Šaudymas į skrendančius taikinius yra viena tų retų olimpinių rungčių, kuriose amžiaus barjeras nejaučiamas, todėl D.Gudzinevičiūtė teoriškai dar galėjo bandyti patekti ir į savo šeštąją olimpiadą.
Bet 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinė čempionė ryžtingai padėjo tašką karjeroje po Londono olimpiados ir pasuko į sporto politiką, kurioje per ketverius metus daug ko išmoko.
Tačiau pernai 50-metį atšventusi buvusi šaulė iki šiol į daug ką žvelgia labiau sportininkės nei valdininkės akimis, todėl visi mūsų šalies atletai gali neabejoti, kad ir nelaimėję medalių ar patyrę apmaudžią nesėkmę nesulauks pašaipių replikų iš LTOK vadovės.
„Neskubėkime teisti sportininkų, nepamirškime, kiek daug jėgų jie atidavė ir kiek daug dirbo, kad atstovautų mūsų šaliai svarbiausioje pasaulio sporto šventėje“, – sakė D.Gudzinevičiūtė Rio de Žaneire.
LTOK prezidentė pokalbyje su „Lietuvos rytu“ papasakojo, ko tikėtis ir ko nebijoti Brazilijoje, kiek kainavo pasirengimas ir dalyvavimas žaidynėse ir kaip buvo pasirinkta delegacijos vėliavnešė.
– Pirmąkart atvykote į vasaros olimpines žaidynes ne kaip sportininkė, o kaip LTOK prezidentė. Teoriškai galėjote dar kartą dalyvauti olimpiadoje kaip sportininkė. Netraukia į šaudyklą?
– Savo sportinėje karjeroje tašką padėjau 2012 metais, po Londono olimpinių žaidynių. Be abejo, jaučiu nostalgiją savo sporto šakai, bet ginklo į rankas nuo to laiko nebeimu net draugų prašoma.
Mano mintys dabar sutelktos į Lietuvos delegaciją ir mūsų sportininkų pasirodymus.
– Buvo planuojama, kad į XXXI olimpiados žaidynes vyks apie 70 mūsų šalies sportininkų, galutiniame delegacijos sąraše – 67 atletai. Kaip vertinate šį skaičių?
– Visada norime ir siekiame, kad galimybę varžytis olimpinėse arenose turėtų kuo daugiau Lietuvos sportininkų. Tikėjomės, kad pavyks pasiekti skaičių 70, tačiau žaidynių atrankos barjerų neįveikė keli sportininkai.
Paskutinę minutę labai apmaudžiai iš rinktinės iškrito badmintonininkė Akvilė Stapušaitytė (jos vietą žaidynėse užėmė kinai, pakeitę dvejetų sudėtį. – Red.) Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti – rinktinėje daug debiutantų.
Pirmą kartą žaidynėse turime irkluotojų keturvietę, Santa Pakenytė yra pirmoji Lietuvos atstovė, dalyvaujanti olimpinėse moterų dziudo imtynių kovose, Ričardas Berankis – pirmasis Lietuvos tenisininkas, kuris jau žaidė olimpiniuose aikštynuose.
– Olimpinės žaidynės pirmą kartą rengiamos Pietų Amerikoje. Ar dėl to susidūrėte su kokiais nors papildomais iššūkiais?
– Taip, rūpesčių buvo gerokai daugiau. Pirmiausia Rio de Žaneiro žaidynės yra labai brangios – brangūs lėktuvų bilietai, daug kainuoja sportinio inventoriaus transportavimas.
Be to, sportininkų pasirengimas turėjo vykti panašaus klimato ir laiko juostų šalyse, o ir reiškė didelius atstumus ir didesnes išlaidas.
– Kiek kainuos pasirengimas ir dalyvavimas olimpinėse žaidynėse?
– Tikslius skaičius paskelbsime po žaidynių, kai bus parengtos visos ataskaitos ir atlikti visi mokėjimai. Per visą ketverių metų olimpinį ciklą pasirengti žaidynėms ir jose dalyvauti LTOK skyrė 11,5 milijono eurų.
Vien dalyvavimui suplanavome išleisti 1,6 milijono – ši suma yra tris kartus didesnė už tą, kuri buvo reikalinga 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse.
Aš galiu tiktai pasidžiaugti, kad finansinius reikalus pavyko sutvarkyti – už tai esame dėkingi pagrindinei mūsų rėmėjai bendrovei „Olifėja“.
– Nusikalstamumo lygis Brazilijoje baugina. Ar esate rami dėl Lietuvos delegacijos saugumo?
– Brazilijos vyriausybė labai rimtai žiūri į saugumą žaidynių metu – tai tikrai ne ta sritis, kuriai būtų taupoma. Saugumas – žaidynių rengėjų prioritetas.
Aš neabejoju, kad olimpiniame kaimelyje ir arenose bus saugu, sportininkai kelionės iš kaimelio į arenas metu taip pat bus saugomi.
Mes visus delegacijos narius įspėjome, kaip elgtis Rio de Žaneire, kad jie nepakliūtų į nemalonias situacijas.
– Australijos, Naujosios Zelandijos, Argentinos delegacijos iš pradžių buvo nepatenkintos gyvenimo sąlygomis kaimelyje. Kaip sąlygas kaimelyje vertina mūsų sportininkai?
– Tam tikro chaoso kaimeliuose prieš pat žaidynes būna visada. Įsivaizduokite – pastatytas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, į jį vienu metu pradeda keltis gyventojai.
