Lietuvis šventė pergalę WAKO pasaulio kikbokso taurės varžybose ir iš karto apsigobė Lietuvos trispalve, kuri šiame čempionate jau yra žibėjusi. Anksčiau čia yra triumfavęs ir Sergejus Maslobojevas.
Šį kartą į čempionatą atvyko atletai iš 43 pasaulio valstybių, viso – daugiau nei 2000 kovotojų, tačiau M.Rimdeika tarp jų rado kelią į šlovę.
Kauno klube „Otso Gym“ sportuojantį kovotoją prižiūri du treneriai – Tadas Rimkevičius ir Saulius Šeškevičius, tačiau už pergalę jis labai dėkoja ir visiems jį palaikiusiems.
– Mantai, ar tai didžiausia jūsų karjeros pergalė? - , Lrytas.lt paklausė M.Rimdeikos.
– Šiuo metu taip, bet ateityje tikiuosi jų dar didesnių.
– Kas būtų jau tos didesnės pergalės? Juk dabar tapote pasaulio čempionu.
– Dabar daugiau reikės orientuotis į profesionalų kovas, čempionatus. Galbūt dabar sieksiu titulų profesionalų čempionatuose, tose pačiose pasaulio pirmenybėse.
– WAKO turnyrai vadinami mėgėjų. Bet lygis nuo profesionalų turbūt labai nesiskiria?
– Šiame čempionate tikrai būna sportininkų, kurie dalyvauja profesionalų čempionatuose ir ten būna daug ką pasiekę. Tai skirtumo didelio nėra. Tik profesionalų turnyruose skiriasi taisyklės.
– Kokį kelią iki šios pergalės teko nueiti?
– Pradėjau sportuoti nuo keturiolikos metų ir kelias nebuvo lengvas. Prieš kiekvienas varžybas – po dvi treniruotes ryte ir vakare, net savaitgaliais. Tikrai buvo sunkios ir alinančios treniruotės. Varžybos po varžybų ir ta patirtis privedė prie tokio turnyro.
– Vengrijoje turėjote įveikti tris varžovus. Kuri kova buvo sunkiausia?
– Sunkiausia buvo pusfinalyje. Varžovas iš Čekijos buvo fiziškai labai stiprus ir aršus. Visada spaudė mane, bet stengiausi greičiu ir technika laimėti taškus. Būtent dėl to ir laimėjau kovą.
– Esate sunkiasvoris, kurie nepasižymi greičiu. Tai ir lėmė pergalę?
– Šį kartą stengiausi nusimesti nereikalingą svorį ir per trenirutoes dirbau tam, kad padidinčiau greitį, smūgius. Ir ta taktika pasiteisino.
– Finale buvo lengviau – nokautavote ukrainietį. Kas lėmė pergalę?
– Manau, kad jo darytos klaidos. Jis buvo žemesnis, kovojo labai atsidengęs ir ėjo atbulas nuo manęs. Kadangi buvau aukštesnis, jis matė, kad darau spaudimą. Jam derėjo eiti ratu, o ne atgal. Tuo pasinaudojau ir greitu priėjimu smūgiavau iš kelio ir pataikiau tiesiai į galvą. Tai buvo esminė jo taktinė klaida.
– Kokios emocijos užplūdo po nokauto – galėjote patikėti pergale?
– Iš pradžių tikrai nepatikėjau, supratau, kad lyg ir laimėjau kovą, bet netikėjau, kad laimėjau visą čempionatą. Tik vėliau supratau ir užplūdo džiaugsmas.
– Po pergalės apsigobėte trispalve – tai patriotizmo išraiška ar ritualas?
– Patriotizmas. Tiesiog džiugu, kad Lietuva dalyvauja tokio lygio čempionatuose ir gali daug pasiekti. Norėjau parodyti, kad lietuviai yra kovingi žmonės.
– Čempionu buvo tapęs S.Maslobojevas, dabar jūs. Lietuviai – kovotojų tauta?
– Tikrai taip, abu įrodėme tą.
– Kuo užsiimate be sporto?
– Aš užsiimu informacinių technologijų veikla ir teikiu su tuo susijusias paslaugas. Tad mano gyvenime – darbą keičia sportas ir atvirkščiai. Toks režimas.
– Įdomus pasirinkimas – kikboksininkas ir IT.
– Taip, daug kas klausia ir netiki, kad taip yra. Bet susiderinau viską ir gavosi puikiai. Šiuo metu dirbu pagal verslo liudijimą, bet jau kuriu įmonę.
– Labiausiai jus palaiko ir veda į priekį šeima?
– Visi labai palaiko – tėvas, mama, draugė, draugai. Ypač palaikė draugė, nes kartu gyvename. Ji pasirūpino puikiu maistu, skirtu sportininkui, tad turėjau suderintą poilsį. Draugė tikrai labai daug prisidėjo prie mano pasirengimo.
– Tad pusę medalio – draugei?
– Reikės kažkaip atplėšti (juokiasi).
