odisėją – 2009 metų vasario 12-ąją. Tada jau antrąkart aplink pasaulį plaukusio kapitono Lino Ivanausko vedami buriuotojai ir apskriejo kyšulį. Po ketverių metų tokį patį žygį pakartojo kitos dvi kauniečių kapitonų Simono Steponavičiaus ir L.Ivanausko vadovaujamos „Ambersail“ įgulos.
Buvusį „Auros“ įgulos narį L.Ivanauską galima vadinti rekordininku – šis garsus buriuotojas Horno kyšulį apiplaukė net triskart. Septyni lietuviai su pingvinų apgultais Horno salos skardžiais ir grėsmingomis uolomis sveikinosi du kartus. Dar vienas narsus lietuvis Audrius Daunys 2011 metais Ugnies Žemę apskriejo buriuodamas jachta „Taura-2“.
Iš viso Horno kyšulį jau apiplaukė daugiau kaip trisdešimt Lietuvos buriuotojų. Jachtų „Laisvė“ ir „Aura“ įgulos šiemet mini savo žygių aplink Ugnies Žemę 20 metų sukaktį.
Tarpukariu Horno kyšulį apiplaukė keliolika Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus auklėtinių. Tai jie padarė atlikdami praktiką švedo Gustavo Eriksono burlaiviuose „Olivebank“ ir „Archibald Russel“, kurie plukdydavo trąšas ir kitus biriuosius krovinius iš Australijos ir Pietų Ameriką. Vienas lietuvis jūrininkas per audrą prie Horno žuvo.
Beveik visi pirmieji mūsų šalies jūrininkai horniečiai vėliau tapo garsiais laivavedžiais, darbavosi nacionalinėje laivybos bendrovėje “Lietuvos Baltijos Lloydas“ garlaivių kapitonais.
Kol kas nežinoma, kiek lietuvių jūrininkų apskriejo Horno kyšulį tarnaudami kaizerinės Vokietijos, carinės Rusijos karo bei prekybos laivynuose. Tikriausiai buvo ir tokių...
Jaunimą ragina kelti sparnus
Po kelionės aplink Žemės rutulį „Laisvės“ kapitonas I.Miniotas, paskatintas kitų valstybių buriuotojų, nusprendė įkurti Lietuvos Horno klubą. Pagal pažintis,draugų rekomendacijas į tokį klubą niekaip neprasibrausi. Trokštantiems įsilieti į horniečių gretas būtinai reikia ne kaip keleiviams, o kaip įgulos nariams burlaiviais nusibelsti iki pat Ugnies Žemės ir apiplaukti garsųjį kyšulį.
I.Miniotui atrodo, kad jis nieko naujo neišradęs: „Pratęsėme senas jūreiviškas tradicijas. Pirmoji horniečių asociacija įkurta Prancūzijoje dar 1937 metais. Tokių buriuotojiškų sambūrių tikslas – skatinti ir stiprinti draugiškus saitus, kurie sieja žmones, apiplaukusius Horno kyšulį. Dar viena misija – prisiminti drąsius jūrininkus, ypač tuos, kurių kaulais nusėta ši nuošali vietovė“.
Jachta „Ambersail“ Horno kyšulį apiplaukęs N.Nasvytis sakė, kad tokios kelionės – kiekvieno buriuotojo svajonė: „Nukeliauti iki Horno net sunkiau nei jį apiplaukti, todėl dar vienas horniečių tikslas – įkvėpti ir skatinti tolimoms kelionėms per pasaulio vandenynus jaunimą. Mes taip ir darome. Kiekvienas buriuotojas kaip albatrosas gali sklandyti prie Horno, jeigu to labai trokšta“.
Prestižinio buriuotojų klubo nariai dar galutinai nenusprendė, kur jiems būtų patogiau burtis, rengti tradicinius posėdžius. Buvęs architektas N.Nasvytis, profesionalo akimi įvertinęs “Meridiano“ erdves, pakitusią vidaus patalpų išvaizdą ir įrangą, apgailestavo, jog restorane prie Horno stalo visi jo bendražygiai negalės sutilpti.
Kai kurių horniečių žvilgsnis jau krypsta į Kruizinių laivų terminale stovintį Klaipėdos universiteto mokomąjį burlaivį „Brabander“. Tenykštis stalas – ilgesnis ir platesnis.
