EUROLYGA 2023

Nuo 10 iki 1: kurioje sporto šakoje Lietuvoje traumų daugiausia?

Lietuvos sporto medikai apskaičiavo, kurių sporto šakų atstovai pas juos pasibeldžia dažniausiai. Ir tai nėra imtynininkai, boksininkai ar bušido kovotojai, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Krepšinyje traumų neišvengsi. Tai patvirtintų ir J.Valančiūnas.<br>G.Šiupario nuotr.
Krepšinyje traumų neišvengsi. Tai patvirtintų ir J.Valančiūnas.<br>G.Šiupario nuotr.
Futbolininkas L.Kochanauskas yra atlaikęs keturias sudėtingas operacijas, bet grįžo į aikštę ir rengiasi naujam sezonui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Futbolininkas L.Kochanauskas yra atlaikęs keturias sudėtingas operacijas, bet grįžo į aikštę ir rengiasi naujam sezonui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sporto medicinos centro vyr. gydytojas E.Švedas.
Sporto medicinos centro vyr. gydytojas E.Švedas.
Lengvojoje atletikoje pavojai slypi net ir triumfo metu. U.Boltą pernai per pasaulio čempionatą nuvertė operatorius.<br>AP nuotr.
Lengvojoje atletikoje pavojai slypi net ir triumfo metu. U.Boltą pernai per pasaulio čempionatą nuvertė operatorius.<br>AP nuotr.
S.Krupeckaitė yra susižeidusi dviračių treke.<br>AFP nuotr.
S.Krupeckaitė yra susižeidusi dviračių treke.<br>AFP nuotr.
Imtynininkas A.Kazakevičius Londono olimpinėse žaidynėse nepaisant traumos iškovojo bronzos medalį.<br>Archyvo nuotr.
Imtynininkas A.Kazakevičius Londono olimpinėse žaidynėse nepaisant traumos iškovojo bronzos medalį.<br>Archyvo nuotr.
Karatė varžybose netrūksta galingų smūgių.<br>Archyvo nuotr.
Karatė varžybose netrūksta galingų smūgių.<br>Archyvo nuotr.
R.Meilutytė pavojingiausią traumą per karjerą patyrė ne baseine.<br>AFP nuotr.
R.Meilutytė pavojingiausią traumą per karjerą patyrė ne baseine.<br>AFP nuotr.
Baidarininkas A.Duonėla dažniau susižeisdavo ne vandenyje, bet ant kranto.<br>D.Umbraso nuotr.
Baidarininkas A.Duonėla dažniau susižeisdavo ne vandenyje, bet ant kranto.<br>D.Umbraso nuotr.
Dziudo varžybose netrūksta pavojingų veiksmų.<br>V.Dranginio nuotr.
Dziudo varžybose netrūksta pavojingų veiksmų.<br>V.Dranginio nuotr.
Orientavimosi sporte galima susižeisti bėgant nelygia trasa.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Orientavimosi sporte galima susižeisti bėgant nelygia trasa.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)

Mar 12, 2016, 9:07 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 11:27 PM

Krepšininkai – dažniausi pacientai Edmundo Švedo kabinete.

Patyręs specialistas dirba vyriausiuoju gydytoju Lietuvos sporto medicinos centre (LSMC) Vilniuje.

Ten įprastai traukia traumų ir sužeidimų patyrę sportininkai – ne tik profesionalai, bet ir jaunimas, sudarantis didžiąją pacientų dalį.

Sporto medicinos centras baigė skaičiuoti, kokių sporto šakų atletai per 2015 metus į gydytojus kreipėsi dažniausiai.

Šis tyrimas nepretenduoja į absoliučią tiesą – ne visi atletai dėl traumų užsuka pas sporto medikus sostinės Šeškinės rajone.

Be to, trūksta tikslių duomenų, kiek žmonių užsiima viena ar kita sporto šaka Lietuvoje.

Tačiau tam tikras išvadas padaryti galima. Kartu su E.Švedu skaičiavome nuo 10 iki 1 ieškodami pavojingiausių sporto šakų Lietuvoje.

