Sumąstyti pakeitimai, jei jie bus įteisinti, ne tik glumina jais remtis privalėsiančias sporto organizacijas ir klubus, tačiau ir sukuria prielaidą kuriozinėms situacijoms.
Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos koridoriuose bręsta skandalingas projektas. Siūloma įteisinti darbo santykius tarp sportininkų ir Lietuvos krepšinio, futbolo, rankinio ar kitų sporto šakų profesionalių komandų – jau antradienį trišalėje taryboje bus diskutuojama dėl projekto nuostatų reglamentuojančių darbo santykių ypatumus profesionaliame sporte (Darbo kodekso projekto VII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo santykių ypatumai profesionaliame sporte“).
Šiuo projektu užsimota surinkti daugiau mokesčių iš Lietuvos sportininkų ir taip papildyti valstybės biudžetą. Bet tai ne tik padidintų finansinę naštą Lietuvos klubams, tačiau sukeltų problemų ir pačiai valstybei.
Pavyzdžiui, traumos atveju, sportininkas taps nedarbingas, o pagal sportininko atlyginimo dydį skaičiuojamas išmokas turės padengti „Sodra“. Ne paslaptis, kad geriausiuose Lietuvos krepšinio klubuose lietuviai uždirba šimtus tūkstančių eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sporto veiklos sutartys neprilygintinos darbo sutartims, nes sporto veiklos sutartims galioja sutarčių laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo santykiams.
Prieš šį projektą, kuris sporto pasaulyje neįgyvendinamas nei teoriškai, nei praktiškai, sukilo didžiausi Lietuvos krepšinio klubai – Kauno „Žalgiris, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“, kelios futbolo ekipos, sportininkų agentai ir Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijos.
Visos šalies organizacijos jau kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl skandalingojo projekto ir siekia išaiškinti sumąstyto įstatymo pragaištingumą. „Mes turime aibę pastabų šiam projektui. Labai daug pastabų, kurias ir surašėme ministerijai – tame projekte bandoma visus klausimus spręsti vienu kurpaliu, suveliant viską į vieną krūvą. Bet tai yra visiškai nepriimtina. Sporte gyvuoja kitokios taisyklės. Pasiūlėme susitikti su projekto rengėjais, kad viską paaiškintumėme detaliau – greičiausiai, tie žmonės ne itin supranta sporto specifikos“, – portalui lrytas.lt teigė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Edis Urbanavičius.
„Mūsų nuomone, profesionalaus sporto santykių reguliavimas Darbo kodeksu ne liberalizuotų šiuos santykius, kaip siekia Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelį rengianti darbo grupė, o, atvirkščiai, juos labiau suvaržytų“, – kreipdamasis į įstatymo rengėjus ir ministeriją rašė Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kurios raštą pasirašė Arvydas Sabonis.
Nei „Trakų“, nei Klaipėdos „Atlanto“ vadovai penktadienį nebuvo girdėję apie naujojo įstatymo projekto siūlymą, tačiau komandas užstoti jau buvo užsimojusi Lietuvos futbolo federacija (LFF).
LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas teigė, kad projekto priėmimas sportui būtų skausmingas, o kai kurių Darbo kodekso punktų sporte pritaikyti tiesiog neįmanoma.
„Sporte nėra darbo santykių. Tai – sportinės veiklos sutartys. Pavyzdžiui sutarties nutraukimas. Tiesiog negali įspėjęs porą savaičių iki išėjimo pranešti, kad nutrauki sutartį, – kalbėjo E.Eimontas. – Žaidėjų ir klubų santykiai išsamiai ir aiškiai reguliuojami tarptautinių federacijų taisyklių. Kam tie papildomi neaiškumai ir prieštaravimai tarptautinėms taisyklėms?“
Lietuvos futbolo viršūnėje patogiai įsitaisiusio Vilniaus „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė sakė, kad finansiškai klubams tai gal ir nepakenktų, tačiau ji tuomet reikalauja visų socialinių garantijų.
