Prizą, skirtą geriausiai Lietuvos irkluotojai, pasidalino dvi sportininkės – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė. Trečioje vieta atiteko Linai Šaltytei.
Renginio metu buvo prisiminta visa Lietuvos irklavimo istorija. Pirmą kartą irklavimo klubas „Neptūnas“ įkurtas 1885 metais Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai.
Vėliau irklavimo sekcijos įkurtos Kaune ir Vilniuje. Dabar irklavimas taip pat vystomas Kupiškyje, Birštone, Šiauliuose, Prienuose ir Telšiuose.
„130 metų istorija pasigirti Lietuvoje gali nedaug sporto šakų. Manau, kad tai yra pakankamai ilgas amžius, per kurį parodyta, ką tas Lietuvos irklavimas iš tikrųjų gali“, – Eltai sakė Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.
Lietuvos irklavimas didžiulius žingsnius į priekį žengė 1960-1970 metais. Tuomet būrys Lietuvos sportininkų su Sovietų Sąjungos komandomis skynė pergales svarbiausiose varžybose, o Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Zigmas Jukna, Juozas Jagelavičius, Petras Karla ir Rišardas Vaitkevičius tapo olimpiniais prizininkais.
Pastaraisiais metais pergales pasaulio ir Europos čempionatuose skina nauja irkluotojų karta – M.Griškonis, S.Riteris, R.Maščinskas, D.Vištartaitė, M.Valčiukaitė.
„Visų pirma, tai tradicijos, kurios iš esmės atsirado pokario Lietuvoje. Pergalės 1960-1970 metais padėjo didelius pagrindus dabartiniam Lietuvos irklavimui. Vėliau keitėsi valstybės, buvo įvairios krizės, bet dabar ant tos bazės užaugo šauni karta. Viskas tapo sudėliota. Atsirado treneriai, principai ir galiausiai – rezultatai. Jie lemia didesnį vaikų susidomėjimą ir geografijos plėtimąsi“, – pasakojo D.Pavilionis.
LIF prezidentas džiaugiasi, kad lietuvių rezultatai keletą metų iš eilės išlieka stabilūs. Augant konkurencijai pasaulyje, tai yra labai svarbu.
„Pasaulio čempionate patekti į A finalą yra didžiulis pasiekimas, nes už nugaros lieka tokios didelės šalys, su tiek daug irkluotojų ir didžiuliu finansavimu. Daug ką reiškia ir sėkmė, nes dviejų km distancijoje nugalėtojus neretai lemia dešimtosios ar šimtosios sekundžių dalys, – teigė D.Pavilionis. – Susideda daug faktorių, todėl vieną dieną vieniems pasiseka, kitą kartą – kitiems. Mane džiugina, kad mūsų rezultatai yra pastovūs. Nuolat mūsų valtys patenka tarp 4-5 stipriausių, o tai reiškia, kad bet kada jos gali ir laimėti“.
Kitais metais vyksiančiose Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse startuos mažiausiai 10 Lietuvos irkluotojų. Tai – rekordinis kiekis. Be jau išvardintų sportininkų, Brazilijoje taip pat startuos Lina Šaltytė ir Lietuvos vyrų porinė keturvietė valtis. Atrankos varžybose dėl kelialapio į olimpines žaidynes dar kovos Lietuvos moterų lengvo svorio dvivietė valtis.
Pasak D. Pavilionio, dauguma Lietuvos irkluotojų dabar yra savo karjeros pike, todėl olimpinėse žaidynėse bus siekiama aukštų rezultatų.
„Kitais metais svarbiausios bus olimpinės žaidynės. Jose tikimės pačių aukščiausių rezultatų. Irklavimas nėra jaunų žmonių sportas. Pagal statistiką, pagrindiniai sportininkai atsiskleidžia 25-30 metų. Dauguma mūsų irkluotojų artėja prie to amžiaus, prie savo piko, todėl olimpinės žaidynės turėtų būti sėkmingos“, – pabrėžė D.Pavilionis.
Per pastaruosius keletą metų irklavimas sparčiai populiarėja ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose rajonuose. Kitais metais taip pat ketinama plėsti infrastruktūrą.
„Daug dedame pastangų gerindami infrastruktūrą, gerai sutariame su Birštono mere, su Lietuvos sporto universitetu. Yra planas apjungti Prienus su Birštonu ir turėti vieną rimtą bazę, nes ten irklavimui reikia pagalbos. Prieš daug metų Šilutėje buvo irklavimo klubas, todėl dabar su Klaipėdos entuziastais planuojame atgaivinti mūsų sportą ten“, – sakė LIF prezidentas.