10. Dviračių sportas

Šiurpūs vaizdai iš dviratininkų griūčių lydi kone per kiekvienas įtemptas lenktynes – tai galėtų patvirtinti geriausias 2015-ųjų Lietuvos sportininkas Ramūnas Navardauskas, pernai „Tour de France“ varžybose patekęs į griūtį ir po jos ant šalmo radęs kito dviratininko bato atspaudą.

LSMC apskaičiavo, kad praėjusiais metais mūsų šalyje dviratininkai patyrė tiek pat rankų traumų, kiek ir kojų.

„Patyrę dviratininkai dažniausiai krinta ant nugaros, kaip yra išmokyti. Bet jei nepavyksta, remiasi rankomis.

O tada ypač kenčia alkūnės ir pirštai“, – sakė E.Švedas.

9. Dziudo

Pernai Europos žaidynėse teko matyti, kaip ant dziudo kilimo čempionu tapęs baltarusis užsimetęs ant pečių iš arenos išnešė paties finale nugalėtą azerą, o ši jautri akimirka buvo palydėta žiūrovų ovacijomis.

LSMC per 2015-uosius užfiksavo, kad dziudo mėgėjai patyrė 19 rankų ir 16 kojų traumų. Be to, neskaičiuojant krepšinio, dziudo meistrai daugiausia kenčia dėl nugaros bėdų.

8. Plaukimas

Visapusiškai kūną lavinančioje sporto šakoje užfiksuotos lengvesnės traumos, tačiau per metus pasitaikė ir keturi kojų lūžiai.

„Gal jie paslysta baseine ant šlapių grindų?“ – nagrinėdamas skaičius pats nustebo E.Švedas.

Iš tiesų pavojai slypi ne tik baseine. Rūtai Meilutytei tik šį mėnesį medikai uždegė žalią šviesą pratyboms visa jėga – olimpinės čempionės pasirengimas Rio de Žaneirui buvo sujauktas pernai rugsėjį kritus nuo dviračio.

Dėl alkūnės traumos R.Meilutytei prireikė dviejų operacijų.

7. Irklavimas

Baidarių ir kanojų irklavimo meistrai daugiausia bėdų turi dėl rankų traumų – yriams prireikia daug jėgos.

„Bet baidarininkų kojos – skystos“, – pareiškė E.Švedas.

Anot jo, daugiausia traumų tarp irkluotojų yra patyręs Alvydas Duonėla, prieš porą metų baigęs karjerą.

„Bet visos jo traumos – dėl muštynių“, – juokėsi gydytojas.

6. Orientavimasis

Orientavimosi po barus sportas tikrai pavojingas sveikatai – ypač tai gali pajusti kitą dieną. Bet bėgiojant su žemėlapiais gamtoje?

„Nors sporto šaka nekontaktinė, jie laksto miškais nelygiomis trasomis ir per krūmus. Orientacininkai neretai patiria kojų traumų“, – tvirtino E.Švedas.

5. Imtynės

Gydydami graikų-romėnų imtynių sportininkus medikai įspėja apie bėdas dėl stuburo.

Anot E.Švedo, jei tarp stuburo slankstelių yra įgimtas defektas, atliekant spaudimo ir sukimo judesius bėda didėja, nes nukenčia ir nugaros smegenų apdangalai. Tokiais atvejais medikai net rekomenduoja pakeisti sporto šaką.

4. Karatė

Rytų kovos menų yra daug, o daugumoje jų vyksta kontaktinė kova. Net ir labai gerbdami varžovus karatė kovotojai smūgiais pridaro bėdų vieni kitiems.

„Tyčia ar netyčia, bet smūgių būna stiprių“, – padarė išvadą E.Švedas.

3. Futbolas

Iš pramogų verslo asmenybių ir buvusių futbolininkų suburtos „Prelegentų“ komandos vyrai mėgsta pajuokauti, kad jie – tarsi gyvi egzemplioriai medicinos tyrimams, o analizuodami jų traumų istorijas tobulėja netgi labiausiai patyrę gydytojai.

Žaidžiant futbolą iš tiesų yra progų patirti įvairiausių traumų,  ypač kenčia kojos.

