Lietuvos sporto muziejus Kaune vos sutalpino trofėjus, atspindinčius kultūrizmo penkių dešimtmečių raidą.
Minint jubiliejų kauniečio skulptoriaus Stasio Žirgulio specialiai sukurtu proginiu medaliu buvo apdovanota per 200 šiai sporto šakai nusipelniusių žmonių.
Tarp apdovanotųjų – ir geriausia visų laikų Lietuvos kultūrizmo atstovė 46 metų Natalija Murnikovienė.
Įkvėpė varžybos Lenkijoje
Per penkis dešimtmečius Lietuvos kultūristai surinko įspūdingą trofėjų kolekciją. Joje – aštuoni pasaulio, šešiolika Europos čempionų ir vienas planetos neolimpinių sporto šakų žaidynių aukso medalis.
„Tai įspūdingas laimėjimas, nes mes net penkiolika metų gyvavome už įstatymo ribų“, – pažymėjo Lietuvos kultūrizmo istorikas Arūnas Petraitis.
Į Lietuvą kultūrizmo banga atsirito palyginti vėlai – praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Didžiausias postūmis buvo 1959 metais Lenkijoje vykusios pasaulio sunkiosios atletikos pirmenybės. Tuo pat metu čia buvo surengtas ir kultūristų „Mr. Universe“ turnyras, apie kurį atgarsiai pasiekė ir Lietuvą.
Kultūrizmo pradininkais laikomi tuomečio Kauno politechnikos instituto studentai Elmė Uzdonas ir Viktoras Augustinas, kurie iš pažįstamų gavo lenkų išleistą sporto žurnalą. Jame buvo ne tik gausu nuotraukų, bet ir treniruočių metodika.
Panorę tokių pat įspūdingų raumenų studentai kauniečio Vytauto Jankausko bute įsirengė pirmąją savadarbių svarmenų salę.
1964-aisiais kultūrizmas žengė pirmą žingsnį profesionalumo link – Kaune duris atvėrė pirmasis klubas „Jaunystė“.
Kultūrizmo metraštis rašomas nuo 1965 m. gegužės 23 dienos, kai prie Kauno marių įvyko pirmosios kultūrizmo varžybos, kurių nugalėtojo laurus laimėjo trečiakursis Rytis Macijauskas.
Turėjo įtakingą užtarėją
Sovietų Sąjungos funkcionieriams ne itin patiko šis sportas, bet kultūrizmo entuziastai juos pergudravo – į pirmojo kultūrizmo čempionato teisėjų komandą pasikvietė garsų dailininką Stasį Krasauską.
Valstybinę meno premiją gavusį grafiką garsino ir pomėgis plaukti – jis buvo Lietuvos plaukimo ir vandensvydžio rinktinių narys. Per plaukimo treniruotę menininkas susipažino su kultūrizmo pradininkais ir jie nesunkiai įkalbino jį prisidėti.
1965 m. rudenį Kaune teisėjo duoną išbandęs S.Krasauskas vertino ir 1966 m. gegužės 29 d. Vilniuje vykusių pirmųjų respublikinių atletinės gimnastikos suaugusiųjų varžybų dalyvius. Tarp jų buvo ir šviesaus atminimo Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Patackas.
Kaunietis varžėsi aukščiausių atletų (per 175 cm ūgio) grupėje ir laimėjo bronzos medalį. Šios grupės nugalėtoju buvo pripažintas vilnietis Anatolijus Pricas.
Žemesnių sportininkų grupėse triumfavo kauniečiai – R.Macijauskas (iki 168 cm) ir Klemensas Alšauskas (iki 175 cm).
Kultūrizmas buvo pasmerktas
Sovietų sporto funkcionieriams kultūrizmas visada atrodė pernelyg orientuotas į Vakarus, todėl 1971 metų gruodį, po šeštą kartą surengto Lietuvos čempionato, šis sportas atsidūrė už įstatymo ribų. Dėl to paties funkcionierių įsakymo po saule neliko vietos karatė, moterų futbolui ir bridžui.
Tačiau entuziazmas liejosi per kraštus – Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje vis tiek vyko neoficialios kultūrizmo pirmenybės, į jas atvykdavo ir kitų Sovietų Sąjungai priklausiusių respublikų sportininkai.
Lietuvos sporto valdininkai į neoficialias varžybas žiūrėjo pro pirštus – jie sportininkus netgi kartais perspėdavo, kad saugumiečiai ketina surengti reidą.
Kartą kultūristams teko autobusais sprukti iš Kauno į Kėdainius. Į varžybas atvykę rusai neslėpė, kad gyvena nuolatinėje baimėje. Mat jų gimtinėje saugumiečiai ne tik vaikė ir registravo rūsiuose sportuojančius jaunuolius, bet ir atimdavo savadarbę įrangą.
Rungėsi ir dėl stipruolio titulo
Draudimas užsiimti kultūrizmu buvo atšauktas tik 1986 metais, kai pūstelėjo perestroikos vėjai. Tačiau Lietuvos sportininkai spėjo nužengti labai toli – jie tuomet buvo neginčijami sporto šakos lyderiai visoje Sovietų Sąjungoje.