„Yra niuansų, kurie sportui – labai blogi, bet ne finansiškai. Mes jau dabar mokame mokesčius, bet negauname socialinių garantijų. Mums reikia spręsti tiek mokesčių mokėjimo sporte, tiek socialinių garantijų gavimo klausimus. Dar 2011 metais Seime ir Vyriausybėje sakėme – jeigu iškeliame ir sulyginame su darbo santykiais, turite duoti socialines garantijas – nedarbingumo lapelį, nemokamą gydymą. Šiai dienai sporto klubas sumoka mokesčius ir gauna pirminę priežiūrą“, – sakė V.Venslovaitienė.
Grėsmė sunykti
Praėjusią savaitę dėl projekto įvyko specialus susirinkimas, kuriame dalyvavo ir LFF atstovas advokatas Antanas Paulauskas. Jis teigė, kad jeigu bus įteisintas toks Darbo kodeksas – sportas nukentės. „Visų dalyvavusių sporto organizacijų ar klubų vadovai išreiškė vieningą poziciją, kad toks reglamentavimas, koks yra siūlomas, nėra būtinas. Nėra pagrindžiama, kodėl tai yra daroma ir kuo sena sistema – bloga.
Nebuvo visiškai atsakyti į šį klausimą“, – sakė A.Paulauskas. Susirinkime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai, nebuvo gilinamasi į reglamento detales. Tačiau jos – itin svarbios sporto klubams.
„Dabar yra numatyta, kad sportininkas gali įspėti prieš 20 dienų ir nutraukti sutartį su klubu. Tai reiškia, kad klubai, kurie investuoja į žaidėjus, moka už jų atėjimą iš kitų ekipų, netenka garantijų, kad šie išbus sutartyje nurodytą laikotarpį. Realiai klubai pastatomi į pavojingą padėtį – 20 žaidėjų galėtų išeiti prieš 20 dienų ir taip sužlugdyti klubą. Tai – elementariausias pavyzdys“, – pasakojo A.Paulauskas.
Naujojo Darbo kodekso projekto šalininkai kalba apie galimybę surinkti daugiau mokesčių iš sporto klubų, bet A.Paulauskas teigė, kad iš to daug pinigų surinkti nepavyks.
„Klubai ir dabar moka visus mokesčius praktiškai taip, lyg žaidėjai būtų darbuotojai. Taip, kažkoks skirtumas yra, bet tie skirtumai nėra labai žymūs“, – sakė advokatas.
Antradienį skandalingą projektą svarstys trišalė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taryba.
Anekdotinis projektas
Įsivaizduokime, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymo projektą patvirtina, o Seimas balsų dauguma „išleidžia“ šį įstatymą į gyvenimą. Kaip tai paveiktų šalies sportą? Imkime, pavyzdžiui, tik įsivaizduojamą Vilniaus „Lanko“ krepšinio klubą.
„Lanko“ krepšininkai prieš sezoną ir dar projekto patvirtinimą subūrė ambicingą komandą ir Eurolygos turnyre užsimojo patekti į finalo ketvertą.
Tačiau jau sezono pradžioje vienas lyderių Aukštaūgis Kablys kartu su žmona susilaukė vaikelio. Vidurio puolėjas pareiškė, kad pasiims tėvystės atostogas ir dvejiems metams pasitraukė į krepšinio užribį. Klubas teisiškai tam sutrukdyti negalėjo, išmokas padengia „Sodra“.
Tokia pati šventė aplankė ir komandos draugą Veržlųjį Puolėją. Tiesa, motinystės atostogų išėjo jo žmona, bet remdamasis nauju darbo kodekso projektu, Veržlusis Puolėjas pasiėmė tėvadienius ir mėnesiui pasinėrė į šeimos pagausėjimo džiaugsmą.
Legionierius vertins komisija
Maža to: „Lanko“ klubas nusprendė kompensuoti lyderių netektį ir ėmė ieškoti pastiprinimo užsienyje. Kontrakto neturėjo pajėgus aukštaūgis iš Amerikos Lebronius Profesionalusis. Tiesa, „Lankas“ susidūrė su rimtais teisiniais rūpesčiais. Pagal darbo santykius, užsienio žaidėjui klubas turi parūpinti ne darbo vizą, o leidimą dirbti.
