Dvyliktąjį sezoną nuo 1973 metų vykstančiose jachtų lenktynėse po pasaulį Lietuvos vardas jau aidėjo. Pirmuoju lietuviu, prasimušusiu į įgulą, tapo 28 metų kaunietis Rokas Milevičius. Jis įveikė sunkią atranką ir su olandų komanda „Team Brunel“ tapo vicečempionu. VOR lenktynės oficialiai baigsis šeštadienį.
„Pirmas žingsnis jau žengtas“, – sakė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis. Jis buvo vienu iš būrio lietuvių, kurie kartu su Roko artimaisiais finišu tapusiame Geteborgo (Švedija) uoste sveikino olimpinį buriuotoją.
Apie kur link sukančius žingsnius kalbėjo N.Nasvytis? Jis ir daugybė buriuotojų tiki, kad Lietuva gali tapti svaresne VOR lenktynių dalimi.
Uostamiestis nutarė jungtis
Devynis mėnesius vykstančios VOR lenktynės yra suskirstytos į devynis sustojimus. Būtent vienu jų prieš šias kas trejus metus vykstančias lenktynes mėgino tapti Klaipėda. Lietuvos uostamiestis išdrįso pateikti savo kandidatūrą, bet išgirdo „ne“.
„Taryba buvo patvirtinusi projektą. Miesto meras Vytautas Grubliauskas – drąsus žmogus ir žiūri gerokai toliau. Tai būtų šuolis į ateitį. Jeigu pavyktų pritraukti tokį renginį, visiems būtų gerai – ir papildomos darbo vietos, ir ekonominis efektas“, – pasakojo Raimundas Daubaras. „Ambersail“ klubo įkūrėjas ir komunikacijos agentūros „TBWA\Vilnius“ valdybos pirmininkas kalba iš dviejų pusių – kaip prisiekęs buriuotojas ir komunikacijos viražus išmanantis verslininkas.
Klaipėda nelygioje kovoje dėl galimybės priimti daugybę sirgalių sutraukiančias jachtas pralaimėjo Geteborgui. Antrasis pagal dydį Švedijos miestas ir didžiausias uostas galių turėjo daugiau nei reikia – juk „Volvo“ mieste turi savo būstinę.
„Reikia turėti svertų. Dabar išeina taip: ateini ir sakai, kad nori. Jeigu tai būtų kokia Brazilija, būtų paprasčiau, nes tame regione norinčių skaičius daug mažesnis, bet mes kalbame apie Europą. Per paskutinius tris etapus jachtos stojo Lisabonoje, Lorente, Hagoje ir Geteborge“, – sakė R.Daubaras.
Investicijos atsiperka
2001 metais lenktynes perpirkusi „Volvo“ kompanija į jas investavo per 100 milijonų eurų ir iš esmės keitė struktūrą. Vienas ryškiausių ženklų – didžiulis dėmesys žiniasklaidai. Visose jachtose yra po atskirai dirbantį žurnalistą, o komandų rėmėjai kiekviename sustojime aktyviai pristato savo produktus. Ekipos turi kranto komandas, kuriose daug dirba marketingo specialistai.
„Vadovai kalba, kad jeigu investuoji eurą į buriavimą, tai du – į marketingą. Tiesiog jie atidirbinėja rėmėjams. Taip sako „Volvo“, tokiu principu dirba ir prestižinės dviračių lenktynės „Tour de France“, – pasakojo R.Daubaras. – Pinigai grįžta.“
Jis stengiasi likti optimistu ir kaip buriuotojas naudoja posakį: niekada nesakyk niekada. Klaipėdoje stalčiuose yra nugulęs projektas, kuriame viskas sudėliota: schemos, kaip atrodys VOR kaimelis, krantinė, planai dėl restoranų, infrastruktūros. Lietuviai buvo ir yra pasirengę įgyvendinti 200 puslapių reikalavimų planą.
Bet ar buriavimas gali turėti tiek daug naudos?
„Matote, kokie čia turistai?, – Geteborge klausė R.Daubaras. – Jie atsiveža daugiau pinigų, miega geruose viešbučiuose. Miestas gauna didelę ekonominę grąžą. Alikantė, kuri trečius metus yra starto uostu, skaičiuoja, kad atgauna 57 milijonus eurų. Kiti uostai – mažiau, bet nauda – akivaizdi. Reikia investuoti 4-6 milijonus, o grąža būna virš 20 mln. Be to, sukuriamos papildomos darbo vietos. O trečias dalykas – sklaida viso pasaulio mastu. Klaipėdai gal ir nereikia skambėti taip plačiai, bet tikrai taptume pagrindiniu uostu Baltijos šalyse.“
Višta ar kiaušinis?
Klaipėdai nepavyko tapti VOR sustojimu dėl kelių priežasčių. Kandidatų kova praktiškai visada laimi miestai, kurių šalys turi komandą arba stambių rėmėjų būstinę. Būtent apie komandą ir svajoja Lietuvos buriuotojai.
