30 metų bėgikė ir buvęs Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) darbuotojas 2014 metais Vokietijos dokumentikos kūrėjams prieš kameras papasakojo tokius dalykus, kurie puikiai tiktų Oskaro verto filmo scenarijui.
Praėjus porai metų po Stepanovų sprendimo prabilti apie dopingo sistemą Rusijoje, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) svarstė, ar išmesti šią valstybę iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Priklijavo išdavikų etiketę
Valstybės organizuota ir saugota dopingo sistema, priverstinis draudžiamų preparatų vartojimas, sportininkų šantažas, saugumo agentų pasitelkimas ir Rusijos sporto ministro Vitalijaus Mutko ranka.
Visi šie atradimai įvyko po to, kai į sistemą patekusi J.Stepanova ir pačios sistemos veikimo mechanizmą iš arti pažinęs V.Stepanovas nutarė sugriauti tai, ko, kaip sako kai kurie kritikai, supurtyti neišdrįso net ir IOC.
Šiandieną Rusijos lengvosios atletikos federacija negali veikti tarptautinėje bendruomenėje, o į Rio olimpiadą pateks tik tie olimpiečiai, kurie įrodys, kad neturi visiškai nieko bendro su Rusijoje kurta sistema. Daugiausia šansų turi užsienyje dirbantys sportininkai, kaip Darija Klišina, netgi gavusi teisę varžytis po neutralia vėliava.
Dopingo skandalas iš Rio išmušė rusų sunkiaatlečius, smarkiai byra ir kitų sporto šakų atstovų skaičiai.
„Ji – išdavikė. Ji išdavė mane ir savo tėvynę. Todėl ji ir yra išdavikė“, – pernai pykčiu virė buvęs J.Stepanovos treneris Vladimiras Kazarinas, kurio pavardė irgi atsidūrė dopingo sistemai pavaldžių žmonių sąraše.
Pasislėpė nuo grėsmės
Rusija dega pykčiu Stepanovams. Iki mokyklinio amžiaus vaiką turinti šeima tai puikiai suvokia ir šiandieną į gimtinę sugrįžti tikrai neplanuoja.
„Čia, kur gyvename dabar, jaučiamės saugūs. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) nuo pat pradžių sakė, kad yra susirūpinusi mūsų saugumu. Būtent jie stengėsi apsaugoti mus ir informaciją, kurią turime. Asmeniškai buvau pasirengęs rizikuoti“, – sakė V.Stepanovas.
Jis kartu su Julija ir vaiku buvo priversti sprukti iš Rusijos. Šeima prieš keletą metų apsigyveno Vokietijoje, kur rūpinamasi jų saugumu. Stepanovams įsikurti padėjęs vokiečių lengvosios atletikos klubo vadovas Christophas Koppas pasakojo, kad šeima įdėjo daug pastangų, jog jų nebūtų galima susekti. Ant jų namo netgi parašyta „Meller“ – viena dažniausių Vokietijoje – pavardė.
Ch.Koppas atskleidė, kad pernai šeima nusprendė keisti gyvenamąją vietą ir išvyko į Šiaurės Ameriką. Jiems tai padaryti padėjo asmuo, susijęs su WADA.
Pati organizacija apie Stepanovus nekalba.
Kai pernai naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai mėgino susekti J.Stepanovą bei jos vyrą, nepadėjo nei ryšiai su kolegomis ar tarptautinio sporto atstovais.
Sprendimas kirto ir bėgikei
Šiemet J.Stepanova dalyvavo Europos lengvosios atletikos čempionate kaip neutrali sportininkė. 800 metrų bėgikei įveikti nepavyko – ji patyrė traumą, bet sulaukė daugybės dėmesio. Julija tapo kovos prieš dopingą veidu.
Tarptautinės lengvosios atletikos (IAAF) leidimą kovoti kaip neutraliai sportininkei gavusi J.Stepanova buvo nusivylusi startu Amsterdame, bet visa jėga ruošėsi Rio de Žaneiro olimpiadai. Ar ji kėsintųsi į medalius? Vargu, tačiau simbolinis jos pasirodymas būtų tapęs skambiu ženklu.
Bet J.Stepanova netikėtai liko už borto, nors ir turėjo IOC pažadą.
Kai IOC nusprendė neišmesti Rusijos iš Rio olimpiados, organizacija sukūrė vieną taisyklę, kuri ir kirto informatorei, atskleidusiai visą dopingo skandalą. Į olimpiadą nebus įleidžiamas nė vienas Rusijos sportininkas, kuris praeityje buvo sučiuptas dėl dopingo vartojimo.
Pasigedo organizacijos stuburo
J.Stepanovai bausmė buvo skirta 2013 metais. Sportininkė ir šiandieną tikina, kad buvo priversta vartoti dopingą.
Dabar ji kreipėsi į IOC su prašymu leisti varžytis, bet vargu, ar išvys žalią šviesą.
Stepanovai IOC poziciją Julijos klausimu vadina labai prastu ženklu norintiems prabilti informatoriams, o organizacijos sprendimą Rusijos klausimu – silpnumo parodymu.
