Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjo ūgis – 194 cm, o Stambulo „Galatasaray“ atstovaujančio M.Pociaus – 196 cm.
Vyriausybė yra numačiusi, kad aukštesniems nei 195 cm ūgio sportininkams prie numatytos dienos maistpinigių sumos turėtų būti skiriamas priedas.
Pakeitė tik valiutą
Vyriausybė sausio pabaigoje išleido nutarimo dėl Lietuvoje vykstančių sporto renginių dalyvių maitinimo išlaidų kompensacijų dydžio pakeitimą
Tiesa, prieš 18 metų priimtame nutarime pasikeitė tik valiuta, tačiau vertinimo kriterijai nebuvo svarstyti.
Nuo 1997-ųjų sportininkams, sveriantiems daugiau nei 100 kg arba aukštesniems nei 195 cm (vyrams) ir 190 cm (moterims), skiriami priedai.
Prie nustatytos parai skirtos sumos yra pridedama 3,48 euro. Šiuos kriterijus atitinkantiems olimpinės rinktinės nariams pridedama 5,21 euro.
Skirstymui nepritaria
Šiam skirstymui pritaria ne visos sporto organizacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai ne kartą kalbėjo apie tai, kad reikėtų suvienodinti maistpinigių kompensaciją visiems sportininkams.
„Žinoma, tai nėra gerai. Suaugę žmonės valgo tiek pat, nesvarbu, kiek sveria ar kokio yra ūgio. Tuo labiau, kad aktyviai sportuoja, yra profesionalūs sportininkai.
Tačiau niekas nepasikeitė. Kiek kalbėjome su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) ir prašėme inicijuoti pakeitimus, deja, tas nutarimas liko, tik valiuta pakeista. Ir tai kartais ne sportininko naudai, o priešingai“, – kalbėjo LKF direktorė Rasa Liuimienė.
LKF rūpinasi šalies vyrų ir moterų suaugusiųjų bei įvairaus amžiaus jaunimo vaikinų ir merginų rinktinių pasirengimu svarbiausiems čempionatams bei dalyvavimu juose.
Tiesa, Vyriausybė padengia tik dalį stovykloms ir turnyrams reikalingų išlaidų, likusią dalį federacija finansuoja savo arba rėmėjų lėšomis.
Kaip kitaip išjudinti tanką?
Tuo metu Lietuvos imtynių federacija (LIF) džiaugiasi, kad aukštesniems ir sunkesniems sportininkams skiriama daugiau lėšų.
„Žinoma, gerai. Nejaugi sportininkas pusbadžiu turi vaikščioti ir sportuoti? Nukris po savaitės.
Juk aišku, kad kūdikis valgo mažiau nei didelis vaikas. Taip ir čia, mažesnis sportininkas valgo mažiau. Imtynininkai išnaudoja daug energijos, o kaip ta energija, degalais organizmą aprūpinsi? Chemijos gi nevalgys, turi natūralų maistą valgyti.
Norint išjudinti tanką, kiek litrų degalų reikia? Turbūt 60–70 litrų. O lengvajam automobiliui pakanka 7-ių“, – aiškino federacijos direktorius Valdas Malinauskas.
Rengiantis turnyrams rinktinės narių maisto porcija priklauso nuo jų pačių.
„Mes paruošiame švedišką stalą, kas kiek nori, tas tiek valgo. Principas toks, kad lengvesni sportininkai nepersivalgo, o didesni suvalgo dvigubai, todėl išlaikome balansą. Sudėjus šią sumą išeitų tas pats“, – pasakojo V.Malinauskas.
Kas lemia kalorijų poreikį?
Ar iš tiesų skirtingo fizinio sudėjimo žmonėms reikalinga skirtinga dienos kalorijų norma? Kilo.lt dietologė Eglė Šinkevičiūtė sako, kad taip, tačiau tikina, jog tik remiantis ūgiu ir svoriu negalima nuspręsti, kiek žmogus turėtų valgyti.
„Skirtumas tarp 194 cm ir 205 cm nėra didelis, todėl tikrai niekas nepasakys, kad žmonės turėtų gauti skirtingą kalorijų skaičių. Remiantis tik ūgiu kalorijų norma niekada nebus paskirta.
Žinoma, tai lemia antropometriniai duomenys, bet į juos turi būti atsižvelgiama kartu su kitais veiksniais, pavyzdžiui, amžiumi, tikslu, kurio siekiama sportuojant, sporto dienų skaičiumi per savaitę, tikslia programa, treniruočių intensyvumu. Geras specialistas pirmiausia išsiaiškins šiuos dalykus ir tik tuomet sudarys mitybos planą“, – aiškino dietologė.
Specialistė įsitikinusi, kad atsižvelgiant į šiuos duomenis maistas kiekvieno komandos nario lėkštėje turėtų būti skirtingas.
„Nebent žmonės yra visiškai vienodi, tuomet ir maistas jiems gali būti vienodas. O jei turime skirtingus žmones, skirtingo ūgio, svorio, kurių siekiai skiriasi, tai turėtų skirtis ne tik porcijos dydis, bet ir ingredientai lėkštėje“, – sakė E.Šinkevičiūtė.
Svarstys ateityje
Teikiant šį projektą Vyriausybei kompensacijų dydžio skirstymo klausimas nebuvo svarstomas, tačiau tai numatoma daryti ateityje.
„Dabar pakeitėme valiutą, bet tas klausimas nebuvo peržiūrėtas. Norime peržiūrėti tas normas. Gyvenimas yra pasikeitęs, todėl sportininkams dabar sudėtinga iš tiek lėšų, kiek ten numatyta, prasimaitinti.
Dabar, tarkime, sportininkams skiriama 10 eurų per dieną. Už 10 eurų aš gal ir galėčiau du kartus per dieną pavalgyti, bet triskart tikrai ne. O sportininkui, ko gero, neįmanoma ir tų dviejų kartų pavalgyti“, – kalbėjo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Dėl pakilusių kainų Brazilijoje svarstoma padidinti dienpinigius ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyviams.
Aptariant naujų skirstymo kriterijų klausimą ketinama atsižvelgti ir į mokslininkų bei sporto federacijų nuomonę.
„Manau, mokslas nesunkiai apskaičiuotų, kiek kokio ūgio, svorio, kitų fiziologinių duomenų sportininkams kalorijų reikia, kad patenkintų poreikius. Tuo remiantis bus galima skaičiuoti, už kiek sportininkas gali prasimaitinti. Visi bus įtraukti, bet labai svarbu, kad būtų įtraukti ir mokslininkai.
Tam, kad galėtume ką nors svarstyti, turime sulaukti žalios šviesos iš Finansų ministerijos. Juk maistpinigiai yra neapmokestinamosios pajamos. Valstybė išmokėdama maistpinigius jokios grąžos negauna. Gal dėl to tokio didelio entuziazmo nėra, bet tiesiogiai su Finansų ministerija dar nekalbėjome“, – sakė KKSD vadovas.