Į tų laikų sporto metraščius įsirašė ir dabartinis Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (LKKRF) prezidentas Ramutis Kairaitis. 1974 m. jam pirmajam tuometėje Sovietų Sąjungoje pavyko įveikti iki tol magišką 200 kilogramų štangos spaudimo atsigulus rungties ribą.
R.Kairaičiui teko varžytis ir su vėliau nusikalstamo pasaulio įžymybe tapusiu Vidu Antonovu. Jėga garsėjantis šiaulietis 1967 m. nušluostė nosį kauniečiams – gulėdamas išspaudė tuo metu rekordinę 150 kg svorio štangą.
Varžybų šeimininkai bandė neįskaityti išsišokėlio rezultato: neva šiaulietis štangą laikė ne taip, kaip visi – pernelyg siaurai. Vis dėlto protestai nepadėjo ir rungties nugalėtojo titulu džiaugėsi vėliau Mafijos Tėvu pasikrikštijęs V.Antonovas.
Lietuvė pribloškė pasaulį
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Tarptautinė kultūrizmo federacija (IFBB) viena pirmųjų į savo gretas priėmė lietuvius sportininkus.
Netrukus lietuviškoji kultūrizmo mokykla sulaukė pirmojo triumfo – 1993 m. Europos čempionų titulą iškovojo vilnietis Olegas Žuras ir klaipėdietė Natalija Murnikovienė.
Ši atletė nustebino visą pasaulį – 1994 m. ji laimėjo ir planetos moterų pirmenybes, ir mišriųjų porų čempionatą su tuomečiu savo sutuoktiniu Ričardu.
Geriausia Europos kultūriste pripažinta N.Murnikovienė 1995 ir 1996 m. dalyvavo prestižiškiausiame planetos profesionalų turnyre „Ms. Olympia“.
Abukart atletė iškovojo trečiąją vietą. Šių varžybų rengėjai netgi atskirai įvertino iki tol jiems negirdėtos sportininkės kojas – raumenynas pripažintas geriausiai išvystytu.
Moterų laimėjimai aukštesni
Jos pėdomis į profesionalų varžybas bandė patekti iš Alytaus kilusi Živilė Raudonienė ir šiaulietė Inga Neverauskaitė.
Daugiau kaip dešimtmetį JAV gyvenančiai Ž.Raudonienei irgi yra pavykę užlipti ant nugalėtojų pakylos – 2008 m. „Ms. Olympia“ turnyre ji pelnė bronzos medalį.
Anglijoje gyvenanti I.Neverauskaitė sudėtingą atrankos barjerą įveikė ir į pasaulio elitą prasibrovė 2006 ir 2007 m., bet į „Figure Olympia“ finalininkių šešetą nepateko.
Pagal pasiektas pergales moterims negali prilygti nė vienas lietuvis kultūristas. Iš vyrų į šį turnyrą per atrankas kartą buvo prasibrovęs vienintelis iš Alytaus kilęs Robertas Burneika. Dabar Lenkijoje populiarumo bangą išgyvenantis kultūristas „Mr. Olympia“ varžybose debiutavo 2011 m. ir buvo septynioliktas.
Su profesionalais nuo 2010 m. varžytis vis bando vilnietis Dainius Barzinskas, bet kol kas lietuvis toli nuo planetos profesionalų elito.
Šiek tiek aukščiau yra pakilusi šiaulietė Margarita Charaim, tačiau jai irgi nepavyksta peržengti atrankos į pasaulio elito turnyrą.
Žvaigždyne atsivėrė tuštuma
Mėgėjų sporte iš vyrų daugiausia pergalių per įspūdingą du dešimtmečius trukusią karjerą yra pelnęs vilnietis Olegas Žuras, nuo scenos pasitraukęs prieš penkmetį.
O.Žuras pirmąjį čempiono titulą 1993 m. laimėjo Budapešte vykusiose Europos kultūrizmo pirmenybėse.
Po 8 metų vilnietis triumfavo Japonijoje surengtose pasaulio žaidynėse, o 2004-aisiais Maskvoje iškovojo pasaulio absoliutaus čempiono titulą.
Tarp planetos geriausiųjų pavyko pakilti ir mažeikiškiui Rolandui Pociui. „Žemaitijos ąžuolu“ tituluotas atletas 2001-aisiais triumfavo Europos čempionate Azerbaidžane, o 2007 m. neturėjo lygių Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio čempionate.
Lietuvos kultūristai ir toliau stebina pasaulį, bet tokių ryškių žvaigždžių kaip N.Murnikovienė, O.Žuras, R.Pocius, I.Neverauskaitė ar Ž.Raudonienė dabar nėra.
„Lietuviai sportininkai laimi titulų, bet šios pergalės yra pavienės. Nė vienas naujosios kartos sportininkas nežiba taip, kaip karjerą jau baigusios Lietuvos kultūrizmo legendos“, – sakė buvęs ilgametis federacijos generalinis sekretorius A.Petraitis.
Knygą apie Lietuvos kultūrizmo istoriją baigiantis rašyti A.Petraitis pažymėjo, kad visos didžiosios pergalės yra iškovotos, kai federacijai vadovavo Lietuvos sporto universiteto docentas R.Kairaitis.
„Jis visame pasaulyje yra vertinamas dėl gebėjimo nepaskęsti smulkmenose ir pasirinkti aiškią viziją“, – sakė bendražygis.