Todėl „Lankas“ dar prieš tris mėnesius turi informuoti darbo biržą apie planuojamą legionierių skaičių šį sezoną. Prieš mėnesį iki planuojamo legionieriaus atvykimo, „Lankas“ informuoja darbo biržą apie esamas laisvas darbo vietas, užsieniečio kvalifikaciją ir darbo patirtį.
Bet kad galėtų įdarbinti užsienietį, „Lankas“ turi išklausyti specialios komisijos verdiktą. Atitinkamos institucijos susirenka prie apskrito stalo ir sprendžia, kuo tas užsienietis bus pranašesnis už lietuvį. Per mėnesį krepšinio ekspertų komisija nustato, kuo amerikietis Lebronius Profesionalusis pranašesnis už kitą darbo neturintį Lietuvos krepšininką ir nutaria, ar „Lankui“ reikėtų leisti įsigyti Lebronių.
Yra ir dar vienas aspektas: įsivaizduokime, kad sezono metu „Lanko“ klubą toliau retina nenumatytos problemos. Komandos treneris Sumanusis Derinys nusprendė parašyti meilės romaną ir pagal darbo kodeksą šešiems mėnesiams išėjo kūrybinių atostogų.
Magistro studijas pasirinkęs jo asistentas Taiklioji Pastaba traukiasi su treneriu – mėnesiui išeina mokslų atostogų.
Visą tai numato Darbo kodekso projekto VII skyriaus ketvirtasis skirsnis.
„Lanko“ vadovai jau neriasi iš kailio
Einame toliau: situaciją turnyro lentelėje apsunkina Eurolygos „Top 16“ etapo rungtynės antrąją Šv. Velykų dieną. „Lankas“ neišvyksta į rungtynes Barselonoje, nes krepšininkai turi laisvadienį ir neprivalo žaisti šventinę dieną. Teisiškai – viskas tvarkinga.
Dėl prastų rezultatų komandoje kyla nesutarimai. Nuo treniruočių pavargę krepšininkai pradeda streikuoti, kad jie krepšinio aikštėje praleidžia daugiau laiko, nei numatyta darbo kodekse. Kyla diskusijos, ar į darbo valandas skaičiuojasi ir tos minutės, kai prieš treniruotę krepšininkas yra masažuojamas, teipuojamas ir ruošiamas fiziniam krūviui.
O pasiruošimas treniruotei juk būtinas. Jei žaidėjas išsinarins petį, dėl traumos negalės žaisti apie šešis mėnesius, o išmokas jam padengs „Sodra“. Tiesa, atletas šiuo atveju itin nukentės, o „Sodra“ trins rankas – didžiulis jo kontraktas nebus priežastimi mokėti sportininkui nedarbingumą. Per mėnesį jis pagal numatytas įstatymų nuostatas „užsidirbtų“ vos apie 1000 eurų, nors būdamas sveiku iš klubo į savo sąskaitą gautų apie 30 tūkst. eurų.
Iš vienos kišenės paims, bet į kitą sąskaitą mokės nemažiau. Juk „Sodra“ padengs ir visas trenerių ir žaidėjų tėvystės, kūrybines ar mokslo atostogas.
Į vyrų rinktinę – moterys
Dar didesnė parodija gali įvykti dėl lygių teisių darbo santykiuose. Įsivaizduokime, sezonas baigėsi, „Lanko“ lūkesčiai patekti į Eurolygos finalo ketvertą subliūkšta. Krepšinio gerbėjų nusivylimą keičia Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės viltys Europos čempionate.
Rinktinės treneris Gudrusis Vairininkas paskelbia išplėstinį rinktinės kandidatų sąrašą. Tačiau jis sukelia nepasitenkinimą.
Supykusi dėl lytinės diskriminacijos, krepšininkė Metikė Neprašaunanti kreipiasi į teismą dėl Gudriojo Vairininko ir Lietuvos rinktinės diskriminacijos.
Tuo tarpu į išplėstinį sąrašą nepatekęs Prastas Centras beldžiasi į moterų rinktinės duris. Krepšininkas remiasi nediskriminavimo principu, todėl teisiškai gali konkuruoti dėl vietos moterų komandoje.
