„Laikinoji sostinė“ apžvelgė kauniečių sportininkų pergales ir įdomesnius nutikimus vasaros olimpiadose – nuo 1992 metų žaidynių Barselonoje (Ispanija), kai Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpiadoje kaip savarankiška, valstybingumą atkūrusi šalis.
Šeštadienį Brazilijoje prasidėjusiose 31-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse smogiamąjį Lietuvos sportininkų delegacijos branduolį sudarys kauniečiai.
Gal pasakyta per stipriai, bet štai faktai: iš 68 lietuvių olimpiečių 23 – kauniečiai. Iš vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuko net 5 kauniečiai ar glaudžiai susiję su Kaunu. Trys – „žalgiriečiai“: Robertas Javtokas, Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas.
Į Jono Kazlausko treniruojamą rinktinę visa Lietuva sudėjusi daug vilčių sulaukti, jei ne aukso, tai nors mažesnės prabos spalvoto metalo medalių.
Ir žinoma, trijų milijonų lietuvių, kurių jau nebėra Lietuvoje, bet dar žiba pasaulyje akys, įsmeigtos į plaukimo princesę, 19-metę kaunietę Rūtą Meilutytę. Viltis, kad jai pavyks pakartoti prieš 4 metus Londono olimpiadoje sukurtą stebuklą ir laimėti auksą, – labai stipri.
Olimpinė vėliavininkė
Lietuvos delegacijos vėliavą Rio de Žaneiro olimpiadoje nešti patikėta Kaune gimusiai ir augusiai, čia sportinę karjerą pradėjusiai 32 metų Gintarei Scheidt (Volungevičiūtei).
„Žinia, kad man suteikta garbė nešti Lietuvos vėliavą, buvo staigmena. Sutikau iš karto. Vieną kartą gyvenime tokia proga. Juk iki šiol olimpiadose Lietuvos vėliavą nešė tik vyrai.
Net išgirdusi, kad šįmet vėliavą patikėta nešti moteriai, maniau, tikrai yra vertesnių sportininkių – R.Meilutytė, Laura Asadauskaitė–Zadneprovskienė“, – kalbėjo Gintarė.
Nors G.Scheidt dalyvavo dviejose olimpiadose – 2008 metais Pekine ir 2012 metais Londone, žaidynių atidaryme ji iki šiol nėra buvusi.
Buriuotojai įprastai būdavo apgyvendinami kur nors prie vandens, toli nuo olimpinio kaimelio ir į olimpinių žaidynių atidarymą atvykti jiems būdavo sudėtinga.
Šalies vėliava svarbiausio pasaulyje sportinio renginio metu G.Scheidt rankose atsidūrė ne pirmą kartą. Kai Pekino olimpinėse žaidynėse ji laimėjo sidabro medalį, per uždarymą buriuotojai buvo patikėta nešti Lietuvos vėliavą.
„Džiaugiuosi, kad teko tai patirti. Tačiau uždarymo metu sportininkai praeina labai gretai, ir tai neprilygsta atidarymui“, – kalbėjo buriuotoja.
Kauniečius išmokė plaukti
G.Sheidt – ne pirmoji kaunietė, kuriai teko garbingos pareigos atstovauti Lietuvai iškilmingoje vasaros žaidynių dalyje. Londono olimpiadoje 2012 metais viena iš olimpinio deglo nešėjų buvo plaukikų pasaulio legenda, trenerė Birutė Statkevičienė. Ji, dar kaip SSRS rinktinės plaukikė B.Užkuraitytė, rungėsi 1972 metų Miuncheno olimpiadoje.
B.Statkevičienė tiesiogiai netreniravo Londono olimpinės čempionės R.Meilutytės, tačiau būtent ji Kaune sukūrė stiprią plaukikų mokyklą, išugdžiusią jaunąją čempionę. Vienas R.Meilutytės trenerių buvo B.Statkevičienės mokinys.
„Su Rūta bendravau nedaug, kartą atsitiktinai susitikome po treniruotės, kai ji dar buvo vaikas, gal 12 metų. Kartais iš Londono man paskambindavo, kai ją užklupdavo gyvenimo sunkumai“, – prisiminė trenerė.
B.Statkevičienė tikisi R.Meilutytės pergalės Rio de Žaneiro olimpiadoje, tačiau siūlė atkreipti dėmesį ir į kitus daug žadančius plaukikus: panevėžiečius Daną Repšį ir Simoną Bilį.
