Lietuvos sportininkai jau rengiasi pagrindiniam 2016-ųjų įvykiui – Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
Kitais metais netrūks svarbių įvykių ir mūsų šalies sporto politikoje, nes vyks naujų vadovų rinkimai.
Naujųjų išvakarėse žvelgdamas į mūsų atletų laukiančius startus „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių 2016 metų šalies sporto pasaulio intrigų.
1. Ar Lietuvos olimpiečiai pagerins medalių rekordą? LR prognozė: ne (tikimybė – 65 proc.)
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mūsų šalies olimpiečiai tris kartus – 2000 m. Sidnėjuje, 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone – iškovojo po penkis olimpinius medalius.
Lyg tyčia tarptautinė sporto analitikų kompanija „Infostrada Sports“ Rio de Žaneire prognozuoja Lietuvai penkis apdovanojimus ir 43-iąją vietą virtualioje medalių rikiuotėje.
Pagal šį mėnesį atnaujintą prognozę „Infostrada Sports“ pranašauja auksą penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, sidabrą – Rūtai Meilutytei bei irkluotojų duetui Sauliui Ritteriui ir Rolandui Maščinskui, bronzą – penkiakovininkui Justinui Kinderiui ir irkluotojų duetui Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei.
Tiesa, 2013 metų pasaulio čempionui J.Kinderiui pirmiausia reikia laimėti olimpinį kelialapį. Kita vertus, užlipti ant olimpinės pakylos svajonių turi ir kiti mūsų šalies atletai.
Ne tik krepšininkai, bet ir 2015 metais pasaulio irklavimo bronzą laimėjęs Mindaugas Griškonis, savo rekordus visose distancijose vis gerinantis Giedrius Titenis, po diskvalifikacijos grįžęs ir šiemet sunkiosios atletikos Europos čempionu tapęs Aurimas Didžbalis, šių metų Europos bokso čempionas Eimantas Stanionis ir po Londono olimpinių žaidynių bronzinio šėlsmo subrendęs Evaldas Petrauskas, 2008 metų olimpinė vicečempionė buriuotoja Gintarė Scheidt į Rio rengiasi keliauti ne dėl karnavalo ir ne aplankyti vyro brazilo giminės.
Dar vienas kandidatas į olimpinius prizininkus sėdės kanojoje – tik dar nežinia, kuris, nes teks rinktis tarp Jevgenijaus Šuklino ir šiemet jį aplenkusio Henriko Žustauto: 200 m rungtyje Rio kanale šaliai galės atstovauti tik vienas sportininkas.
Vilčių pagerinti olimpinių medalių rekordą yra, bet tam rugpjūčio 5–21 dienomis Brazilijoje reikia ne tik talento ir pastangų, bet ir daug sėkmės.
„4 medaliai – realu. Ir dar vienas, mažiau tikėtas, – skaičiavo karjerą baigęs 2008 metų olimpinis šiuolaikinės penkiakovės vicečempionas Edvinas Krungolcas. – 5 medaliai būtų labai geras rezultatas. Blogiausiu atveju, manau, laimėsime du medalius.“
2. Ar Jonas Kazlauskas sugrįš ant olimpinės garbės pakylos? LR prognozė: taip (51 proc.)
Kai pastarąjį kartą į olimpines žaidynes J.Kazlauskas vyko su lietuviška trispalve, jis sugrįžo su bronzos medaliu ant kaklo.
Po žaidynių Sidnėjuje šis krepšinio treneris dar du kartus dalyvavo olimpiadoje, bet J.Kazlausko išmintis ir Yao Mingo ūgis nepadėjo kinams peršokti ketvirtfinalio barjerų – abu sykius jiems kelią užtvėrė Lietuvos krepšininkai.
Į Rio de Žaneiro 16 tūkstančių vietų „Carioca“ areną 61 metų vilnietis atkeliaus vadovaudamas Lietuvos rinktinei, su kuria 2013 ir 2015 metais laimėjo Europos pirmenybių sidabrą, o 2014 metų pasaulio čempionate užėmė ketvirtąją vietą.
Būtų stebuklas, jei Rio kam nors pavyktų iš sosto išversti amerikiečius, kurie ruošiasi suburti įspūdingą komandą. LeBronui Jamesui, Kevinui Durantui ir Kobe Bryantui tai turėtų būti gulbės giesmė atstovaujant savo šaliai, o jiems olimpinėje kelionėje kompaniją palaikys kitos NBA žvaigždės – Stephenas Curry, Anthony Davisas, Blake’as Griffinas, Jamesas Hardenas ir kiti.