Nevaldoma žaidėjų migracija
Kol Lietuvos rinktinė ginčijasi teismuose su Metike Neprašaunančia, „Lankas“ buria komanda naujajam sezonui. Perspektyvusis Vilniaus komandos talentas Didelis Potencialas sulaukė kvietimo į NBA naujokų biržą. Pirmajame penketuke pašauktas žaidėjas iškart keliasi į NBA.
Nors JAV klubas pagal ankstesnius įstatymus būtų sumokėjęs „Lankui“ iki 500 tūkst. JAV dolerių siekiančią išpirką, darbo santykiais įvertinta sutartis leidžia NBA ekipai įsigyti žaidėją už dyką.
Taip pat nevaržomas į Tel Avivą išvyksta kitas „Lanko“ lyderis Aštrus Perdavimas. „Lanką“ lydi nuostolių virtinė.
Kyla sunkumų sudarant darbo sutartį su dar vienu perspektyviu lietuviu Kiauru Tritaškiu. Tačiau jis nenori žaisti Lietuvoje, nes jei „Lankas“ neišmokės atlyginimo ir krepšininkas norės kreiptis į teismą, pagal darbo santykių įstatymą, jis tai turės padaryti Lietuvoje, o ne kreipdamasis į tam pritaikytą FIBA arbitražo teismą, kuris tokio pobūdžio konfliktus sprendžia greitai ir efektyviai.
Taigi, geriausi žaidėjai nerizikuoja ir nevyksta žaisti į Lietuvą. Investuoti į jaunimą irgi neapsimoka. Gerus rezultatus pasiekę jaunuoliai be jokių apribojimų galės pasirašyti sutartį su užsienio komanda.
Lietuvos čempionas Vilniaus „Lanko“ klubas nusprendžia nebekovoti su vėjo malūnais. Jis nutraukia savo veiklą arba mažų mažiausiai laidoja visas viltis pagalvoti apie didesnes pergales Europos krepšinio arenose.
Taip subliūkšta ir Lietuvos futbolo ar rankinio komandų planai. Tai – ne anekdotas, o Lietuvos klubinio sporto paveikslas, jei darbo kodekso projektas būtų patvirtintas.
Skaičių kalba
Kaip sporto santykių priskyrimas darbo santykiams padidintų mokestinę naštą? Pirmiausia, mažėtų sportininkų honorarai ir didėtų komandų išlaidos.
Jeigu profesionalaus sporto teisiniai santykiai būtų prilyginti darbo santykiams, socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 37,5 proc. didėtų iki 39,98 proc.
Be to, kitaip nei dabar, socialinio draudimo įmokos būtų mokamos ne nuo pusės profesionalaus sportininko uždirbtų pajamų, o nuo visų uždirbtų pajamų.
Šiuo metu taikomos socialinio draudimo įmokų „lubos“ siekia 20 tūkst. 688 eurus (1 tūkst. 724 eurai per mėnesį). Darbo santykių atveju, „lubos“ nebebūtų taikomos.
Profesionalaus sportininko pajamų apmokestinimas padidėtų mažiausiai du kartus, o patiems daugiausiai uždirbantiems sportininkams mokamos socialinio draudimo įmokos padidės ne du, o dar daugiau kartų.