Tarp profesionalių futbolininkų daugiausia skaudžių smūgių yra patyręs „Trakų“ puolėjas Lukas Kochanauskas – per karjerą tris dešinės kojos kryžminių kelio raiščių operacijas iškentęs 25 metų žaidėjas pernai operuotas ketvirtą sykį, kai Europos lygos mače jam lūžo šeivikaulis ir blauzdikaulis. Vien pamatęs tokią traumą ne vienas apalptų.

L.Kochanauskas pusseptinto mėnesio gydėsi ir negalėjo bėgioti, bet nepalūžtantis jaunuolis jau pradėjo lakstyti ir tikisi šį sezoną pasirodyti A lygos rungtynėse.

2. Lengvoji atletika

Daugiausia bėdų lengvaatlečiai turi dėl kojų.

Nerimą kelia tai, kad tirdami daugiau nei šimto lengvąja atletika užsiimančių žmonių traumas medikai aptiko net penkis stresinius lūžius. Tai byloja apie didelių krūvių pasekmes.

„Lengvojoje atletikoje traumų tikrai daug. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šia sporto šaka Lietuvoje rimtai užsiima ne tiek daug žmonių“, – sakė E.Švedas.

1. Krepšinis

Populiariausia sporto šaka Lietuvoje yra populiariausia ir LSMC kabinetuose.

Traumos tyko ne tik NBA (stiprybės, Donatai Motiejūnai) ar Eurolygos (Robertai Javtokai, laukiame sugrįžtančio) rungtynėse.

„Jų traumos labiausiai siejamos su dideliais krūviais. Ypač kenčia kelių sritis, kur yra augimo linija, – ten antkaulis atplyšta nuo kaulo, – dėstė E.Švedas. – Jauni aukšti žmonės nebūtinai yra stiprūs fiziškai.“

Juos persekioja įvairios traumos – rankų lūžiai, menisko ir kelio raiščių plyšimai. Pasitaiko ir stresinių lūžių, dažniausiai – pėdos.

„Treneriai nori, kad jų auklėtiniai žaistų kontaktinį krepšinį, nevengtų pasigrumti po krepšiais, – sakė sporto medikas. – Be to, krūviai iš tiesų dideli – jie treniruojasi kasdien, o šeštadienį ir sekmadienį dažniausiai rungtyniauja.“

Traumų pasitaiko net prie šachmatų lentos

Keista, bet į Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) sudarytą daugiausia traumų sukeliančių sporto šakų dešimtuką nepateko boksas, regbis ar bušido.

Kita vertus, 2015 m. Europos bokso čempionas Eimantas Stanionis tikino, kad jam labiau patinka boksuotis be šalmo. Dažniausia trauma ringe, anot boksininko, – prakirstas antakis. Bet argi į tai boksininkai labai kreipia dėmesį?

Taip pat ir regbio žaidėjai. Vaikai viliojami į šią sporto šaką žaidžiant nekontaktinį regbį, o rimti vyrai, matyt, nėra linkę skųstis. „Šiurkštus sportas, nors ir ne tiek, kaip amerikietiškasis futbolas, – svarstė LSMC vyriausiasis gydytojas E.Švedas. – Ten būna, kad iškulia dantis, įplėšia ausis, bet gal jie išsilaižo patys? Pas mus regbininkai užsuka retai.“

Žinoma, regbis ir boksas nėra tokios saugios sporto šakos kaip nekontaktinės, pavyzdžiui, tenisas, stalo tenisas ar badmintonas. Geriausias šalies tenisininkas Ričardas Berankis ir geriausias badmintonininkas Kęstutis Navickas, matyt, dėl to ginčytųsi. Bet šie per karjerą nuo daugybės traumų kentėję atletai veikiau yra išimtis nei taisyklė.

Šiuolaikinėje penkiakovėje per jojimo rungtį raiteliams kartais skaudžių pokštų iškrečia žirgai, tačiau LSMC centre penkiakovininkai yra reti klientai – per praėjusius metus tik 12 traumų, ir tos nepavojingos.

Atrodo, saugiausia būtų žaisti šachmatais. „Tikrai, pas mus jie nesitikrina sveikatos, – patvirtino E.Švedas. – Bet vienas mūsų medikų buvo liudininkas, kad sykį per varžybas supykęs šachmatininkas trenkė per galvą varžovui šachmatų lenta.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.