Prieš devynis mėnesius tik Jonas Kazlauskas sutrukdė Bronislavui Vyšniauskui tapti geriausiu šalies sporto treneriu.
Pirmąkart surengtuose Lietuvos sporto apdovanojimuose 67 metų klaipėdietis dėl savo auklėtinio Aurimo Didžbalio rezultatų buvo tarp trijų pretendentų į garbingą titulą, bet jis atiteko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategui.
Šiais metais A.Didžbaliui tapus Europos sunkiosios atletikos čempionu B.Vyšniauskas dėl auklėtinio medalio spalvos galėtų užtemdyti J.Kazlausko vyrų sidabrą.
Tačiau knygų „Mokykimės gyventi be vaistų“ (išleista 1989 m.) ir „Ar šlapimas vaistas?“ (1993 m.) autoriaus ir Lietuvos sunkiaatlečių tėvu vadinamo trenerio auklėtiniai įrašinėja savo pavardes ir į juodąjį šalies sporto istorijos metraštį.
Šią savaitę nuaidėjusi Ramūno Vyšniausko istorija tapo ketvirtuoju atveju, kai dėl dopingo nubaustas sunkiaatletis.
Nors pagal šį skaičių sunkioji atletika atsilieka nuo masiškesnių sporto šakų – lengvosios atletikos (8 dopingo atvejai per Nepriklausomos Lietuvos istoriją) ir dviračių sporto (5), tik vieno trenerio auklėtiniai yra pagauti tris kartus.
B.Vyšniausko treniruojamas jo sūnus R.Vyšniauskas dusyk (1997 m. ir 2014 m.), o A.Didžbalis sykį (2012 m.) buvo pagauti sukčiaujantys.
Kaltų ieškojo aplinkoje
Kai Klaipėdoje rytoj prasidės Europos sunkiosios atletikos jaunimo (iki 20 ir iki 23 metų) pirmenybės, apie 600 varžybų dalyvių turėtų nenuleisti vienas nuo kito akių ir likti budrūs, nes šios sporto šakos pasaulis yra žiaurus.
Kai 1997 metų gruodį per pasaulio sunkios atletikos čempionatą Tailande R.Vyšniausko organizme pirmą kartą buvo aptikta dopingo (metandienono metabolito), B.Vyšniauskas iškart paaiškino, kaip tai atsitiko.
„Koks asilas gali taip elgtis? – tuomet „Lietuvos rytui“ dėstė B.Vyšniauskas. – Ramūnui to šūdo tiksliai kažkas įbėrė. Tik nežinau, kas ir kur. Mano sūnus, kaip ir aš, mėgsta bendrauti, išgerti kompanijoje sulčių. Mes nieko bloga nepadarėme, žmogaus neužmušėme.“
Tąsyk gindamas sūnų B.Vyšniauskas pateikė Tarptautinei sunkiosios atletikos federacijai protestą, bet jis nebuvo patenkintas. Atletas buvo nubaustas dvejų metų diskvalifikacija.
2006 metais, kai Europos pirmenybėse Lenkijoje paimto dopingo mėginyje buvo rasta draudžiamų anabolinių steroidų Edvardo Šauklio treniruojamos 20-metės Dovilės Blažiūnaitės organizme, B.Vyšniauskas teigė, kad mergina suklydo pirkdama pigius rusiškus maisto papildus.
2012 metais per Europos pirmenybes Turkijoje A.Didžbalio organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono – anabolinio steroido, kurį praėjus 9 dienoms nuo vartojimo sunku aptikti net laboratorijose.
„Gal konkurentai pasidarbavo per varžybas, juk jos trunka beveik visą savaitę, – varžovų klastą įžvelgė ir A.Didžbalis. – Visi sportininkai būna vienoje vietoje, kartu maitinasi. Treneris visada kartodavo, kad jei atsikemšame gėrimo butelį, neturime jo palikti be priežiūros, nes maža kas gali atsitikti. Stengdavomės taip nesielgti, bet gal nesužiūrėjau.“
To paties dehidrochlormetiltestoterono aptikta ir R.Vyšniausko organizme, kai rengiantis Europos pirmenybėms atletą Klaipėdoje ne varžybų metu patikrino Lietuvos antidopingo agentūros atstovai.