Kliūtys ir prieštaravimai
Pateikiame stipriausių Lietuvos krepšinio klubų pareiškimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trišalei tarybai, kurį pasirašė Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos direktorius Martynas Purlys ir Klaipėdos „Neptūno“ vadovas Osvaldas Kurauskas. PROFESIONALIŲ KREPŠINIO KLUBŲ PRIEŠTARAVIMAI dėl siūlymo profesionalaus sporto teisinius santykius priskirti darbo teisiniams santykiams
Mes, profesionalūs Lietuvos krepšinio klubai, susipažinę su viešai skelbiamu LR Darbo kodekso projektu (toliau – Projektas), kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatoms, reglamentuojančioms darbo santykių ypatumus profesionaliame sporte (Darbo kodekso projekto VII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo santykių ypatumai profesionaliame sporte“). Turėdami ilgametę patirtį krepšinio srityje, atsakingai pareiškiame, kad šios nuostatos yra nesuderinamos su profesionalaus sporto esme bei principais, tarptautine sporto teise ir tradicijomis, o taip pat krepšinį reglamentuojančiomis Tarptautinės krepšinio federacijos (International Basketball Fedaration, toliau – FIBA) nustatytomis taisyklėmis. Manome, kad profesionalaus sporto priskyrimas darbo teisiniams santykiams turėtų labai skaudžias neigiamas pasekmes – tai visiškai eliminuotų Lietuvos krepšinio klubus iš tarptautinės krepšinio rinkos, netgi užkirstų kelią dalyvauti vietinėse ir tarptautinėse varžybose, o taip pat sudaryti sutartis su klubo pasirinktais žaidėjais bei treneriais, o tai dar labiau paskatintų Lietuvos krepšininkų ir trenerių emigraciją į užsienio šalis. Manome, kad toks žingsnis galiausiai sąlygotų tai, kad krepšinis – sporto šaka, turinti itin gilias tradicijas Lietuvoje, garsinantis Lietuvos vardą visame pasaulyje, netgi vadinamas „antrąja religija“ Lietuvoje – būtų sužlugdytas. Mums, profesionaliems Lietuvos krepšinio klubams, nesuvokiama kodėl apskritai iškilo poreikis keisti tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu nusistovėjusį profesionalaus sporto teisinių santykių reguliavimą, kuriam būdingas šalių sutartinės laisvės principas, tam tikrų per eilę metų nusistovėjusių tradicijų bei FIBA taisyklių kontekste. Žemiau pateikiame keletą esminių pastebėjimų bei praktinių kliūčių ir apsunkinimų, patvirtinančių, jog profesionalaus sportininko ir sporto klubo santykių priskyrimas darbo teisiniams santykiams, yra neįmanomas. 1. Projekto 29 straipsnis imperatyviai įpareigoja darbdavius sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų veiksmų, užtikrinti darbuotojo psichologinį ir fizinį asmens neliečiamumą. Akivaizdu, kad ši nuostata apskritai nėra suderinama su profesionaliu, ypatingai komandiniu, sportu. Komandiniame sporte kiekviena komanda siekia nugalėti, todėl tam tikri priešiški veiksmai varžovų atžvilgiu visais atvejais yra neišvengiami. Krepšinis iš esmės yra kontaktinis sportas, kuriame priešininkai neišvengia fizinio kontakto, ko pasekoje netgi patiria fizines traumas. Be to, sportas yra neatsiejamas nuo įtampos bei emocijų, kurios neretai pasireiškia ir psichologine našta žaidėjui. Todėl akivaizdu, kad klubui sukurti žaidėjui Projekte imperatyviai reikalaujamą aplinką net teoriškai yra neįmanoma, kadangi tai nesuderinama su krepšinio, kaip sporto šakos, taisyklėms bei esme.
2. Projekto 25 straipsnis Nediskriminavimo principas – akivaizdu, kad šis principas pačia savo esme prieštarauja profesionalaus sporto prigimčiai bei FIBA reglamentams. Atsižvelgiant į fizines žmogaus savybes, kurios priklauso tiek nuo lyties, tiek nuo amžiaus, profesionalus sportas retai būna mišrus, t.y. toks, kuriame galėtų lygiomis jėgomis varžytis tiek vyrai, tiek moterys, tiek jauni, tiek seni ir t.t. Taigi, draudimas diskriminuoti darbuotojus dėl jų amžiaus, lyties ar pan. užkirstų kelią klubams turėti tik vyrų, arba tik moterų, arba tik suaugusių, ar tik jaunimo komandas. Šios Projekto nuostatos taikymas profesionaliam sportui, prieštarautų ne tik protingumo principui, tačiau ir imperatyvioms FIBA reglamento nuostatoms, skirstančioms komandas į vyrų, moterų, suaugusių, jaunimo, veteranų ir pan.