Jie tikina, kad IOC dar prieš paskelbiant sprendimą leido suprasti, jog Julijai Rio varžytis neleis.
Apie IOC sprendimą, dieną, kai nutarė prabilti ir gyvenimą po skandalo Stepanovai kalbėjo BBC.
– Kaip reagavote į tai, kad Rusijai nebuvo pašalinta iš Rio de Žaneiro olimpiados?, – BBC paklausė Stepanovų.
(V.Stepanovas) Asmeniškai tikėjausi stipresnės reakcijos į valstybės remiamo dopingo skandalą. Gaila, kad tai nutiko mūsų šaliai, bet nemanau, kad tai turėtų tapti pasiteisinimu korumpuotų sporto atstovų, kurie kuria tokias sistemas, gynybai.
– Labai gaila, kad tai nutiko tėvynei, bet jausmas toks, tarsi IOC sutiko su tuo, kas kas vyksta, su sukčiavimo sistemos kūrimu, kuris palietė ne tik Rusiją, bet ir visą pasaulį.
– Julija, ar labai sunku, kuomet iš jūsų atima teisę varžytis Rio?
– Dar kalbant su IOC komisija susidarė įspūdis, kad jie tokią idėją turi mintyje. Jie tiesiog laukė mano frazės, kurią galėtų panaudoti pranešime, kuriuo skelbia, jog man neleidžia dalyvauti Rio olimpiadoje.
– Kodėl nusprendėte atskleisti korupciją?
(V.Stepanovas) Kai 2008 metų pradžioje atėjau į RUSADA, maniau, kad tai – svajonių darbas. Juk galėjau švariems sportininkams padėti kovoti švariai. Toks buvo mano tikslas. Visada to norėjau ir tai dariau.
Kai pamačiau, kad ne tiek daug žmonių ir nori kovoti prieš sistemą Rusijoje, pradėjau svarstyti: „Ar aš noriu stoti prieš šiuos žmonės mano paties sistemoje?“.
Pasikapstęs savo sieloje nusprendžiau: „Taip, pamėginkime paprašyti pagalbos.“ Tai ir padariau.
2010 metų pradžioje kreipiausi į WADA atstovus ir pasakiau: „Manau, kad Rusijoje turime didelę bėdą.“
– Ką matėte ir girdėjote? Ką pasakėte WADA valdžiai?
(V.Stepanovas) Pagrindinis dalykas RUSADA organizacijoje – jie nedirbo pagal WADA kodeksą. Neatrodė, kad mes negalime taip dirbti. Atrodė, kad mes nenorime. Nenorėjome klausyti jokios organizacijos, nes siekėme padėti Rusijos sportininkams laimėti medalius.
Visa tai prieštarauja mano įsitikinimams. Jeigu nori laimėti sukčiaudamas, neturėtum gauti tų medalių.
– Kokie kasdieniai dalykai jus šokiravo?
(V.Stepanovas) Dirbau Rusijos antidopingo agentūroje, kuri atsakinga už švietimo programas ir mėginių rinkimą. Laboratorijos darbas – tirti tuos mėginius. Tai dvi nepriklausomos struktūros, kurios ir turėtų likti nepriklausomos.
Aš niekada nedirbau laboratorijoje. Jos darbuotojai privalo būti nepriklausomi, bet nebuvo. Jie dalijosi informacija su vieni kitais.
Mačiau, kaip sporto atstovai stengėsi išvengti dopingo patikrinimų. Sporto federacijose buvo sudaromi sąrašai, kuriuose – sportininkai, kurių tam tikru metu negalima tikrinti.
– Jūs stipriai rizikavote. Ar esate labai susirūpinęs savo saugumu?
(V.Stepanovas) WADA nuo pat pradžių sakė, kad yra susirūpinusi mūsų abejų saugumu. Būtent jie stengėsi apsaugoti mus ir informaciją, kurią turime. Asmeniškai buvo pasirengęs rizikuoti. Priėmiau tokį sprendimą dar tada, kai pasakiau, kad kovosiu prieš dopingą.
– Ar sulaukėte tokio palaikymo, kuris prilygtų atskleistos informacijos svoriui?
(V.Stepanovas) Pradžioje buvo nelengva, bet bėgant laikui atsiranda vis daugiau ir daugiau žmonių, kurie mus remia. Jie tiki mumis ir supranta mūsų ketinimus.
Dabar mano žmoną palaiko tokios sporto organizacijos kaip IAAF ir Europos lengvosios atletikos federacija. Jie ją remia ir padeda sugrįžti į sportą.
– Buvote priversti bėgti iš namų. Julija nebegali varžytis. Ar buvo verta?
(V.Stepanovas) Tai darome ne tam, kad pasipelnytume. Padarėme tai, ką manėme esant teisinga. Kaip šeima supratome, kad pirmiausia turime pripažinti savo klaidas ir papasakoti žmonėms apie jas, o tada – mėginti tapti geresniais žmonėmis.
Dabar turime vaiką ir norime sūnui būti gerais pavyzdžiais. Tad taip, buvo verta ir yra verta. Palaikymas mums auga ir auga.