„Iš tiesų Kauno plaukikų mokykla stipri, bet pastaruoju metu Panevėžys lipa ant kulnų“, – pastebėjo praėjusios olimpiados deglo nešėja.
Ne tik plaukikai sukaupė jėgas ginti Lietuvos ir Kauno garbę Rio olimpiadoje. Labai kovingai nusiteikęs kaunietis buriuotojas Juozas Bernotas, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojęs aukštą 12-ąją vietą. Jis dar liepos 20 dieną išvyko į Braziliją išmėginti tenykštės vandens trasos.
Su griaučiais ant krūtinės
Nors ir šaunūs įvairių sporto šakų olimpiniai kauniečiai, vis dėlto sporto pasaulyje Lietuva, o ypač Kaunas – pirmiausia krepšinis.
Pirmą kartą Lietuvos krepšinio rinktinė, kaip nepriklausomybę atkūrusios valstybės olimpinė ekipa, startavo 1992 metais Barselonoje (Ispanija). Ir laimėjo bronzą – tokios sėkmės pasaulis, mažai žinojęs apie naujai pasirodžiusią valstybę, nesitikėjo.
Ekipos branduolį tada sudarė legendiniai žalgiriečiai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Gintaras Krapikas, Arūnas Visockas.
Žinoma, labai svarbus buvo vilniečio Šarūno Marčiulionio indėlis. Jau nekalbant apie tai, kad lemiamų rungtynių metu pelnęs 7 taškus iš eilės jis daug padarė, kad jauna ir neturtinga valstybė rastų rėmėjų. O rėmėjais tapo JAV roko grupė „Grateful Dead“ („Dėkingas numirėlis“).
Barselonos olimpiados žiūrovams atvipdavo lūpa stebint aukštus vyrus, kai šie vaikščiojo su firminiais šios roko grupės marškinėliais: ant jų pavaizduotas krepšinį žaidžiantis skeletas.
Ar tokia makabriška ekipuotė netrikdė pačių Lietuvos krepšininkų (apie sportininkus juk kalbama, kad jie gana prietaringi)?
„Ne, kažkaip linksmai nuteikė ta emblema, net įkvėpė kovingumo“, – su „Laikinąja sostine“ prisiminimais Rio olimpiados išvakarėse dalijosi šiuo metu Permėje (Rusija) treneriu dirbantis 57 metų V.Chomičius.
Kruvinas kovos krikštas
Jam neteko gurkštelėti pergalės šampano iš karto po rungtynių. Dėl bronzos lietuviai grūmėsi su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinktine – taip tada vadinosi trumpalaikis geopolitinis darinys, sulipdytas iš subyrėjusios SSRS sportininkų.
Likus gal pusantros minutės iki rungtynių pabaigos, V.Chomičius pajuto stiprų smūgį į galvą. Pasirodė kraujas. Taigi kaunietis už pirmąją olimpinę nepriklausomos Lietuvos pergalę, vaizdžiai tariant, sumokėjo krauju.
Krepšininkas buvo išgabentas į Barselonos ligoninę, čia jį aplankė tuometis Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininkas Vytautas Landsbergis ir užklojo Lietuvos vėliava.
„Pasakė, kad aš buvau sužeistas kovodamas už Lietuvą, ar kažką panašaus“, – prisiminė V.Chomičius.
Kitas legendinės ekipos veteranas, Seimo narys 61 metų Sergejus Jovaiša sakė, jog anuomet lietuviams krepšininkams olimpiadoje nerūpėjo nei gyvenimo sąlygos, nei maisto kokybė: visa siela buvo panirusi į žaidimą.
„Galbūt toks nepalaužiamas ryžtas mums ir padėjo įveikti daugelį itin geras gyvenimo ir treniruočių sąlygas turėjusias laisvojo Vakarų pasaulio komandas“, – svarstė V.Chomičius.
Apie Lietuvos krepšininkų pergalę Barselonoje režisierius Marius Markevičius 2012 metais sukūrė dokumentinį filmą „Kita svajonių komanda“.
Sąlygos buvo klaikios
Dvejose vasaros olimpinėse žaidynėse – 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos (JAV) Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę treniravęs dabar 84 metų Vladas Garastas iki šiol labiausiai prisimena pirmąją olimpiadą, kai Barselonoje lietuviai iškovojo bronzą.