3. Projekte įtvirtinus profesionalų sportą, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu, kiekvienam pagal darbo sutartį Lietuvoje ketinančiam dirbti užsieniečiui žaidėjui (tokia pačia tvarka kaip ir bet kokiam kitam užsieniečiui darbuotojui, ketinančiam dirbti Lietuvoje), prieš pradedant dirbti, būtų privaloma gauti leidimą dirbti Lietuvoje, kas esant dabartinei leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkai, yra neįmanoma dėl teisės normose nustatytų ilgų terminų ir keliamų reikalavimų. Pvz. klubai privalėtų informuoti Darbo biržą prieš tris mėnesius apie prognozuojamą įdarbinti užsieniečių kiekį, prieš mėnesį – apie esamas laisvas darbo vietas, taip pat reikėtų teikti dokumentus apie jų kvalifikaciją, darbo patirtį ir pan. Akivaizdu, kad klubams yra neįmanoma iš anksto prognozuoti užsieniečių žaidėjų poreikio, kadangi sprendimas sudaryti sutartį su konkrečiu žaidėju priklauso nuo labai daug aplinkybių – tiek nuo komandos komplektacijos strategijos, tiek nuo finansinių galimybių, laisvų žaidėjų rinkos pokyčių, traumų, fizinio pasirengimo, komandos iškeltų sportinių tikslų, pasiekimų juos įgyvendinant ir daugelio kitų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad praktika yra tokia, kad sutartys su žaidėjais sudaromos gana operatyviai (dažnai derybos neužtrunka nei kelių dienų), žaidėjas turi atvykti į klubą ir pradėti sportuoti nedelsiant, kadangi klubai yra apriboti tiek tarptautinių, tiek ir vietinių turnyrų organizatorių nustatytų žaidėjų registracijos terminų, taip pat tai susiję su varžybų tvarkaraščiu, poreikiu naujam žaidėjui kuo greičiau prisitaikyti bei įsilieti į esamą komandą. Tokiu būdu, užsieniečių žaidėjų įdarbinimas, turint omeny būtinybę gauti leidimą dirbti Lietuvoje, praktiškai būtų neįmanomas. Tuo pačiu, net hipotetiškai sunku įsivaizduoti, kokia atsakinga institucija galėtų įvertinti užsienio žaidėjų kvalifikaciją, tinkamumą ir būtų kompetentinga spręstų būtinumą žaisti tam tikroje komandoje.
4. Projekte numatyta, kad klubai privalo suteikti žaidėjams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams garantuotas kasmetines atostogas, tėvadienius, tėvystės atostogas, vaiko auginimo atostogas, kūrybines atostogas, mokslo atostogas ir pan. Profesionaliame krepšinyje būdingas sezoniškumas, todėl klubai ir žaidėjai pasirašo sutartis, kurių terminas skaičiuojama ne kalendoriniais metais, o krepšinio sezonais. Krepšinio sezonas trunka apie 10 mėnesių. Likusius 2 mėnesius žaidėjas gali panaudoti savo nuožiūra, t.y. atostogauti, atstovauti nacionalinei šalies rinktinei, mokytis, užsiimti kūryba ir pan., taigi, šis laikotarpis yra daugiau nei pakankamas žaidėjui pailsėti. Iš kitos pusės, būtų nelogiška ir nesąžininga, jeigu žaidėjas, turintis sutartį su klubu vienam krepšinio sezonui, t.y. 10 mėnesių ar trumpiau, reikalautų klubo jį išleisti Projekte numatytų vaiko auginimo atostogų, kurios gali trukti iki 3 metų. Turint mintyje trumpą profesionalaus sportininko darbingumo laikotarpį bei faktą, kad ištikus traumai ar praradus atitinkamą sportinę formą, sportininkas gali netekti darbingumo bet kurią akimirką, šios Projekto nuostatos yra kategoriškai nesuderinamos su profesionalaus sporto esme ir principais.
5. Projekto 139 straipsnyje Švenčių dienos numatyta, jog nurodytomis oficialiomis švenčių dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu. Ši nuostata niekaip nesuderinama su profesionaliu sportiniu režimu ir turnyrų tvarkaraščiais. Turnyrų organizatoriai nustato varžybų, kuriose dalyvauja klubai, tvarkaraščius ir tai nepriklauso nuo klubų valios. Jeigu komanda atsisakytų žaisti rungtynes, dėl to, kad rungtynių diena Lietuvoje yra švenčių diena, už tokį elgesį klubas būtų baudžiamas ar diskvalifikuotas turnyro organizatorių.