Jie daug vilčių deda į R.Milevičių. N.Nasvytis jau laukia, kada galės išgirsti svarbiausias Roko istorijas. Pastarasis Hagoje „Team Brunel“ pasijuto tarsi žvaigždė, kai jį su „Team Brunel“ komanda pasitiko tūkstantinė minia.
Lietuvoje R.Milevičius tokio dėmesio nesulaukia, nors buriavimo gerbėjai jam skiria visas savo širdis. Ar jis tiki, kad Lietuva gali prisijungti prie VOR?
„Jeigu bus komanda, bus sustojimas. Bet ir atvirkščiai. Tai labai susiję. Višta ar kiaušinis?, – svarstė R.Milevičius. – Bet kažkas turi pajudėti ir būti daroma. Manau, kad tai įmanoma, bet reikia labai daug pastangų. Kol nedalyvavau „Volvo Ocean Race“, maniau, kad bus lengviau. Bet Klaipėda turi potencialo.“
Komandai – palankiausia metas
N.Nasvytis įsitikinęs: dabar žengti į kas trejus metus vykstančias prestižines varžybas būtų idealiausia. Šiemet pirmą kartą komandos varžėsi vieno modelio jachtomis, o tai gerokai sumažino išlaidas. Tiesa, jos vis dar yra rimtos. Jachta kainuoja apie 4,5 milijono eurų, o komandų biudžetai vidutiniškai sudaro 13 mln.
„Kalbama, kad komandos statys naujas jachtas, o šios liks. Naujosios bus tokios pat, o dabartines bus galima pigiau įsigyti“, – stovėdamas šalia „Team Brunel“ jachtos kalbėjo N.Nasvytis.
Jis neslėpė, kad po varžybų kalbos apie Lietuvos komandą VOR lenktynėse padažnėja, nors realiausia būtų galvoti apie jungtinę ekipą su kitomis Baltijos šalimis.
„Bet reikia įdirbio. Laivus pagamina greitai, juos galima paprastai nusipirkti, tačiau būtina surasti gerus rėmėjus, o ir atsirinkti buriuotojus.“, – sakė N.Nasvytis.
Bet kol lietuviai vis svarsto ir ieško galimybių, už nugarų rikuojasi kitų šalių komandos. VOR svarba didėja sulig kiekvienais metais ir nors šiuo metu „Volvo“ skiria miestams privilegijas ir neprašo už tai atlygio, diena, kai už galimybę organizuoti VOR etapą kainuos, artėja.
Kompanijoms reikia vienytis
Legendinis jachtos „Ambersail“ kapitonas Simonas Steponavičius teigė, kad vienai Lietuvai gali būti per sunku suburti pajėgią komandą, bet Baltijos šalims misija – įmanoma.
„Klausimas – rėmėjas. Reikia rimto sponsoriaus su globaliu požiūriu“, – sakė jis.
Apie globalų požiūrį kalbėjo ir R.Daubaras. Jam Lietuvos kompanijų investicijos į sportą ir užsienio rinką yra pakankamai gerai žinomos.
„Ar yra nors viena Lietuvos kompanija, kuri investuoja pasauliniu mastu? Jeigu atsirastų tokia, kuri norėtų paleisti globalią kampaniją, startas VOR būtų nuostabi idėja. Žinoma, čia reikia bent pusę sumos nuo 10 milijonų. Faktas, kad toks žingsnis atsipirktų. Bet pagal mūsų biudžetus reikėtų daugiau nei vienos didžiosios Lietuvos kompanijos“, – svarstė R.Daubaras, kuriam vienam anksčiau priklausė „Ambersail“ jachta.
Buvo suradę pusę sumos
Iš tiesų Lietuvos buriuotojai buvo nuėję pusę kelio. Klaipėdoje buvo atsiradusi kompanija, kuri susiviliojo idėja išgarsėti per VOR lenktynes. Naujosiomis technologijomis užsiimanti įmonė buvo užsimojusi savo stambias prekes parduoti užsienyje, o garsiam pasauliniui šūviui ketino rinktis VOR.
„Jie turi puikų projektą, kurio norėtų ne viena valstybė. Jis tikrai naudingas, tačiau reikia apie save pranešti. O per VOR lenktynes investavusi kompanija visuose sustojimuose reklamuoja save. Komanda po pasaulį neša įmonės vardą, – kalbėjo R.Daubaras. – Bet šį sezoną tik „Team SCA“ turėjo vieną rėmėją. Įprastai pagrindinis rėmėjas padengia 50 proc. sumos, o kiti dalinasi po 10 ar 15 proc.“
Verslininkai VOR išnaudoja ir atskiriems susitarimams. Pasak R.Daubaro, pasaulio verslo magnatai aptaria galimybes ir daro sandorius prestižinių lenktynių užkulisiuose.
Apie didelį dėmesį po finišo kalbėjo ir R.Milevičius. Dvyliktąsias VOR lenktynes laimėjo „Abu Dhabi Ocean Racing“ komanda ir jau dalyviams žinoma, kad Jungtiniai Arabų Emyratai ketina rimtai apdovanoti sportininkus.
„Kalbama, kad jiems jau numatytas vizitas pas Šeichą. Jie jam turės pasakyti po vieną dalyką, kurio norėtų“, – teigė jis.
