31-erių metų V.Glazkovo, pravardžiuojamo Caru, vadybininkas – lietuvis Egis Klimas. Nuo 1989-ųjų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs 51-erių E.Klimas bokso pasaulyje – ryški figūra, nusipelniusi tarptautinės pagarbos.
Prieš dvejus metus vienas didžiausių pasaulio sporto portalų „Yahoo Sports“ lietuvį įtraukė tarp 25-ių įtakingiausių bokso pasaulio žmonių.
Dabar jo prižiūrimas boksininkas turės galimybę susikauti dėl profesionalų supersunkaus svorio čempiono titulų pagal WBA (Pasaulio bokso asociacija), WBO (Pasaulio bokso organizacija) bei IBO (Tarptautinė bokso organizacija) versijas.
Turi svajonę
Lietuvis prižiūri daugiau nei dešimt atletų, o jo sąraše – ir profesionalų bokso pussunkio svorio kategorijos žvaigždė rusas Sergejus Kovaliovas, Jevgenijus Gradovičius ir kitos garsios pavardės.
Tačiau E.Klimas didžiausią savo svajonę sieja su lietuviu – Egidijumi Kavaliausku. Dešimt pergalių turintis ir profesionaliame ringe dar nenugalėtas 27-erių E.Kavaliauskas į save jau atkreipė amerikiečių dėmesį – juo domisi net HBO televizija.
E.Klimas įsitikinęs – perspektyvus kaunietis gali būti pirmuoju lietuviu, kuris taps profesionalaus bokso pasaulio čempionu.
„Iki čempiono kovos aš jį tikrai nuvesiu, o kaip bus toliau – nežinau. Bet turiu dideles viltis ir tikiu juo“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Klimas.
2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono vasaros olimpinių žaidynių dalyvis kaunasi svorio kategorijoje iki 67,9 kilogramo.
E.Kavaliauskas dalyvauja vienos garsiausių JAV kovų organizatorių „Top Rank“ rengiamose kovose. Po šios organizacijos vėliava kovėsi ir legendinis Muhammadas Ali, o dabar jai atstovauja ir garsusis Manny Pacquiao.
Lietuviai – perspektyvūs
E.Kavaliauskas – ne vienintelis lietuvio, sugebėjusio užkariauti bokso pasaulį, klientas iš gimtosios šalies.
Penktadienį JAV kovėsi ir naujas E.Klimo klientas – 29-erių metų Virgilijus Stapulionis. Jis įveikė Cesarą Vilą – tai buvo pirmoji jo kova už Atlanto.
Anksčiau lietuvis sėkmingai kovėsi Vokietijoje ir Anglijoje.
E.Klimas be šių dviejų lietuvių mato ir daugiau perspektyvių kovotojų – jo žvilgsnis krypsta į 2012 metų olimpinių žaidynių prizininką Evaldą Petrauską ir 21-erių metų Europos čempioną Eimantą Stanionį.
„Tikrai yra perspektyvių lietuvių. Pavyzdžiui E.Petrauskas, kuris pats yra labiau linkęs į profesionalų ringą. Taip pat E.Stanionis – jis labai perspektyvus. Tikiuosi, kad jis sugebės patekti į olimpines žaidynes, o vėliau atvyks ir į JAV. Būtų malonu pamatyti jį“, – išskyrė E.Klimas.
– Tapote ryškia asmenybe bokso pasaulyje. Kaip jums tai pavyko?, – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Klimo.
– Aš nuo seno domiuosi boksu – net tada, kai nebuvau vadybininkas. Niekada negalvojau, kad tai galima paversti verslu. Viską pradėjau kaip hobį – važinėjau po varžybas, sekdavau kovas per televiziją ir apie 2000-uosius metus susipažinau su labai įtakingu bokso treneriu Donaldu Turneriu.
Jis dešimt metų treniravo Evanderį Holyfieldą. Pradėjome su juo bendrauti ir kažkada jis pasiūlė jam atvežti boksininkų iš Rytų Europos – Rusijos, Ukrainos, nes buvo girdėjęs, kad ten yra gerų atletų.
Tuo metu pats gyvenau dar Sietlo mieste ir vienoje sporto salėje kaip tik sutikau rusą ir ukrainietį, kurie profesionaliame ringe turėjo tik po vieną ar dvi kovas. Paklausiau jų, ar jie nenorėtų padirbėti pas gerą trenerį.
Kartu su jais nuvažiavome į Šiaurės Karolinoje D.Turnerio rengtą stovyklą – taip ir prasidėjo mano bokso epopėja.
D.Turneris parodė pirmus žingsnius šiame pasaulyje, o tada jau prasidėjo varžybos, ten susipažinau su kitais vadybininkais, kovų rengėjais. Į mane pradėjo kreiptis rusakalbiai boksininkai ir taip užsivirė visa košė.
Niekada negalvojau, kad kažkada pavyks iš bokso užsidirbti pinigus. Net mintyse nebuvo to, o viskas taip apsivertė, kad tai tapo vienu iš pagrindinių verslų.
– Į JAV išvykote 1989 m. Ką veikėte pačioje pradžioje?
– Visko buvo. Ir į jūrą buvau išplaukęs krabų gaudyti, vairuotoju buvau įsidarbinęs, o vėliau prasidėjo verslai. Užsiėmiau importu, eksportu. Buvau Rusijoje, pastačiau medienos perdirbimo gamyklą Sachalino saloje, su metalais dirbau.