6. Projekte numatyta bendroji darbo sutarties nutraukimo tvarka (kuri būtų taikoma ir sportininkams), iš esmės prieštarauja nusistovėjusiai tarptautinės krepšinio teisės praktikai. Klubai ir žaidėjai paprastai pasirašo garantuotas sutartis, galiojančias apibrėžtą sezonų skaičių, kurias gali nutraukti tik išimtiniais, sutartyse numatytais atvejais. Pvz., remiantis Projekto nuostatomis, sportininkui būtų suteikiama teisė nutraukti sutartį su klubu bet kada, įspėjus prieš 20 dienų, be jokių pasekmių, papildomų kompensacijų, kas iš esmės sutrikdytų bet kurios profesionalios komandos veiklą. Tai pažeidžia FIBA reglamentuojamą žaidėjų perėjimą iš vienos komandos į kitą. Toks teisinis reglamentavimas destabilizuotų visą krepšinio pasaulį, sudarytų sąlygas žaidėjams keisti klubą vos gavus geresnį pasiūlymą sezono eigoje. Vienas iš esminių susitarimo sąlygų yra jo terminas, t.y. kontraktas sudaromas konkrečiam sezonui (ar keliems) – tokiu atveju riziką prisiima abi šalys, nes dažnai iš anksto negalima numatyti nei žaidėjo traumų, nei jo sportinių pasiekimų sezono eigoje (kurie gali tiek pablogėti, tiek pagerėti). Klubas planuoja sezoną, kiekvienam žaidėjui yra numatytas jo vaidmuo aikštelėje, komandoje ir pan. Taigi, minėtos Projekto nuostatos užkerta teisę klubams nuosekliai planuoti sezoną, komandos komplektaciją ir pan.
7. Abejonių kelia ir terminuotos darbo sutarties trukmės ribojimas. Nors projekto 118 str. nurodyta, kad apribojimus dėl sutarties minimalaus ar (ir) maksimalaus termino trukmės bei pakartotinumo gali nustatyti atitinkamos sporto šakos federacijos ar lygos, tačiau Projekte imperatyviai numatyta maksimalus darbo sutarties terminas 2 metai, vėliau darbo sutartis tampa neterminuota. Pažymėtina, kad krepšinyje neterminuotų sutarčių nebūna, o FIBA taisyklės leidžia maksimalų sutarties terminą 4 sezonams. Itin aktualus šis klausimas gali būti užsieniečių žaidėjų atveju, kadangi leidimas dirbti užsieniečiui Lietuvoje gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 2 metams.
8. Nepilnamečiams žaidėjams darbo santykių atveju (pagal dabartinį DK reglamentavimą) nebūtų galima vykti į visas išvykoje žaidžiamas rungtynes (jos būtų laikomos komandiruotėmis); galimybė tėvų ar mokyklos reikalavimu nutraukti darbo sutartį – klubas, ugdantis žaidėją, investuojantis į jį, turi teisėtus lūkesčius, kad žaidėjas klubui atstovaus tiek sezonų, kiek numatyta sutartyje.
9. Profesionalaus sporto priskyrimas darbo santykiams turėtų neigiamų finansinių pasekmių žaidėjams ne tik dėl to, kad dėl Klubams padidėjusios mokesčių naštos, jiems būtų mokami mažesni atlyginami, tačiau tai ypatingai aktualu traumos atvejais, kadangi žaidėjai vietoje šiuo metu gaunamo įprasto atlyginimo (kurį moka klubas), gautų SODROS ligos atveju mokamas pašalpas, kurių maksimalus dydis yra ribojamas įstatymo (šiuo metu yra 65,54 EUR per dieną). Toks teisinis reglamentavimas visiškai eliminuotų Lietuvos krepšinio klubus iš tarptautinės krepšinio rinkos, kadangi visuomet egzistuojant traumų rizikai, joks aukšto lygio žaidėjas nesutiktų tokiomis sąlygomis sudaryti sutarties su klubu bei prarasti garantuotą atlyginimą.
