– Iki olimpinių žaidynių liko 300 dienų. Ponia Daina, kokios nuotaikos? Kaip sportininkams sekasi ruoštis?
– Nuotaikos ir džiugios, ir neramios. Turim nemažai atsirinkusių, džiaugėmės, kai juos papildė krepšinio rinktinė. Šiuo metu yra 48 kandidatai į olimpinę rinktinę. Viliamės, kad jų bus apie 70. Tai dalis tų žvaigždžių, kurios galės kovoti dėl medalių.
– 2012 m. planuota sudaryti didžiausią delegaciją, bet planai pasikeitė. Ar esate tikra, kad tie 70 pajėgs išvažiuoti? Kalbu apie finansinius reikalus.
– Pajėgs tikrai, esame tam pasiruošę. Mūsų užduotis yra sportininkus išvežti, juos aprūpinti. Už pasirengimą atsakinga valstybė.
– Lyginant su kitų šalių delegacijomis, mūsiškė didelė ar maža?
– Tikrai nemaža. Dažniausiai kaimynus – latvius ir estus – lenkiame savo skaičiumi ir laimėjimais.
– Jevgenijau, ar jau ruošiatės olimpiadai?
– Taip. Olimpiadai reikia ruoštis visą gyvenimą, negalima pasiruošti per sezoną. Kiekvienais metais didiname krūvį, jaučiu esant rezervą.
– Žinau, kad planuojate išvykti treniruotis į kitus kraštus. Kur?
– Dabar turime trumpas atostogas sveikatai pasitikrinti, nes šiais metais ji mane šiek tiek apvylė. Lapkričio mėnesį pradėsime sportuoti Lietuvoje, po to gruodį važiuosime į pirmą stovyklą, planuojame į Pietų Afriką.
– Jūs dar tiksliai nežinote, ar važiuosite į olimpiadą. Bilietą, kuris priklauso šaliai, iškovojo didžiausias jūsų konkurentas Henrikas Žustautas. Turėsite su juo kovoti Lietuvos čempionate.
– Ne tik aš. Visaginietis Vadimas Korobovas tapo pasaulio jaunių čempionu, jis sparčiai tobulėja, prisijungs prie kovos. Konkurencija didelė, sportuojame visi kartu, bet nugalės geriausias.
– Jūsų sportinėje srityje atsirado naujų veidų, kurie rodo gana neblogus rezultatus. Ar dėl to ketinate keisti strategiją, pasiruošimo taktiką?
– Ne. Aš nebijau kitų priešininkų, kviečiu juos treniruotis su manimi. Jie padeda man tobulėti, aš savo patirtį perduodu jiems. Mano sistemai, pagal kurią dabar sportuoju, prireikė 20 metų. Aš ją perduodu kitiems, kad jiems nereikėtų ieškoti.
– Ar tai būtų jūsų paskutinė olimpiada?
– Olimpiada tikrai bus paskutinė. Tiek metų atiduota, norisi savęs paieškoti kitur. Norisi viską padaryti maksimaliai, kad pabaigčiau ramia sąžine.
– Jūs kartu su grupele baidarininkų ir kanojininkų nuvykote į Braziliją apsižiūrėti sąlygų. Kokie įspūdžiai?
– Per televizorių pripratome, kad Rio de Žaneirą rodo spalvotai, skraido papūgos. Atvažiavome, buvo šokiruoti. Depresija, viskas tamsu, stovi lūšnynai. Sportiniu požiūriu viskas gerai. Kanalas, įlanka dideli, paskutinę dieną buvo didelis vėjas, milžiniškos bangos jūroje. Neįsivaizduoju, kaip tokiomis sąlygomis kas nors nuirkluotų iki finišo. O per varžybas orai buvo normalūs, jokių problemų nematėme.
– Treneris Romas Petrukanecas sakė, kad trasa nėra palanki irkluotojams.
– Jeigu atvažiuoji pasiruošęs, nėra skirtumo, kokia trasa, koks pučia vėjas. Vis tiek stipriausias nugalės.
– Ponia Daina, yra nuomonė, kad brazilai viską palieka paskutinei minutei.
– Taip sako ir mūsų konsulė Brazilijoje, ir mūsų misijos vadovai, bet prieš metus nuomonės buvo pesimistiškesnės. Dabar viskas pasistūmėjo, bazių, kelių, metro, tunelių statybos vyksta. Kažkaip turėtų susitvarkyti.
