Europos žaidynių šaudymo iš lanko varžybose D.Nosalienė privertė sunerimti savo varžovę atkrintamųjų varžybų etape.
Italė Guendalina Sartori prieš kelias dienas buvo laimėjusi Europos žaidynių auksą komandinėse varžybose, o penktadienio rytą jos varžovė buvo 45-erių socialinė darbuotoja iš Lietuvos.
Bet po trijų iš penkių setų rezultatas dar buvo lygus – 3:3. Paskui arčiau taikinio vidurio smigo italės paleistos strėlės. G.Sartori laimėjo dvikovą 7:3 ir pateko į kitą etapą.
„Reikia būti labai susikaupusiai. Nesutrikti ir šūvį atlikti turi be jokių abejonių. Šį kartą sąlygos buvo geros, nepūtė vėjas, bet virė daug emocijų“, – pripažino D.Nosalienė, atrankos varžybose užėmusi 59-ąją vietą tarp 62 dalyvių.
Piešė animacinius filmus
Lietuvė yra naujokė tokio rango varžybose, nors pradėjo šaudyti anksti. Kai berniukai lakstydavo su lankais po miškus imituodami Robiną Hoodą, 12metė Dangerūta Vilniuje pradėjo lankyti šaudymo iš lanko pratybas.
„Man tai pasirodė labai romantiškas sportas. Šaudymas vyksta gamtoje. Be to, amūrai strėlėmis šaudo“, – nusišypsojo šaulė.
Vilnietė šaudė iki 22 metų, bet tada ilgam padėjo lanką į šalį dėl studijų, vaikų ir darbų. D.Nosalienė dailino Lietuvos kino studijoje animacinius filmus. Ji vėl pradėjo šaudyti prieš kelerius metus Italijoje, kur jai buvo pasiūlyta dirbti socialine darbuotoja.
„Šeima liko Lietuvoje, o man atsirado šiek tiek laisvo laiko. Negaliu šiaip sėdėti. Susiradau šaulių klubą Milane ir prieš trejus metus vėl pradėjau šaudyti“, – pasakojo D.Nosalienė.
Ji prižiūri neįgalią moterį, todėl neturi daug laisvo laiko pratyboms.
Šaudykla yra už Milano, tad treniruotė atima mažiausiai keturias valandas.
Nors treniruotis gali vos 2–3 kartus per savaitę, D.Nosalienė Italijoje įgijo sporto meistro vardą ir neseniai pagerino Lietuvos rekordą.
Olimpiada – tik svajonė
Kvietimą į Europos žaidynes gavusi lietuvė daug nerimo patyrė prieš varžybas. Per skrydį iš Italijos į Baku oro uostuose paklydo D.Nosalienės pagrindinis varžybų lankas, kainavęs apie 1500 eurų.
„Atsarginis lankas, kurį turėjau, labiau skirtas detalėms. Kai atsirado mano lankas, apsiraminau, tačiau šiek tiek baimės liko“, – sakė šaulė.
Ji liko patenkinta savo pasirodymu žaidynėse Baku, kaip ir jos treneris iš Milano Giuseppe Ciliberto.
„Dėl darbų Dangerūta turi labai mažai laiko treniruotis, – sakė G.Ciliberto. – Per kelerius metus ji pasiekė labai daug. Jei pavyks ištaisyti mažas technines klaidas, ji gali pasiekti aukštumas.“
Gal tokia aukštuma galėtų būti 2016 metų olimpinės žaidynės Rio de Žaneire?
„Norėčiau, – nedrąsiai nusijuokė D.Nosalienė. – Bet šansai nėra dideli. Jei būčiau laimėjusi šiandien, galbūt galimybės būtų didesnės. Dabar man trūksta reitingo taškų.“
Planuoja grįžti namo
Lietuvės treneris italas įsitikinęs, kad vaikytis svajonės nėra vėlu: „Metai šioje sporto šakoje nedaug ką reiškia.“
D.Nosalienė kiek abejoja.
„Su metais tampi kiek silpnesnis ir turi šaudyti lengvesniu lanku nei jaunimas. Tada vėjas gali lengviau nupūsti strėles, – aiškino šaulė. – Tada šaudymas atima daugiau jėgų, o kai jų trūksta, pradedi daryti klaidų.
Bet šis sportas man vis dar labai patinka, dar atrodo toks pats pavojingas ir romantiškas. Norėčiau šaudyti ir grįžusi į Lietuvą.
O aš būtinai grįšiu, galbūt po dvejų metų. Labai traukia atgal. Lietuvoje ir žemė padeda.“
