Kai buvo išrinktas geriausiu 2014 m. Lietuvos sportininku, 29 metų kanojininkas nuo scenos dėkojo penkiems pasikeitusios komandos nariams.
Naujieji jo treneriai Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas – buvę 3 kartus pasaulio ir 6 sykius Europos čempionai (dviviete kanoja).
T.Gadeikis lydi kateriu J.Šukliną per pratybas, nesvarbu, kur jos vyktų: Portugalijoje, Kroatijoje ar Trakuose, o R.Labuckas labiau padeda Visagine.
J.Šuklino konsultantais dirba Lietuvos irklavimo rinktinės treneris Egidijus Gustas ir mokslų daktaras, buvęs dviviečių baidarių sprinto pasaulio čempionas Egidijus Balčiūnas.
Penktasis komandos narys – kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas.
Prieš gegužės 1-3 d. Čekijoje vyksiantį Europos čempionatą „Lietuvos rytas“ pakalbino juos, kad sužinotų, kaip J.Šuklinas jau beveik dešimt metų išsilaiko tarp pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo prizininkų.
Raumenys. „Jis tikras raumenų kalnas, – vaizdingai J.Šukliną apibūdino Lietuvos baidarių ir kanojų rinktinės treneris E.Gustas.
J.Šuklino raumenų masė – 56 kilogramai. Toks atletiškas sudėjimas ne tik dėl treniruočių, bet ir dėl genų – jo tėvas buvo neblogas boksininkas, o ir pats Jevgenijus jaunystėje irgi lankė bokso treniruotes.
Svoris. J.Šuklinas sveria beveik 110 kg. „Jei tenka irtis prieš vėją, tokia didelė kūno masė turi pranašumą – vėjas nenupučia irkluotojo, – dėstė E.Balčiūnas. – Bet galingas stotas yra ir minusas – startuojant sunkiau išjudėti.“
Ūgis. Baidarių ir kanojų irklavime čempionais tampa ir žemi, ir aukšti atletai. Sunkūs ir lengvi. 196 cm ūgio J.Šuklinas yra vienas aukščiausių tarp irkluotojų.
„Jis savo šimtą kilogramų valtimi „išveža“ labai gerai. Jam ūgis tikrai netrukdo“, – tvirtino R.Labuckas.
Štanga. Per treniruotę J.Šuklinas gulėdamas gali išstumti 180 kg štangą. „Nedaug irkluotojų tai sugeba. Alvydas Duonėla panašiai galėdavo išstumti, bet tokių yra nedaug“, – teigė R.Labuckas.
Greitis. 200 m distanciją J.Šuklinas įveikia per 38 sek. Jo irkluojama kanoja plaukia virš 20 km per valandą greičiu. Lyginant su automobiliu – negreitai. Bet tokiu greičiu bėga ir dviračiais važiuoja ilgų distancijų mėgėjai.
Universalumas. J.Šuklinas yra žaidęs Visagino krepšinio pirmenybėse, o per treniruočių stovyklas mėgsta pagainioti kamuolį su kitais irkluotojais. „Jis palyginti gerai žaidžia ir futbolą, ir krepšinį“, – sakė R.Labuckas.
Literatūra. Domėjimasis naujovėmis ir psichologija praturtina ir taip jau gilią J.Šuklino patirtį. „Savišvieta privaloma sportininkui. Nors vyrauja nuomonė, kad dauguma atletų nepasižymi intelektu, tikri profesionalai daug skaito ir domisi, – tvirtino T.Gadeikis. – Vien trenerio žinių neužtenka. Jevgenijus skaito nemažai. Jis nemėgsta populiariosios literatūros, bet renka žinias – apie sportą, psichologiją, fizinį aktyvumą. Tai – daugiausia mokslinė literatūra“.
Jėga. Kai J.Šuklinas tapo pasaulio jaunimo čempionu, jo yrio stiprumo testų rezultatai jau tada prilygo mūsų šalies olimpiečiams.
Raumenys ir fizinė jėga leidžia J.Šuklinui irtis labai galingai. Tai būtina, norint išjudint valtį, kurioje sėdi 110 kg sveriantis atletas.
Tuo įsitikino ir T.Gadeikis, anksčiau pabandęs irkluoti su J.Šuklinu kartu: „Mes irkluodavome vienas šalia kito per treniruotę ir įprastai, kad išlaikytume vienodą greitį, jis padarydavo vieną yrį, o aš – pusantro.“
Baidarių ergometrai per kompiuterizuotą programą rodo, kad J.Šuklino yrio galia siekia 1000-1200 vatų. „Tai dar vienas patvirtinimas, kiek daug sprogstamos jėgos slypi šiame atlete, – sakė E.Balčiūnas. – Kai distancija trumpa – 200 m – jėga ir greitis yra svarbiausia.“
Ambicijos. J.Šuklino titulų kolekcija marga ir gausi, bet ne tokia, kad patenkintų šį sportininką. „Jis laimėjo sidabrą Londone, bet vis tiek nori aukso. Jis mano, kas sidabras – ne jam“, – irkluotojo ambicijas pabrėžė E.Gustas.
