EUROLYGA 2023

„Dragūno“ klubo treneris: „Tragikomiška – privalome nelaimėti“

„Dragūno“ rankininkai jau šeštąkart paeiliui laimėjo Lietuvos pirmenybes, bet titulą apgynęs Klaipėdos klubas vasarą turės atsisveikinti su komandos lyderiais.

„Dragūno“ rankininkai šeštąkart iš eilės tapo Lietuvos čempionais, bet pasibaigus sezonui vėl neteks ekipos lyderių.<br>LRL nuotr.
„Dragūno“ rankininkai šeštąkart iš eilės tapo Lietuvos čempionais, bet pasibaigus sezonui vėl neteks ekipos lyderių.<br>LRL nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“)

May 20, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Nov 27, 2017, 6:57 PM

Klaipėdos rankininkai toliau dominuoja Lietuvos pirmenybėse.

Prieš 2014-2015 m. sezoną stipriai nukraujavęs „Dragūnas“ vėl apgynė šalies čempiono titulą. 

Pirmąsyk „Švyturio“ arenoje sekmadienį žaidę klaipėdiečiai nesugadino šventės sau ir savo gerbėjams – jie dar kartą  27:21 įveikė Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ rankininkus ir laimėjo finalo seriją 3:0.

„Nors triumfuojame šeštus metus iš eilės, ši pergalė tikrai saldi, – pripažino šampanu permirkęs „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas. – Finalo serijoje mūsų sėkmę lėmė žaidybinė drausmė. Visi buvo užsidegę ir kovojo iš širdies.“

Bronzos medalius laimėjo Vilniaus „Šviesos“ vyrai, o moterų rankinio lygos čempionėmis trečiąjį kartą paeiliui tapo Kauno „Žalgirio“ rankininkės. 

– Treneri, kuo ypatingas šeštasis titulas? – A.Juškėno paklausė „Lietuvos rytas“.

– Mums pavyko išsilaikyti viršūnėje, nors prieš sezoną praradome net šešis pagrindinės sudėties žaidėjus.

Rankinio ekspertai teigė, kad Lietuvoje šįmet yra kelios apylygės ekipos, o mes iš pradžių net nebuvome priskiriami prie favoritų.

Mūsų sudėtis tikrai nebuvo optimali, tačiau sugebėjome įrodyti, kad vis dar esame geriausi. Pirmajame rate turėjome sunkumų, bet atkrintamąsias varžybas laimėjome lengviausiai per visą istoriją. Bent jau – didžiausiais skirtumais. 

Šiais metais taip pat pavyko iškovoti ir šalies taurę, ir tapti Baltijos čempionais, todėl sezonas buvo tikrai puikus.

– Po pernykščio titulo komandą paliko 6 žaidėjai. Ar šįmet taip neatsitiks?

– Taip, ir šią vasarą trys pagrindiniai žaidėjai gali atsisveikinti su komanda.

Jonas Truchanovičius tikrai išvažiuoja į Austriją. Jis jau sutarė su šios šalies aukščiausiosios lygos „Leoben“ klubu, kuriame  žaidžia buvęs mūsų lyderis Benas Petreikis.

Su Islandijos ir Vokietijos klubais dar derasi Karolis Stropus ir vartininkas Aistis Pažemeckas. Jie jau išaugo Lietuvos kelnaites ir turi ieškoti stipresnių klubų.

Jie turi galvoti apie savo ateitį, o ne likti čia ir sportuoti tik už stipendiją.

Norėdami išlaikyti tokio lygio žaidėjus, turėtume padidinti savo biudžetą kelis kartus. Bet mūsų klubo strategija kitokia. Mes surenkame jaunus sportininkus, padedame jiems tobulėti, bet po to privalome juos paleisti ten, kur geriau.

Kai sugebėsime surinkti bent minimalų Europos klubams biudžetą, tada galėsime svajoti apie kitokius tikslus ir rezultatus.

– Lietuvos krepšinyje dominuoja Kauno, o futbole – Vilniaus klubas. Kodėl klaipėdiečiai pranoksta didžiųjų miestų rankininkus?

– Mes kryptingai dirbame jau ilgai. Ėjome į tai dešimt metų. Taip žingsnis po žingsnio pamažu ir atėjome (šypteli).

Lietuvos rankinio viršūnėje Kauno „Granitas“ buvo dar ilgiau – gal 13 metų. O mes čempionai esame kol kas tik šešerius.

Reikėtų klausti kauniečių ir vilniečių, kodėl jie dabar atsilieka.

Aišku, mūsų miesto savivaldybės požiūris į rankinį tikriausiai vienas geriausių Lietuvoje. Bet jį lėmė ir mūsų rezultatai.

Mes pirmiausia tapome čempionais, o tik paskui į mus atsisuko ir savivaldybė. Dabar su ja jau ketvirtus metus bendradarbiaujame tikrai sėkmingai, bet pirmuosius du titulus laimėjome tik savo jėgomis.