„Tuomet mums viskas buvo nauja ir įdomu.
Ypač buvome sužavėti pirmąkart gyvai išvydę „svajonių komandą“ – amerikiečius. Patikėkite, įspūdis buvo labai didelis“, – prisiminė V.Garastas.
Menkiausiomis Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių smulkmenomis besidominčio kauniečio teigimu, nors dabartiniai sportininkai olimpiados metu tvirtina gyvenantys spartietiškomis sąlygomis, jie tikriausiai sunkiai galėtų įsivaizduoti, kaip prieš 24 metus gyveno tuometiniai olimpiečiai.
„Po Barselonos olimpinių žaidynių sakiau, jog į kitą olimpiadą manęs nė su šautuvu niekas nenuvarys. Gyvenimo sąlygos buvo sunkiai suvokiamos“, – pasakojo treneris.
Rinktinę sugrūdo į mažą butą
Iš 16 Lietuvos krepšininkų ir trenerių sudaryta rinktinė olimpiniame kaimelyje netoli Barselonos buvo apgyvendinta 3 kambarių bute. Jame buvo vienas tualetas ir dušas.
„Gyvenome ne tik susigrūdę. Lauke svilino apie 40 laipsnių karštis, tiek pat greičiausiai termometro stulpelis pakildavo ir namuose. Nebuvo įrengta nei oro kondicionieriaus, nei jokios kitokios vėsinimo sistemos. Dėl to būdavo ypač sunku užmigti. Prieš miegą visi stengdavomės palįsti po kuo šaltesniu vandeniu, kad atvėstų kūnai“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, namas, kuriame gyveno krepšininkai, stovėjo prie autobazės, kurioje 6 valandą ryto atvažiuodavo triukšmą keliantys krovininiai automobiliai.
Lietuvių kambaryje nebuvo televizoriaus. Jeigu jie norėdavo pažiūrėti, kaip žaidžia kitos komandos, turėdavo eiti į svečius pas greta gyvenusius Kanados ar Australijos sportininkus. Varžybų transliaciją krepšininkai žiūrėdavo stovėdami, nes nebuvo kur atsisėsti.
JAV pravirkdžiusi pergalė
S.Jovaišai ir V.Chomičiui, kaip žaidėjams, Barselonos olimpiada buvo paskutinė.
A.Sabonis ir R.Kurtinaitis, kaip svajonių komandos kovotojai, olimpiadoje paskutinį kartą bronzos spalva sutviskėjo 1996 metais Atlantoje (JAV).
Nemelavo ir trečias kartas – bronzos medaliai buvo iškovoti 2000 metų olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje (Australija). Jos buvo išskirtinės tuo, kad pusfinalyje lietuviai vos neparklupdė neįveikiama vadinamos JAV milžinų komandos. Amerikiečiai paskutinėmis minutėmis išplėšė pergalę 87:85.
Formaliai tai pralaimėjimas, bet jis beveik prilygo pergalei: po rungtynių naktinį Kauną užplūdo minios krepšinio aistruolių su šūkiais: „Padarėme Ameriką!“
Vos pasiekta pergale amerikiečiai anaiptol nesidžiaugė. JAV spauda rašė apie patirtą nacionalinę gėdą: nenugalimąją komandą ant bedugnės krašto buvo pastačiusi „kažkokia Lietuva“.
Lietuvos rinktinės branduolį Sidnėjuje jau sudarė naujoji, „auksinę“ pakeitusi krepšininkų karta: Kauno „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandose žaidę sportininkai Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas ir kiti.
Sėkmės sugrįžimo belaukiant
Deja, po Sidnėjaus olimpinė Fortūna kažkodėl pyktelėjo ant mūsų krepšininkų, vėliau spalvotųjų medalių iškovoti jiems nepavykdavo.
Ką pergalingųjų kovų veteranai mano apie krepšininkų galimybes šeštadienį prasidėjusioje Rio de Žaneiro olimpiadoje?
„Apie J.Kazlausko taktiką yra visokių nuomonių, bet aš ją vertinu gerai. Ši komanda turi visas galimybes pasiekti aukštas vietas. Vyrai, panašu, pasirengę atiduoti paskutines jėgas, kaip ir mes tada Barselonoje prieš 24 metus“, – vylėsi V.Chomičius.