– Atskleidėte vieną didžiausių dopingo skandalų istorijoje. Ar nesate sunerimęs dėl savo paties ir šeimos saugumo?
(V.Stepanovas) Esamoje vietoje jaučiamės saugūs, tačiau reakcija į mūsų veiksmus gimtinėje nėra teigiama. Daug žmonių bei sportininkų mūsų nekenčia už tai, ką padarėme. Dabar negrįžtume į Rusiją.
Ten tikrai jaustumėmės nesaugiai. O čia esame saugūs.
– Julija irgi buvo dopingo sistemoje. Ar ji turėjo pasirinkimą?
(V.Stepanovas) Jeigu nori būti nacionalinės komandos dalimi, pasirinkimo neturi. Jeigu nori dalyvauti tarptautiniuose turnyruose atstovai ir treneriai tau siūlė tik vieną būdą – vartoti dopingą.
Ar žiūrint plačiau turi pasirinkimą? Taip, turi. Arba priklausai sistemai, arba ją palieki.
(V.Stepanovas) Kai esi jaunas sportininkas, girdi, kaip tavo treneriai sako, kad visi vartoja dopingą – ne tik rusai, bet kiekvienas sportininkas pasaulyje, kiekviena šalis turi tokią pat sistemą.
Žinoma, gali sakyti: „Netikiu jumis, treneri. Aš nesvajoju tapti olimpiete, aš paliksiu sportą.“
Bet dauguma žmonių, kurie sporte svajoja pasiekti kažką didingo, neturi pasirinkimo – tik tikėti ir prisijungti prie sistemos.
– Žmonės sakys, kad ji galėjo nesukčiauti, tad draudimas dalyvauti olimpiadoje – bausmė už tai.
(V.Stepanovas) Julija jau atliko bausmę. Ji mano, kad neturėtų būti baudžiama antrąjį kartą už tai, ką ji padarė praeityje.
– Kiti Rusijos sportininkai sakys tą patį. Ar ne?
(V.Stepanovas) Taip. Viskas sugrįžta prie Rusijos dopingo sistemos ir nuslėptų mėginių. Su tuo susiję ir kiti atletai. Šiuo atžvilgiu būtu negarbinga, nes jie sunkiai dirbo, tačiau yra kitų, kurie per pastaruosius metus buvo apsaugoti Rusijos valdžios atstovų. Dabar jie varžysis tarsi švarūs sportininkai.
– Kiek Rusijos sukčių dalyvaus Rio olimpiadoje?
(V.Stepanovas) Šito mes nežinome.
– Ar Rio bus sukčių?
– Julija taip mano. Pranešime buvo sakoma, kad į dopingo skandalą įtraukta 20 vasaros olimpinių žaidynių sporto šakų. Sistema slėpė sukčius, todėl taip, Rio bus Rusijos sportininkų, kurie vartojo dopingą.
– Ar priimsite IOC kvietimą ir apsilankysite Rio olimpiadoje?
(V.Stepanovas) Nežinau, ar matėte mūsų kreipimąsi, bet mes neprašėme jokių paslaugų. Tiesiog norėjome garbingo sprendimo. Tokio, kokį priėmė Julija. Mums nepatiko tai, kad IOC etikos komisija apie Julijos sprendimą prabilti kalbėjo netiesą.
Jie nesako tiesos.
– Ar ir daugiau žmonių nuspręs žengti žingsnį į priekį su tokiais įrodymais? O gal ši sistema informatorius ateityje sulaikys?
(V.Stepanovas) Problema – ne informatoriai. Bėda – sporto atstovai visame pasaulyje, kurie nusprendžia, kad taisykles kuria jie ir galiausiai patys jomis nesivadovauja. Tada jie gali slėpti informaciją, tartis su sportininkais ir sakyti, kad viskas gerai. Galiausiai per televiziją matome netiesą.
Štai su kokia problema susiduria sportas.
Jeigu sporto atstovai būtų tikrai etiški, jiems nereikėtų informatorių. Iš to, kaip elgiasi IOC galima spręsti, kad jie turi, ką slėpti ir ateityje nenori girdėti informatorių.
– Ar gali Thomas Bachas, žinant apie jo santykius su Vladimiru Putinu, priimti sprendimą dėl Rusijos dalyvavimo Rio olimpiadoje?
(V.Stepanovas) Nežinau, ar jie asmeniškai bendrauja. Neturiu tokių įrodymų, bet IOC parodė, kad nėra jokios bausmės, jeigu didžiausioje pasaulio šalyje sukuri dopingo programą. Antra, jie apgynė ne daugumą švarių pasaulio sportininkų, o tik švarius Rusijos atletus.
Tačiau pasaulyje yra gerokai daugiau švarių sportininkų nei Rusijoje, todėl jie (IOC, – Red.) turėtų būti tarptautinės bendruomenės pusėje.
Straipsnis parengtas pagal BBC, „Reuters“, CNN ir lrytas.lt informaciją. Parengė Martynas Suslavičius