10. Būtų susiduriama ir su sunkumais darbo sutartyje numatant darbo užmokesčio dydį. Sporto veiklos sutartyse visada numatomas atlyginimas „į rankas“, nurodant, kad visi mokesčiai yra klubo pareiga, nuo tos sumos taip pat skaičiuojamas agento atlyginimas. Tai yra visuotinai įprasta praktika ir viena esminių sutarties sąlygų. Darbo santykių atveju, būtų neįmanoma iš anksto numatyti žaidėjo gautinos sumos, kuri turi būti įvardinta darbo sutartyje, kadangi reikėtų įvertinti ne tik mokėtinus mokesčius, bet ir komandiruotes (neįmanoma iš anksto numatyti), atostogas (iš anksto neaiški sezono pabaiga), laikino nedarbingumo (patyrus traumą) laikotarpius, darbo laiką ir t.t. Netgi numačius tam tikrą sumą, visada iškiltų nesusipratimų sutarties vykdyme, kadangi žaidėjas tikėtųsi „į rankas“ gauti būtent tokią sumą, kuri yra nurodyta sutartyje, kadangi tai yra įprasta ir nusistovėjusi praktika krepšinio pasaulyje.
11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sporto veiklos sutartys neprilygintinos darbo sutartims. Sporto veiklos sutartims galioja sutarčių laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo santykiams. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose dominuoja atitinkamo sportinio rezultato siekimas, o ne funkcijų atlikimas. Sportininkai yra paprastai atstovaujami profesionalių agentų, kurie derasi su klubais dėl sutarties sąlygų bei jos vykdymo, todėl sportininkai (priešingai nei darbuotojai) nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis.
12. Kaip minėta, žaidėjai paprastai yra atstovaujami profesionalių agentų, kurie dažnai yra užsieniečiai (netgi lietuvių žaidėjų). Dažna praktika, kad klubas sutartį su žaidėju sudaro pagal agento pateiktą sutarties variantą (paprastai anglų kalba), retai ir sunkiai einama į kompromisus ar derybas. Agentai (ypatingai užsieniečiai) neišmanys Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų ir vien dėl tos priežasties arba apskritai atsisakys sudaryti sutartį, arba reikalaus, kad darbo sutartis būtų pasirašoma tik dėl akių, o realiai būtų vykdoma greta pasirašoma įprasta sporto veiklos sutartis.
13. 2006 metais FIBA įkūrė specializuotą krepšinio arbitražą (Basketball Arbitral Tribūnal arba BAT), kuris sprendžia ginčus tarp profesionalių krepšininkų ir klubų ir kuriame įprasta ginčus spręsti ne pagal šalių pasirinktą konkrečios valstybės teisę, tačiau pagal bendruosius teisingumo principus (vadovaujantis ex aequo et bono principu). FIBA primigtinai rekomenduoja, o agentai kategoriškai reikalauja sutartyje numatyti arbitražinę išlygą bei dažnai nesutinka netgi numatyti, kad sutartis butų aiškinama pagal LR teisę. Taigi, ginčo atveju, DK normos paprastai nebūtų taikomos arba jų taikymas būtų labai apsunkintas – šalys būtų priverstos teikti arbitrams vertimus bei paaiškinimus apie darbo santykius reglamentuojančias LR teisės normas, o tai pareikalautų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų, paneigtų proceso operatyvumo principą. Beje, akcentuotina ir tai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai apskritai neleidžia ginčų, kylančių ir darbo teisinių santykių, spręsti arbitražuose. Pažymime, jog šiame rašte nurodyta tik dalis sunkumų, su kuriais galimai būtų susiduriama patvirtinus siūlomą Projektą. Atsižvelgiant į išdėstytą, mes, profesionalūs krepšinio klubai, manome, kad profesionalios sporto veiklos prilyginimas darbo santykiams ir atitinkamų su profesionaliu sportu susijusių nuostatų įtraukimas į LR Darbo kodeksą visiškai sužlugdytų profesionalų komandinį sportą Lietuvoje, kas neigiamai įtakotų ir bendrą valstybės įvaizdį, todėl reikalaujame, kad Darbo kodekso projekto VII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo santykių ypatumai profesionaliame sporte“ būtų pašalintas iš Projekto.