„Niekur jis nesiruošė dalyvauti – jis net nebuvo įtrauktas į paraišką. Apie ką kalbėti, kai testas paimtas tuomet, kai jis jau nebesportavo“, – sportas.info sakė B.Vyšniauskas, atsisakęs plačiau komentuoti dopingo skandalą.
B.Vyšniauskas sakė netiesą arba nežinojo, kad jo sūnus rengiasi dalyvauti Europos pirmenybėse.
2014 metų balandžio 2 dieną interviu „Lietuvos ryto“ televizijai R.Vyšniauskas džiaugėsi išsigydęs senas traumas, kalbėjo apie pasirengimą po kelių dienų prasidėsiančiam Europos čempionatui Izraelyje ir tikslą patekti į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Balandžio 6-ąją R.Vyšniauskas Klaipėdoje ne varžybų metu buvo patikrintas dopingo kontrolierių, o dar po trijų dienų staiga paskelbė apie karjeros pabaigą.
Federacija nesivargino
R.Vyšniausko organizme dopingo kontrolieriai draudžiamo preparato rado, kai šalia atleto nebuvo varžovų, bet ir ankstesni paaiškinimai apie niekšus varžovus kėlė šypseną.
„Švelniai tariant – tai neįtikinama“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Paklaustas, ar dėl pasikartojančių dopingo atvejų atsakomybę turėtų prisiimti ir atletų treneris, KKSD vadovas neatsakė tiesiai.
„Atletas niekada nebūna vienas – su juo dirba treneriai, gydytojai, masažuotojai. Tai turėtų būti visų žmonių atsakomybė, bet kaip ją padalinti, niekur nėra nustatyta, – sakė E.Urbanavičius. – Diskvalifikuojamas tik atletas, o kiti asmenys nėra įvardijami. Ir šiuo atveju formaliai yra atsakingas vienas, bet morališkai – visi.“
Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė teigė, kad trenerio kaltę reikėtų įrodyti: „Reikėtų apklausti sportininkus, surinkti įrodymus. Tai nėra paprasta.“
Dopingo kontrolierės teigimu, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija turėtų ištirti kiekvieną dopingo atvejį. Bet nei jos prezidentas B.Vyšniauskas, nei naujasis generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas nepanoro komentuoti tyrimo.
„Ateityje yra planų sukurti nepriklausomą drausmės komisiją, kuri nagrinėtų tokias bylas, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Bet tai kainuoja pinigų ir nesukuriama taip paprastai. Todėl dabar galioja paprastas variantas – byla atiduodama federacijai.“
Nei visuomenė, nei Lietuvos antidopingo agentūra, nei šalies sporto vadovai negavo žinių apie R.Vyšniausko dopingo bylos tyrimo eigą, kuri užtruko net pusantrų metų, kol Sunkiosios atletikos federacija šią savaitę pranešė, kad karjerą baigusiam atletui skirta dvejų metų diskvalifikacija.
„Kiek žinau, jokio tyrimo nebuvo atlikta. Federacija tiesiog nustatė faktą, ir tiek, – sakė E.Urbonavičius. – Bet federacija turėjo atlikti tyrimą ir nustatyti šio atvejo šaltinius.“
Grės baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos sporto sistemoje yra spragų kovojant su pasikartojančiais dopingo atvejais toje pačioje sporto šakoje.
„Mes galėtume daryti įtaką federacijos finansavimui, bet turime sunkumų dėl paties finansavimo modelio, kurio mums niekaip nepavyksta pakeisti, – aiškino KKSD vadovas E.Urbonavičius. – Savo projekte esame įrašę reikalavimus federacijoms.
Du pagrindiniai reikalavimų punktai yra susieti su didžiausiomis sporto ydomis – dopingu ir sutartomis rungtynėmis.
