Rusijos lengvaatlečiai į CAS kreipėsi dėl Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) praėjusių metų sprendimo sustabdyti rusų Lengvosios atletikos federacijos veiklą tarptautinėje arenoje. 2015 metų lapkritį priimtas IAAF sprendimas, kurio organizacija šiemet nutarė neatšaukti, lėmė, kad rusų lengvaatlečiai negali dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
IAAF prezidentas Sebastianas Coe po CAS sprendimo teigė, kad nereikėtų daryti laimingų pareiškimų.
„Į šį sportą atėjau ne tam, kad trukdyčiau atletams sportuoti. IAAF ir toliau dirbs, kad Rusija sukurtų švarią ir saugią aplinką savo sportininkams, jog jų federacija galėtų sugrįžti į tarptautinę bendruomenę“, – sakė S.Coe.
IAAF yra palikusi kelią rusams – siekti dalyvauti su nepriklausoma vėliava, tačiau jie turi atitikti visus užsienio antidopingo agentūrų ir federacijos pateiktus švarumo kriterijus.
Dopingo paradui vadovavęs Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko pareiškė, kad CAS sprendimas – subjektyvus ir politizuotas.
„Sprendimui nėra jokio teisinio pagrindo“, – TASS agentūrai sakė V.Mutko.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija „apgailestauja“ dėl tokio sprendimo.
CAS sprendimas – itin svarbi detalė didesnėje dėlionėje. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) antradienį svarstė, ar reikėtų išmesti Rusiją iš olimpiados.
IOC sprendimo nepriėmė, bet davė ženklą Rusijai. Organizacija nutarė dar pasikonsultuoti su teisininkas ir sprendimą priimti savaitės pabaigoje. IOC neslėpė, kad vienas svarbiausių aspektų, dėl kurių norėjo palaukti, – CAS sprendimas ketvirtadienio byloje.
IOC dabar galės atsispirti nuo CAS sprendimo, o tai reiškia, kad tikimybė, jog Rusija bus išmesta iš Rio de Žaneiro olimpiados, – labai didelė.
IOC nebuvo aptarusi visų teisinių niuansų, tačiau Sporto arbitražo teismas aiškiai parodė kelią, kuriuo einant teisiniai aspektai būtų sutvarkyti tinkamai.
Kaip Rusija prisiprašė?
Rusijos lengvosios atletikos federacija 2015 metų lapkritį įgaliojimus prarado po Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) nepriklausomos komisijos tyrimo. Tuomet buvo pareikšta, kad Rusijoje dopingas vartojamas sistemingai, o viskas vyksta su valdžios žinia.
Dopingas buvo paplitęs ir tarp sportininkų, ir tarp trenerių, kurie ir skatino atletus jį vartoti.
Dabar vienintelis būdas rusų lengvaatlečiams patekti į Rio – eiti gražuolės šuolininkės į tolį Darijos Klišinos keliu. Sportininkė kreipėsi į IAAF ir IOC, kad galėtų Rio varžytis su neutralia vėliava. Užsienyje besitreniruojančios atletės prašymas buvo patenkintas.
Jau po 2015 metų sprendimo pasigirdo kalbų, kad Rusija turėtų būti išmesta iš olimpiados, tačiau galiausiai pyktis tarsi nurimo.
Naują bangą, kurią rėmė ir WADA, pirmadienį sukėlė Richardas McLarenas, kuris paviešino detalaus tyrimo rezultatus.
Šie šokiravo visą pasaulį.
R.McLarenas atskleidė, kad Rusijoje dopingo sistemą sukūrė ne korumpuoti treneriai, o valdžios organai. Dopingo tiekimo ir nešvarių atletų apsauga rūpinosi Rusijos saugumas, o paradui vadovavo Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko. V.Mutko jau uždrausta rodytis Rio olimpiadoje.
Po šio skandalo sukilo praktiškai visas pasaulis. Ne tik WADA, bet ir JAV ragino išmesti Rusiją. Apie tai ėmė daug kalbėti ir Vokietijos žiniasklaida, kuri pirmoji ir sudavė smūgį rusams, kai dokumentinėje laidoje ėmė kapstytis po rusų dopingo istoriją.
„Tai precedento neturinti ataka prieš sporto vienybę, patikimumą ir olimpines žaidynes“, – R.McLareno pranešimą apibūdino IOC prezidentas Thomas Bachas, jau anksčiau skelbęs, kad už dopingą visiems kirs aštriausiu kardu.
Trys svarbiausi R.McLareno paskelbti faktai:
* Maskvos antidopingo laboratorija slėpė įkliuvusius Rusijos sportininkus. Tai rėmė visa valstybė.
* Sočio žaidynėse laboratorijose buvo sukurta unikali mėginių perdavimo sistema, kuri padėjo nešvariems sportininkams neįkliūti.
* Sporto ministerija, kuriai vadovauja V.Mutko, vadovavo ir kontroliavo visai manipuliacijai dopingo mėginiais. Čia dirbo ir Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) bei Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA). Už jų slėpėsi dar daugiau žmonių.