Kai kur darbai dar buvo neatlikti iki galo, kai kur išlindo statybų brokas. Svarbiausia, kad žaidynių rengėjai labai geranoriškai ir operatyviai šalino visus trūkumus. Į kaimelį atvykę mūsų sportininkai su didelėmis buitinėmis bėdomis nesusidūrė.
Tiesa, misijos vadovas su komanda turėjo pasirūpinti švara kambariuose, tačiau rimtų nusiskundimų iš irkluotojų, kurie pirmieji atvyko į kaimelį, nebuvo.
Šilto vandens kurį laiką neturėjo tik misijos vadovas Einius Petkus ir jo pavaduotojas Egidijus Balčiūnas.
Olimpiniame kaimelyje kartu su sportininkais gyvenantys misijos nariai daro viską, kad olimpiečiai nesusidurtų su nepatogumais, o jei atsiranda nesklandumų, kartu su žaidynių rengėjais jie šalinami.
– Buvo daug nerimą keliančių žinučių apie Rio de Žaneiro vandens užterštumą. Ar tai kelia grėsmę irkluotojams ir buriuotojams?
– Brazilai ne kartą tikino, kad ši problema bus išspręsta. Žiniasklaidoje matėme nuotraukų, kad vandenyje plaukioja daug šiukšlių, tačiau Rio de Žaneire jų nematyti. Mūsų vėliavnešė Gintarė Scheidt šiais metais jau varžėsi Rio de Žaneire, čia vyko ir daug bandomųjų varžybų.
Dar iki olimpinių žaidynių Rio de Žaneire startavo baidarių ir kanojų irkluotojai, pasaulio jaunimo čempionate varžėsi irkluotojas Armandas Kelmelis.
Nė vienoje nuotraukoje iš šių renginių šiukšlių nematyti, nematyti jų Rio de Žaneire ir dabar. Bakterijų matyti mes negalime, bet minėti atletai puikiai jautėsi, nė vienas nesusirgo.
– Kaip Lietuvos olimpiečiai reagavo į žinias apie galimus pavojus Rio de Žaneire? Ar buvo abejojančių dėl dalyvavimo žaidynėse?
– Mūsų olimpiečiai nusiteikę labai optimistiškai, jie susitelkę į svarbiausius savo karjeroje startus. Negirdėjau, kad nors vienas abejotų dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, – juk tai kiekvieno sportininko svajonė.
Daug optimizmo jiems suteikė ir G.Scheidt kalba palydėtuvių renginyje, – ji gerai pažįsta Braziliją ir padrąsino mūsų sportininkus sakydama, jog šioje šalyje tikrai nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti klausantis gandų.
– Pirmą kartą per vasaros olimpinių žaidynių atidarymą delegacijų parade Lietuvos vėliavą nešė moteris. Kodėl pasirinkote Gintarę?
– Pirmiausia ji yra daug svarbių pergalių Lietuvai pelniusi sportininkė, 2008 metų olimpinė vicečempionė. Gintarė ilgą laiką gyveno Brazilijoje, todėl ir nusprendėme, kad ji bus puiki ambasadorė.
Be to, kai svarstome, kas turėtų žaidynių atidarymo ceremonijoje nešti vėliavą, atsižvelgiame ir į sportininko charakterį, asmenybę – juk vėliavnešys turi ne kartą viešai kalbėti, sulaukia žiniasklaidos dėmesio. Manau, Gintarė yra puiki Lietuvos ambasadorė Rio de Žaneire.
– Kokia olimpinė sporto šaka jums yra mėgstamiausia?
– Nenorėčiau išskirti kurios nors vienos sporto šakos. Palaikau visus mūsų sportininkus, stengiuosi pamatyti kuo daugiau varžybų.
– Kiek olimpinių medalių tikitės iš Lietuvos rinktinės? Kurie sportininkai teikia daugiausia vilčių?
– Šį klausimą girdėjome dažnai ir į jį atsakinėjome labai nenoriai. Žmonės retai susimąsto, kad lūkesčiai ar netgi linkėjimai parvežti medalį – nemažas psichologinis spaudimas sportininkams.
Laikotarpis prieš svarbiausius startus yra labai įtemptas, jiems reikėtų galvoti tik apie savo pasirengimą ir apie startą, nes visas darbas jau padarytas.
Mintys apie medalį ir tautos lūkesčius sukelia įtampą, o tai tikrai nepadeda kovojant.
Todėl konkrečių pavardžių ir net sporto šakų neįvardysiu, galiu tik pasakyti, kad sporto specialistai programoje „Rio 2016“ numatė 3–4 medalius.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie seks mūsų olimpiečių startus Lietuvoje?
– Noriu pasakyti visiems sirgaliams, kad jų palaikymas olimpiečiams yra nepaprastai svarbus. Palaikykite visus – ir daug pasiekusius, ir jaunus olimpiečius. Rio de Žaneire susirinko daugiau kaip 10 tūkstančių stipriausių atletų iš viso pasaulio, konkurencija yra milžiniška.
Vien tai, kad nedidelė mūsų komanda yra šiame būryje, – didelis pasiekimas. Vadinasi, jie yra vieni stipriausių pasaulyje.
Sportas yra nenuspėjamas. Mūsų komandą gali lydėti ir netikėtos pergalės, ir nusivylimai. Būkime optimistai, įvertinkime tai, kad olimpiečiai atstovaus mūsų šaliai garbingai, atiduodami visas jėgas, palaikykime juos taip, kaip Islandija palaikė savo futbolo rinktinę Europos čempionate.
1,6
Tiek milijonų eurų kainuos vien dalyvavimas Rio žaidynėse. Pasirengti LTOK išleido 11,5 mln. eurų.