Tačiau pagal seną modelį mes neturime svertų, todėl niekas nepasikeis skirstant federacijoms lėšas kitais metais.“
I.Lukošiūtės-Stanikūnienės nuomone, nuo 2016 m. sausio 1 dienos prevencine priemone turėtų tapti Seime jau priimtas ir prezidentės pasirašytas įstatymas, pagal kurį už dopingo prekybą, transportavimą, perdirbimą bus baudžiama administracine arba baudžiamąja atsakomybe.
Už dopingo laikymą be tikslo platinti grės 144–579 eurų bauda bei draudžiamos medžiagos konfiskavimas.
Už nepilnamečių įtraukimą į dopingo vartojimą grės 3 metai, už nelegalų platinimą – 4 metai, už kontrabandą – 6 metai nelaisvės.
„Jokie įstatymai neišnaikins visų nusikaltimų. Tačiau dabar policija turės galimybę tirti tokius atvejus, – sakė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Galbūt tai ką nors pristabdys ar bent jau atbaidys.“
* * *
Treneriams – bausmės
Užsienio šalyse užfiksuotas ne vienas atvejis, kai paskui dopingu susitepusį atletą diskvalifikacija pasiekė ir jo trenerį.
JAV antidopingo agentūra nubaudė Tysono Gay trenerį Joną Drummondą 8 metų diskvalifikacija už tai, kad šis įkalbinėjo sprinterį vartoti draudžiamą medžiagą ir padėjo jos įsigyti Europoje.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacija kartu su Rusijos antidopingo agentūra ir pasaulio antidopingo agentūra šiemet pradėjo tyrimą prieš sportinio ėjimo trenerį Viktorą Čeginą.
V.Čegino auklėtiniai anksčiau irgi dažnai praleisdavo svarbiausias sportinio ėjimo pirmenybes, panašiai kaip R.Vyšniauskas praleisdavo didžiuosius sunkiosios atletikos čempionatus, bet kai rusai startuodavo, jie tai darydavo galingai.
Per pastaruosius metus mažiausiai 20 V.Čegino treniruotų atletų buvo diskvalifikuoti dėl dopingo, iš jų trys olimpiniai čempionai.
Dabar kai kurie Rusijos ėjikai yra diskvalifikuoti iki gyvos galvos, o 45 metų Germanas Skuryginas mirė dėl širdies smūgio, praėjus keleriems metams, kai iš jo buvo atimtas pasaulio čempionato aukso medalis.
Tačiau net ir suspendavus V.Čeginą, Rusijos sportinio ėjimo kalvėje – Saranske – jis šlovinamas kaip nacionalinis didvyris.
Sausio mėnesį atliktoje portalo mail.ru apklausoje 72 proc. balsavusių pareiškė, jog dopingo skandalai yra iš dalies arba visiškai Vakarų konspiracinės atakos prieš Rusiją.
* * *
R.Vyšniausko karjera
Per savo karjerą R.Vyšniauskas yra pelnęs tris Europos pirmenybių medalius dvikovėje. 2008 metais Italijoje jis laimėjo sidabrą, 2005 m. Bulgarijoje ir 2009 m. Rumunijoje – bronzą.
Jis taip pat yra iškovojęs keletą mažųjų medalių rovimo ir stūmimo rungtyse.2005 metais pasaulio čempionate Katare R.Vyšniauskas laimėjo mažąjį sidabro medalį stūmimo rungtyje.
Tačiau dar dažniau nei laimėjimais keliant štangą R.Vyšniauskas pasižymėdavo tuo, kad pasitraukdavo per svarbiausias sezono varžybas.
2006 metais nuvykęs į pasaulio čempionatą Dominikos Respublikoje jis nestartavo aiškindamas, kad apsinuodijo.
2009 metais pasaulio pirmenybėse Pietų Korėjoje jam pakilo temperatūra.
R.Vyšniauskas buvo 2008 metų olimpiadoje Pekine ir 2010 metų pasaulio čempionate Turkijoje, bet pasitraukė dėl traumų.
2013 metais atletas planavo startuoti Lietuvos čempionate, bet prieš pat varžybas jį supykino.
Baigęs karjerą jis pareiškė, kad užsiims informacinių technologijų verslu, dalyvavo televizijos projektuose „Delfinai ir žvaigždės“ ir „Tikri vyrai“.
