EUROLYGA 2023

Ant Nepriklausomybės aukuro degė ir Lietuvos sportininkų viltys

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990-aisiais sudrebino šalies sporto pamatus. Stipriausios Lietuvos futbolo ir krepšinio komandos išsyk parodė ambicingą patriotizmą, nors už tai sumokėjo didelę kainą.

Lietuvos sportininkai po Nepriklausomybės atkūrimo iškart pasitraukė iš SSRS čempionatų.<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos sportininkai po Nepriklausomybės atkūrimo iškart pasitraukė iš SSRS čempionatų.<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos sportininkai po Nepriklausomybės atkūrimo iškart pasitraukė iš SSRS čempionatų.<br>A.Pliadžio nuotr.
Lietuvos sportininkai po Nepriklausomybės atkūrimo iškart pasitraukė iš SSRS čempionatų.<br>A.Pliadžio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-03-11 14:44, atnaujinta 2017-06-02 00:48

1990 m. kovo 9 d. Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai su Odesos „Černomorec“ komanda sužaidė pirmąsias ir paskutines rungtynes tų metų Sovietų sąjungos futbolo čempionate. Kai Lietuva paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę, jos futbolininkai nusprendė pasitraukti iš SSRS čempionato. Kovo 17 d. turėjusių įvykti rungtynių su Maskvos „Dinamo“ žiūrovai jau neišvydo.

Tuo pačiu metu iš SSRS krepšinio čempionato pasitraukė ir Kauno „Žalgirio“ komanda.

Kovo 13 d. Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nutarė, jog Lietuvos sportininkai nedalyvaus SSRS čempionatuose kaip kitos šalies varžybose, jeigu jie nėra atviri.

Lietuvos sporto vadovai bandė rasti tarptautinių varžybų, kuriose galėtų dalyvauti mūsiškiai. Bet kol LTOK ir nacionalinių sporto šakų federacijų nepripažino Tarptautinis olimpinis komitetas ir tarptautinės federacijos, retas šių bandymų buvo sėkmingas.

Varžybų trūkumą Lietuvoje greitai ėmė jausi sportininkai ir sporto mėgėjai. Ypač skaudžiai tai pajuto futbolas.

Tuometė SSRS futbolo federacija, palaikoma FIFA, ėmėsi griežtų sankcijų prieš klubą. „Žalgiriui“ buvo uždrausta žaisti net ir draugiškas rungtynes su užsienio komandomis.

Stipriausi „Žalgirio“ futbolininkai išsivažinėjo po užsienio klubus, ir staiga nusilpęs šalies futbolo flagmanas tais metais nelaimėjo nei Lietuvos čempionato, nei taurės varžybų – finale po 11 m baudinių nusileido Klaipėdos „Sirijui“.

Tėvynėje likusiems stipriausiems sportininkams tai buvo sunkus periodas – tarptautinė Lietuvos sporto izoliacija truko daugiau kaip metus, iki vadinamojo nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo parado po 1991 m. rugpjūčio pučo žlugimo Maskvoje.

Estijos ir Latvijos sportininkai pasirinko kitą kelią – jie dar gerus metus dalyvavo SSRS čempionatuose ir rinktinėse. Gal todėl jiems per gana trumpą laiką pavyko sumažinti skirtumą tarp Lietuvos ir jų šalių komandinių sporto šakų lygio.

Labiausiai tai tapo pastebima futbolo ir krepšinio varžybose. Dabar šios šalys sudaro rimtą konkurenciją Lietuvos sportininkams, o kai kuriose, daugiausia žiemos sporto šakose – ir gerokai lenkia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.