Nuo 2008 metų su J.Šuklinu dirbantis J.Vaščenkovas įsitikinęs: „Jis turi talentą nuo pat vaikystės, bet ne genetinis atletiškumas, o užsispyrimas ir motyvacija lemia, kad jis tiek pasiekė. Arba labai gerai, arba nieko – toks yra jo principas gyvenime.“
Mityba. Pastaraisiais metais J.Šuklinas sureguliavo mitybą. „Anksčiau mąstydavome taip: nėra tokio maisto, kurio nesuvalgytų studentas, – šyptelėjo T.Gadeikis. – Dabar jis atsisakė kiaulienos, rūkytų patiekalų, riboja saldumynus. Pusryčiams, pietums – angliavandeniai, vakare – baltymai. Jaučiu, kad būtent tai padėjo sumažinti sąnarių skausmus, išvengti kitų traumų.“
Dienotvarkė. Įprasta J.Šuklino treniruočių diena atrodo taip: apšilimas ant kranto – tempimo pratimai, raumenų apšilimas. Tada treniruotės plano aptarimas su treneriais. Po 15 minučių apšilimo valtyje prasideda sunki, bet neilga – maždaug valandos – trukmės darbas valtyje. Po to, dažnai seka dar valanda pratybų salėje su treniruokliais. Po jos – 15 min. tempimo pratimai.
Pietūs, poilsis ir prasideda dar viena treniruotė. Iš viso per savaitę surengiama dešimt tokių treniruočių.
Portugalija. Vasarą irkluotojai leidžia Trakuose, kur Galvės ežere turi geras sąlygas, bet šaltuoju sezono periodu jie traukia į Portugaliją. Irklavimo centre pusiaukelėje tarp Porto ir Lisabonos nuošalioje vietoje, kur sutiksi nedaug žmonių, J.Šuklinas ir kiti kanojininkai surengė dvi stovyklas, trukusias po tris savaites. Užtvenktos Mondego upės kanale yra daug erdvės treniruotėms. Lietuviai įprastai nuomojasi valtis iš portugalų, o kitais – olimpiniais metais ketina atsivežti savas.
Surengę dvi stovyklas Portugalijoje J.Šuklinas ir Co dar buvo iškeliavę ir į Kroatiją. Zagrebe 15 irkluotojų ir 4 treneriai dirbo pastarąsias tris savaites.
Įrankiai. Baidarių ir kanojų irklavime populiariausi yra Lietuvos gamintojų irklai ir lenkų arba portugalų pagamintos valtys. J.Šuklinas yra pasirinkęs lenkišką.
Slidės. Jau daugiau nei dešimt žiemų J.Šuklinas ruošdavosi sezonui slidinėdamas. Anksčiau slidėmis įveikdavo net po 30-40 kilometrų per dieną. Ilgas treniruotėms slidėms jis mėgdavo rengti Estijoje, puikioje Otepės trasoje, o šiemet kelias treniruotes ant slidžių surengė Visagine.
Slidinėjimo ergometrais yra nustatyta, kad J.Šuklino mostas ant sniego turi daugiau nei 900 vatų galios. „Tai – daugiau nei rimtų slidininkų, – teigė E.Balčiūnas. – Testai ant slidžių patvirtina, koks universalus jis yra atletas.“
Technika. Norėdamas sukurti sau dar geresnes sąlygas treniruotėms, J.Šuklinas kartu su tėvu sukonstravo specialius mechaninius treniruoklius.
Traumos. Pastaruoju metu J.Šuklinas išvengia rimtų traumų. „Ženia labai profesionaliai žiūri į sportą, atidžiai atlieka visus pratimus. Kai tokį didelį dėmesį skiria sveikatai ir kūno priežiūrai, problemų nėra daug“, – sakė sportininko kineziterapeutas J.Vaščenkovas.
Jis padėjo išsigydyti J.Šuklinui nugaros išvaržą ir išvengti operacijos prieš Londono olimpines žaidynes, kurioje Lietuvos sportininkas iškovojo sidabrą. „Iš tiesų su Ženia dirbti ir jį gydyti yra lengva, nes jis neapsileidęs, labai rūpinasi savimi“, – teigė J.Vaščenkovas.
Mąstymas. J.Šuklinas nemėgsta skubotų sprendimų. „Aš visada puolu daryti čia ir dabar, o Ženia pagalvos, dar kartą apmąstys, trečią kartą pasvers ar jam tikrai verta tai daryti“, – sakė T.Gadeikis.