Europos čempionai ispanai tikriausiai bus stipresni, nes prie Pau Gasolio vėl gali prisidėti jo brolis Marcas, Ricky Rubio, Jose Calderonas, Juanas Carlosas Navarro ir Serge’as Ibaka.
Tačiau kelionė olimpinėse žaidynėse dažnai būna lengvesnė nei Europos ar pasaulio pirmenybėse, nes žaidžia tiktai 12 komandų, atstovaujančių visiems žemynams. Devynios yra žinomos: JAV, Ispanija, Lietuva, Brazilija, Argentina, Venesuela, Nigerija, Kinija, Australija, o dar trys paaiškės per atrankos turnyrus liepos mėnesį.
Svarbiausias klausimas – kokią komandą pavyks suburti Lietuvai?
Jei prie Jono Valančiūno po krepšiu prisidėtų Donatas Motiejūnas, J.Kazlauskas įgytų dar daugiau erdvės manevrams, bet po šio sezono Donato sutartis su „Houston Rockets“ baigsis, o kitas sandoris po sudėtingos nugaros traumos į aikštę sugrįžusiam lietuviui gali būti didžiausias gyvenime.
Lyg tyčia sutartis su laisvais žaidėjais NBA klubai sudaro nuo liepos 9 dienos, o tuo metu Lietuvos rinktinė jau bus įgavusi pasirengimo olimpiadai pagreitį.
Praėjusių žaidynių rezultatyviausias lietuvių žaidėjas Linas Kleiza tebesigydo kelį ir yra be komandos, o Robertas Javtokas dėl traumos šį sezoną jau tikriausiai nežais, tad J.Kazlauskui tikriausiai reikės remtis jau patikrintais ginklais ir tikėtis, kad tobulės jaunieji žaidėjai – Domantas Sabonis, Artūras Gudaitis, Lukas Lekavičius.
„Kiekvienais metais nepavyksta surinkti visų geriausių žaidėjų dėl traumų ar kitų priežasčių, – priminė olimpinio debiuto laukiantis puolėjas Mindaugas Kuzminskas. – Bet trenerio filosofija niekur nedings – vėl būsime stiprūs savo gera gynyba ir komandiniu žaidimu.“
3. Ar Rūta Meilutytė iškovos antrąjį olimpinį olimpinį auksą? LR prognozė: taip (60 proc.)
Prieš pusketvirtų metų R.Meilutytė tarsi iš niekur išniro Londono olimpiniame baseine ir laimėjo auksą, o 2016 metų liepą į Rio de Žaneirą vyks būdama viena favoričių.
Brazilijos baseine, po kurį su savo treneriu Jonathanu Ruddu 18-metė lietuvė jau žvalgėsi praėjusį lapkritį, susitelks į vienintelę – 100 m krūtine – rungtį, nes perpus trumpesnės distancijos olimpinėje programoje nėra, o kitose rungtyse Rūta nėra tokia galinga.
Bus labai sunku, nes po diskvalifikacijos už dopingą grįžusi rusė Julija Jefimova nuplukdė auksą lietuvei iš panosės 2015 metų pasaulio pirmenybėse Kazanėje.
Apie olimpinį medalį svajoja ir jamaikietė Alia Atkinson, švedė Jannie Johnsson, danė Rikke Moeller Pedersen bei pora jaunesnių JAV plaukikių.
Nelemtas skrydis rugsėjį nuo dviračio privertė pertvarkyti R.Meilutytės pasirengimo planus, nes dėl rankos lūžio ji praleido kelias savaites be vandens, o alkūnę sutvirtinusi plokštelė buvo išimta Kauno klinikose tik praėjusią savaitę.
Bet galbūt priverstinė pertrauka yra tai, ko reikia Lietuvos plaukimo princesei, kad į baseiną ji grįžtų dar stipresnė, nei buvo?
Varžovės per šiuos metus toli nepabėgo ir naujų krūtine plaukiančių žvaigždžių neiškilo. Tad viskas lieka Rūtos grybšniuose.
„Neabejoju, kad Rūta gali būti ne tik tokia pat gera kaip Londone, bet ir tokia kaip Barselonoje, kur pagerino pasaulio rekordą, – bbc.com praėjusią savaitę pareiškė plaukikės treneris J.Ruddas. – To mes ir siekiame – sugrįžti į pasaulio elito viršūnę. Nėra abejonių – mes sieksime naujo kito pasaulio rekordo.“
Tęsinį apie kitas Lietuvos sporto intrigas 2016 metais skaitykite sausio 1-ąją dieną portale Lrytas.lt