– Ar sunku prisivilioti boksininkus pas save?
– Ne, šiuo metu tikrai nesunku, nes yra padarytas įdirbis, susikurtas vardas. Boksininkai patys į mane kreipiasi, prašo padėti, kažką padaryti, surasti.
– Visi įsivaizduoja, kad vadybininkai yra atsakingi už kovų rengimą. Kokia iš tikrųjų yra jūsų kasdienybė?
– Mes, vadybininkai, kaip tik nesame atsakingi už kovas, jas surengia organizatoriai. Vadybininkas stovi tarp kovų rengėjų ir boksininkų, kad jam pačiam nereikėtų tartis dėl visų niuansų. Boksininkas treniruojasi, ruošiasi kovoms ir neturi tam laiko.
Todėl vadybininkas yra atsakingas už reklamą, aprangas, kaip kas išeis į ringą ir panašiai.
– Filmuose vadybininkų gyvenimas rodomas kaip lengvas, turtingas ir gražus. Taip ir yra?
– Filmuose daug kas rodoma, bet pagarba, pinigai ir gražus gyvenimas būna tik kine. Pats turi nuolat bendrauti su klientais, žinoti jo mintis, kas vyksta šeimoje, kur jis nori gyventi, kokią mašiną vairuoti.
Turi jam surasti dietologą, trenerį, sporto salę, nupirkti bilietus. Tai kasdienės rutinos – rūpiniesi jais lyg savo vaikais – pabūni psichologu, pasišneki, bandai kažką paaiškinti.
Iš Rusijos, Ukrainos ar Lietuvos atvažiavę atletai profesionalų boksą įsivaizduoja visai kitaip – tikisi, kad jiems atvažiavus visi kris po kojomis, kad jie čia labai reikalingi ir panašiai.
Kai susiduria su realiu gyvenimu čia, jie pradeda nusivilti ir mano darbas yra palaikyti juos, priversti juos suprasti, kad ne viskas yra rožėmis klota, kad reikia dirbti ir stengtis.
– Naktinių klientų skambučių sulaukiate?
– Ne, naktį neskambina. Mano komanda – labai stipri ir gera. Labai nepergyvenu ir nesijaudinu dėl jų. Aišku būna, kad profesionalūs boksininkai kažkur naktį važiuoja ar po kovų išgeria, bet pas mane to beveik nėra. Visi profesionalai – nelinkę švęsti, atvažiavę čia dirbti ir drausmingi.
– Kokių keisčiausių prašymų esate sulaukęs?
– Kiekvieną dieną jie mane nustebina – žinoma, juokauju. Nėra ypatingų prašymų, atvažiuoja geri vyrai. Aš nerenku jų iš gatvės – kas atvažiuoja, tie jau būna dirbę rinktinėse – išauklėti, pripratę prie sporto.
– Po Jūsų sparnu – ir nesuklupęs E.Kavaliauskas. Kaip toli gali eiti lietuvis?
– Tikiuosi, kad kartu pasieksime didžiausią svajonę ir jis pirmas iš lietuvių taps profesionalaus bokso čempionu. Egidijus – labai perspektyvus, yra drausmingas, pasitiki savimi. Sakykime taip – iki čempiono kovos aš jį tikrai nuvesiu, o kaip bus toliau nežinau.
Bet turiu dideles viltis ir tikiu juo. Juo yra smarkiai susidomėję didžiausi kovų rengėjai ir HBO televizija, kuri JAV yra viena įtakingiausių. Jie yra jau susidomėję Egidijumi, nuolat kalba apie jį, klausinėja.
Kalbant apie jo galimybes tapti čempionu – duočiau ne penkiasdešimt, o visus devyniasdešimt procentų, žiūrint į šiandien esančią situaciją. Svarbiausia, kad viskas būtų gerai su sveikata – be traumų. Jaučiu, kad jis tikrai bus žinomas, kaip pirmas profesionalaus bokso pasaulio čempionas iš Lietuvos.
– Kitas jūsų boksininkas V.Glazkovas turėtų kautis su T.Fury. Kaip vertinate jo šansus tapti pasaulio čempionu?
– Kodėl gi ne? Tai boksas – čia visko būna. Jeigu mes nematytume perspektyvos, kad jis galėtų nugalėti britą, tai sėdėtume tyliai ir nesakytume to. Bet nuvedėme jį iki tokio lygio – tikimės, kad T.Fury nepasitrauks į šoną.
– Ar kova jau sutarta?
– Šiuo metu – dar ne. Dabar IBF yra pareikalavusi, kad iki gruodžio 11 d. susitartume. Jei abi pusės to nepadarys, tada bus rengiamas aukcionas. Tokiu atveju abu atletų kovų rengėjai paskelbs sumą, kurią gali mokėti boksininkams ir kuris pasiūlys daugiau, tai tas ir turės teisę rengti kovą.
Jeigu mes laimėtume tą aukcioną, tai kovą galėtume vežti į Rusiją, Ukrainą ar dar kur. Jeigu brito pusė, tai šimtas procentų, kad jie norės daryti kovą Anglijoje.
– Kokį įspūdį paliko T.Fury kova su V.Klyčko?
– Stebėjau kovą, bet kokį įspūdį ji gali palikti – šokiai be kardų. Manau, kad V.Glazkovas sukurtų įdomesnę kovą su T.Fury, nei V.Klyčko.