„Jei su juo dėl ko nors susitari, niekada nebūna, kad paskui persigalvotų, – apie J.Šukliną kalbėjo E.Gustas. – O dideliame sporte tai daug reiškia.“
Paprastumas. Titulai, dėmesys, televizijos šou nepakeitė J.Šuklino. Jis ir toliau dalina patarimus jauniesiems irkluotojams ir į pratybas kviečiasi 2014 metų pasaulio jaunimo čempioną Henriką Žustautą ir 2014 metų jaunimo olimpinį vicečempioną Vadimą Korobovą.
„Būna, kad kai kurie sportininkai sužvaigždėja – galvoja, kad jau yra labai kieti ir dirba po vieną, – kalbėjo R.Labuckas. – J.Šuklinas padeda jaunimui tobulėti.“
„Kartais atrodo, kad jis negali blogo žodžio pasakyti žmogui. Labai jau nenori nieko įžeisti“, – pridūrė T.Gadeikis.
Visaginas. J.Šuklinas šiame 20 tūkst. gyventojų mieste gyvena nuo trejų metų, kai jo tėvas Timofėjus gavo paskyrimą dirbti Ignalinos atominės elektrinės statybose ir su žmona Liubove bei dukterimi ir sūnumi nuo Uralo kalnų Rusijoje persikėlė gyventi į Lietuvą.
Užaugęs J.Šuklinas tapo aktyviu Visagino visuomeninio gyvenimo dalyviu. Tai matyti ir jo „Facebook“ paskyroje, per kurią irkluotojas kviečia prisidėti prie visaginiečių sveikatos reikalų, važinėja į vaikų darželius ir ten organizuoja sporto varžybas, buvo pakvietęs į Visaginą bokso profesionalą Egidijų Kavaliauską, kad šis surengtų mokomąsias pratybas Visagino vaikams ir suaugusiems.
Politika. Su visuomeninio rinkimų komitetu „Visaginas – tai mes“ J.Šuklinas laimėjo savivaldybės tarybos narių rinkimuose. „Jei Ženia toliau laikysis dabartinių gyvenimo principų ir vertybių, jis bus nuostabus politikas“, – įsitikinęs J.Vaščenkovas.
Rezervai. Pasaulio pirmenybėse J.Šuklinas keturis kartus lipo ant garbės pakylos ir visus kartus ant trečiojo laiptelio. Rinktinės trenerio E.Gusto nuomone, tai dėl klaidų startuojant: „Jau dukart iš eilės pasaulio pirmenybėse Ženia padaro tą pačią klaidą – bandydamas kuo galingiau startuoti, iššauna per aukštai ir užsibanguoja. Jei jis ištaisytų šią klaidą, tikrai laimėtų. Ši klaida dėl psichologijos, dėl per didelio noro laimėti.“
Naujovių įneš ir atsinaujinęs trenerių štabas. „Pamatai lieka tie patys, – sakė T.Gadeikis. – Kai rezultatai jau yra gerai, nėra prasmės griauti. Bet lieka smulkios detalės, iš kurių galima išloti kokias 0,3 sek. Ką gali žinoti – galbūt to užteks laimėti olimpinį auksą.“
Silpnybės. J.Šuklino komandos nariai neabejoja, kad olimpinis vicečempionas jų turi. „Kaip ir dauguma žmonių, pasitaiko, kad jis susierzina, nes yra reiklus sau ir kitiems“, – sakė J.Vaščenkovas.
Rinktinės treneris E.Gustas, su J.Šuklinu dirbantis nuo 2008 metų, juokdamasis įvardino dar vieną irkluotojo silpnybę: „Jis iki šiol nevedęs“.
* * *
J.Šuklino planas 2015-iems
Šiais metais Jevgenijus Šuklinas medalių sieks iškart trijose svarbiose pirmenybėse: Europos pirmenybėse, Europos olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate.
„Svarbiausias startas laukia pasaulio čempionate Milane, nes ten prasidės olimpinė atranka. – „Lietuvos rytui“ sakė J.Šuklinas. – Reikia būti pirmajame šešete, kad laimėtume šaliai olimpinį bilietą.
Būtų gerai užsitikrinti jį, kad ramiau galima būtų rengtis 2016 metų olimpinėms žaidynėms Rio De Žaneire.“
J.Šuklino titulai
Olimpinėse žaidynėse – sidabras (2012 m.)
Pasaulio pirmenybėse – 4 bronzos medaliai (2006, 2007, 2009 ir 2014 m.).
Europos pirmenybėse – 3 aukso (2007, 2010, 2013 m.), sidabras (2009 m.) ir 3 bronzos (2006, 2009 ir 2012).
11 apdovanojimų J.Šuklinas iškovojo 200 m kanoja rungtyje, o vieną (2009 m. Europos čempionato sidabrą) 500 m kanoja distancijoje.