S.Jovaiša tvirtino, jog dabartinė Lietuvos rinktinė savo galimybėmis tikrai pateisina „auksinės“ kartos lūkesčius. Tačiau perspėjo: „Žaidžiant krepšinį svarbu strategija, taktika, treniruotės, moralinė motyvacija. Bet yra toks neprognozuojamas veiksnys – sėkmė. Jos labiausiai ir linkiu mūsų įpėdiniams“, – sakė buvęs „kitos svajonių komandos“ žaidėjas.
Jo buvęs treneris V.Garastas taip pat paminėjo apie sunkiai nuspėjamus sėkmės įgeidžius: „Šiuo metu Rio de Žaneire esanti Lietuvos vyrų krepšinio komanda yra gerai pasiruošusi, turinti stiprių kiekvienos pozicijos žaidėjų.
Manau, ši rinktinė pajėgi laimėti prieš visus, išskyrus amerikiečių rinktinę. Tačiau, kad ir kokia stipri būtų rinktinė, ne paskutinėje vietoje yra ir sportinė sėkmė. Ir tegul sportininkai neužmiršta, kokias dideles viltis į juos deda Lietuva“, – kalbėjo V.Garastas.
Olimpinis miestelis bus gyvas iki sutemų
Rio de Žaneiro olimpiados, spalvingo ir skambaus renginio, atidarymas dideliame ekrane po atviru dangumi bus tiesiogiai transliuojamas „LTeam“ olimpiniame miestelyje Kauno rotušės aikštėje.
Žaidynių atidarymo kauniečiai ir miesto svečiai lauks klausydami gyvos muzikos koncertų ir stebėdami šokių pasirodymus.
Rugpjūčio 5-osios vakarą pakvietus apžiūrėti specialias olimpines Lietuvos sporto muziejaus ekspozicijas Rotušės aikštėje iškilsiančioje scenoje, bus oficialiai atidarytas ir olimpinis miestelis. Muzikinė atidarymo programa vyks nuo 20 val. iki sutemų.
Pirmoji ant scenos kops vokalistė Kotryna Janutaitė, kuri su džiazo muzikantų grupe atliks lietuviškos estrados kūrinių programą. Vėliau susirinkusius į Rotušės aikštę į muzikinę kelionę po tolimus kraštus pakvies 25 metų sukaktį šiemet paminėjęs Kauno bigbendas.
Ypatingą staigmeną sporto sirgaliams ruošia vienas populiariausių Lietuvos hiphopo kolektyvų „Lilas ir Innomine“. Būtent Kauno rotušės aikštėje įvyks ką tik dueto įrašyto „LTeam“ himno premjera. Jo vaizdo klipas šiomis dienomis tapo tikru interneto hitu.
Žaidynėms oficialiai prasidėjus, veiksmas „LTeam“ olimpiniame miestelyje visu pajėgumu užvirs jau šeštadienį popiet. Vykstant olimpiečių startų tiesioginėms transliacijoms Rotušės aikštėje bus siūloma išbandyti dziudo ir irklavimą, vėlesnėmis žaidynių dienomis šias sporto šakas keis daugybė kitų – nuo bokso iki golfo. Lietuvos plaukikams Rio olimpiniame baseine susirungus kvalifikacinėse varžybose, tiesiogines transliacijas iš Brazilijos scenoje pakeis grupės „Baltasis Kiras“ koncertas.
Visi „LTeam“ olimpinio miestelio renginiai – nemokami. Tiesioginės varžybų transliacijos, sporto aktyvacijos ir švietimo programa Rotušės aikštėje vyks kiekvieną dieną iki rugpjūčio 21-osios. „LTeam“ olimpinio miestelio organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Kauno miesto savivaldybė.
Lietuvos krepšinio rinktinė olimpiadoje:
Adas Juškevičius (nepriklauso klubui)
Vaidas Kariniauskas (nepriklauso klubui)
Marius Grigonis (Tenerifės „Iberostar“)
Robertas Javtokas (Kauno „Žalgiris“)
Renaldas Seibutis (Kauno „Žalgiris“)
Antanas Kavaliauskas (Vilniaus „Lietuvos rytas“)
Paulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“)
Mantas Kalnietis (Milano „Emporio Armani“)
Jonas Mačiulis („Real“)
Domantas Sabonis („Oklahoma City Thunder“)
Mindaugas Kuzminskas („New York Knicks“)
Jonas Valančiūnas („Toronto Raptors“)
Treneris – Jonas Kazlauskas