– Pirmadienį vyko olimpinės rinktinės trenerių spaudos konferencija. Pavadinimas buvo skambus, bet nieko gera nežadantis – „Su skolų kupra – į Rio olimpiadą“. Ponia Daina, negi viskas taip blogai?
– Pameluočiau, jei pasakyčiau, kad visiška tragedija, nes traukinys juda. Bendromis jėgomis padarysime viską, kad sportininkai galėtų pasirengti. Tačiau pirmą kartą per 20 metų priešolimpiniais metais nebuvo skirta papildomai pinigų Lietuvos olimpiniam centrui. Žinome, kad ten didžiulis trūkumas lėšų, federacijos skolinasi, kad išvažiuotų į atrankos turnyrus. Būtų labai apmaudu, jei neatsirinktų koks nors sportininkas ar rinktinė vien dėl to, kad pritrūko pinigų atsirinkimui. Tikėjomės, kad pačiai Rio programai bus skirtas papildomas milijonas litų. Jo nebuvo.
– Tai ką daryti? Jevgenijau, olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas sakė, kad sportininkai ima paskolas, savaitėmis gyvena nežinioje, nežino, ar jie išvyks. Ar jums taip yra buvę? Kiek kainuoja sportininkui pasirengti olimpiadai?
– Nelygu sporto šaka. Kai kuriems užtenka sporto salės. Irklavimui žiemą reikia išvažiuoti į šiltuosius kraštus, o tai kainuoja. Reikia vežtis savo inventorių, už viską mokėti.
– (D.Gudzinevičiūtė) Pasirengimas yra brangus. Olimpiečius rengia Lietuvos olimpinis sporto centras, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas prie to prisideda. Mes iš visų jėgų padidinome, ką galėjome. Šiems metams skyrėm 2,6 mln. eurų. Bet to yra mažai.
– O Brazilijos atveju už ką reikėtų daugiau pinigų?
– (D. Gudzinevičiūtė) Kainos auga visur. Mes atiduodame, kiek galėdami. Valstybė į savo biudžetinę įstaigą šio padidėjimo neįdeda.
– Kai kurie sportininkai, pavyzdžiui, Amerikoje besitreniruojanti Eglė Staišiūnaitė, prašė visuomenės pagalbos, kad surinktų 8 tūkst. dolerių mokesčiams už treniruotes. Gal čia išeitis?
– (D. Gudzinevičiūtė) Mes labai norėtume, kad sportininkams rūpėtų jų pasirengimas, o ne iš kur gauti pinigų. Tai mūsų, trenerių, valdininkų, reikalas. Kiekvieną kartą valstybės vadovai labai džiaugiasi ir sako, kad geriausi ambasadoriai yra sportininkai. Labai norėtųsi, kad jie pagalvotų apie tai, kad būtų tų ambasadorių. Sporto finansavimas nedidėja jau kelerius metus. Kai bandome prašyti pinigų, visada atsiranda svarbesnių reikalų, o kai kas nors grįžta su medaliu, atrodo, kad buvo mestos visos jėgos. Taip nėra.
– Jevgenijau, ar neapmaudu, kai taip yra? Atstovaujate šaliai, ginate šalies garbę.
– Taip nėra, kad jeigu neduos pinigų, tai nevažiuosime ir nelaimėsime. Sportininkai atiduoda viską, nuo pinigų priklauso tik pasirengimo kokybė. Stovykloje prieš Atėnų olimpiadą gyvenome garaže, bet treniruotės buvo tokios pat – kasdien dirbdavau, rezultatai buvo tokie pat. Kai sportininkai laimi, gauna premijas, tai gal tuos pinigus geriau skirti pasirengimui? Aš kovoju ne dėl premijos, o dėl galimybės išreikšti save.
– (D. Gudzinevičiūtė) Mūsų sportininkai, individualiųjų šakų atstovai, tikrai neuždirba tiek daug, kad jiems ta premija nebūtų svarbi. Dėl to, kad trūksta lėšų, pavyzdžiui, tokia žvaigždė kaip Jevgenijus išvažiuos vienas, užuot važiavę trise. Ratas, komandų skaičius mažėja, o nukenčia tie, kurie rytoj ar poryt galbūt taptų žvaigždėmis.
