A.Didžbalis atliko nuostabų salto, kurį užfiksavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio fotografai.
Olimpiadoje puikiai debiutavęs lietuvis svorio kategorijoje iki 94 kilogramų dvikovėje surinko 392 kg. Tai jam garantavo trečiąją vietą.
Bronzinio salto virtuozas ketvirtadienį medalį parvežė į Lietuvą.
„Esu labai laimingas, kad pavyko Lietuvą paminėti tarp pačių stipriausių valstybių. Pačiam dar vis sunku suvokti tą tikrą vertę, nors sulaukiu daug sveikinimų“, – sakė A.Didžbalis, kai prieš pat vidurnaktį Vilniaus oro uoste sulaukė sutiktuvių.
A.Didžbalis iš pradžių į savo rezultatą žiūrėjo skeptiškai, nes norėjo pasirodyti geriau, tačiau vėliau nuramino aistras. Bronza – išties didelis pasiekimas. Sportininkas neslėpė, kad iškart nesuprato, kokį pasiekimą užfiksavo.
„Kai ant pakylos atsistojau, tada jau viskas, – apie momentą, kai suprato, kad iškovojo bronzą, kalbėjo A.Didžbalis. – Tada pavyko virškinti tą visą sunkų darbą, kuris atsiperka. Kitoje olimpiadoje stengsimės kilti aukščiau.“
Rio žaidynėse jis nusileido čempionu tapusiam Sohrabui Moradi iš Irano (403 kg) ir Vadzimui Stralcouvui iš Baltarusijos (395).
„Olimpiadą vertinu teigiamai. Viskas buvo gerai – tiek treniruotės, tiek apšilimai, maistas. Nebuvo taip baisu, kaip užsienio spauda piešė. Grįžome sveiki, gyvi ir su medaliais“, – sakė A.Didžbalis.
– Kaip pavyko atsiriboti nuo įtampos ir sirgalių lūkesčių?, – žurnalistai paklausė A.Didžbalio.
– Tiesiog reikėjo susiaurinti ratą, kuris tave supa ir koncentruotis į rezultatą bei nesvajoti apie medalius. Prieš išvykstant sakiau, kad laimė mėgsta tylą ir pasidžiaugsime, kai grįšiu. Dabar tai ir darome.
– Jūsų salto visiems įsiminė.
– Taip išreiškiamos geros emocijos. Tai naujas pasiekimas, naujas lapas man, sporto šakai ir visai Lietuvai.
– Kokios mintys sukosi po nepavykusio antrojo rovimo bandymo?
– Sunku pasakyti. Dar per kelionę kalbėjome, kad nelabai pamenu bandymus. Sakiau sau, kad per daug nueita, jog sustočiau. Bet kokia kaina turėjau tai padaryti.
– Ar ši pergalė turėtų suteikti daugiau žinomumo jūsų sporto šakai Lietuvoje?
– Taip. Mūsų šalis – pajėgi ir sunkiojoje atletikoje, ir kitose sporto šakose. Vaikams tai ženklas, kad jie gali ne sėdėti kažkur, o sportuoti ir prisidėti.
– Ramūnas Vyšniauskas jums paskambino. Jis jus sveikino, bet ir velnių davė?
– Taip. Gal dėl nemokėjimo išreikšti emocijų. Jis teisingai pasakė – juk tai istorinis žingsnis mūsų sporto šakai, man, treneriui. Priėmiau Ramūno kritiką ir tai daugiau nesikartos.
– Tad šįvakar Klaipėdoje bus linksma?
– Tik „Sprite“ geriam.