Pagal bendrą sporto šakų finansavimą Klaipėda dar labai stipriai atsilieka ir nuo Kauno, ir nuo Vilniaus.

Nors pagal rankinio, futbolo ir krepšinio komandų rezultatus klaipėdiečiai tikriausiai pirmauja, šių sporto šakų finansavimas dar skiriasi keliais kartais palyginus su kitais didžiaisiais miestais. Vien Vilniaus futbolo klubas gauna dukart daugiau negu visų sporto šakų komandos Klaipėdoje kartu sudėjus. 

Šiems metams mes gavome apie 75 tūkst. eurų, o sporto žaidimams Klaipėdoje iš viso buvo skirta apie 0,6 mln. eurų.

– „Švyturio“ arenoje dar vieną Jūsų triumfą matė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Gal miesto galva jau pažadėjo daugiau paramos?

– Jeigu sąžiningai, mes daugiau paramos iš savivaldybės ir neprašome. Mes prašome padėti susirasti galingą rėmėją.

Esu įsitikinęs, kad didelės įmonės niekada neateis į sportą be savivaldybės paraginimo. Rimtai bendrovei, kuri galėtų skirti 100 ar 200 tūkst. eurų paramą sportui, nė vienas klubas paprasčiausiai neturi ką pasiūlyti.

Tam ir reikalinga savivaldybės pagalba. Aš esu rankinio treneris, todėl kaip klubo vadybininkas tikriausiai jau pasiekiau savo ribas, nes man daugiau lėšų jau nepavyksta pritraukti.

– Vasario mėnesį viešai piktinotės, kad šįmet likote be lėšų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.  Kaip Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius sureagavo į šią kritiką?

– Jis pats ne vienus metus vadovavo rankinio klubui, mes neblogi pažįstami, todėl paskambinau ir viską jam tiesiai išklojau, ką apie tai manau.

Jis aiškino, kad KKSD pasirinko kitą strategiją, o sportinio meistriškumo programos nuo šiol bus finansuojamos per federacijas.

Bet Lietuvos rankinio federacija iki šiol dar neatsikratė visų skolų, todėl tikėtis iš jos pinigų meistriškumui kelti – visiška nesąmonė.

Juolab kad mes šįmet pirmąsyk negavome lėšų ne tik meistriškumui kelti, bet ir inventoriui. Anksčiau tam skirdavo bent po 10 tūkst. litų. Jeigu smiginio ar biliardo klubai atitinka finansavimo kriterijus, o mes – jau ne, tai tiesiog absurdas.

Neįsivaizduoju, ką KKSD ruošiasi daryti kitais metais, bet tokia dabartinė tvarka yra tiesiog nesąmonė.

– „Dragūnas“ vis laimi Lietuvoje, bet dar nė karto nežaidė Čempionų lygoje. Kodėl?

– Lietuva pagal reitingą tiesiog neturi vietos Čempionų lygoje.

Pagal visas savo galimybes turėtume žaisti Iššūkio taurės (trečiojo pagal rangą žemyno turnyro. – Red.) varžybose.

Bet Europos rankinio federacija mums neleidžia čia dalyvauti, o verčia kovoti IHF taurės turnyre (antrajame pagal rangą. – Red.).

Čia mes galime įveikti tiktai du etapus, nes po to jau tektų dalyvauti grupės varžybose.

Nuo trečiojo etapo IHF taurės rungtynės turi vykti tokiose salėse kaip „Švyturio“ arena, o vien dalyvavimas grupės varžybose kainuoja daugiau nei visas metinis mūsų biudžetas.

Šiemet lauksime burtų ir vėl dalyvausime šiame Europos turnyre iš anksto žinodami, kad galime sau leisti įveikti daugiausia tik du etapus.

Situacija tiesiog tragikomiška: jei pasisektų su burtais, o mes įveiktume du varžovus, trečiajame etape privalėtume pralaimėti, nes neturime jokių finansinių galimybių toliau dalyvauti grupės varžybose.

Europos taurės turnyrui reikia sukaupti mažiausiai 1 mln. eurų biudžetą. Atvykti į rungtynes ir juokinti voveres čia niekas neleidžia.

Lietuvos rankinio čempionatas

Vyrai. Finalas. Klaipėdos „Dragūnas“ – Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 27:21, 34:24, 32:19. Serija 3:0. Klaipėdiečiai Lietuvos čempionais tapo 6-ą kartą iš eilės. Dėl 3-osios vietos. Vilniaus „VHC Šviesa“ – HC „Vilnius“ 37:25, 30:32, 28:26. Serija 2:1. Bronzos medalius laimėjo „Šviesa“.

Moterys. Finalas. Kauno „Acme-Žalgiris“ – Kauno rajono „Garliava SM-Cascada“ 37:29, 42:41, 42:31. Serija 3:0. Žalgirietės čempionėmis tapo trečią kartą iš eilės. Dėl 3-osios vietos. Vilniaus „Eastcon Tauras-Vilniaus kolegija“ – Vilniaus „LEU Šviesa-Eglė“ 36:34, 28:24, 36:30. Serija 3:0.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.