EUROLYGA 2023

Olimpinių skaičių veidrodyje – nuo R.Ubarto iki R.Meilutytės

Olimpinėse žaidynėse skaičiuojami ne tiktai medaliai. „Lietuvos ryto“ apžvalgoje – žvilgsnis į mūsų šalies olimpiečių startus per istorijos ir skaičių prizmę.

R.Ubarto auksas buvo pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje.<br>AFP/„Scanpix” ir LR archyvo nuotr.
R.Ubarto auksas buvo pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje.<br>AFP/„Scanpix” ir LR archyvo nuotr.
2012 metais dar beveik niekam nežinomos plaukikės R.Meilutytės pergalė Londono olimpiniame baseine buvo didžiulė staigmena.
2012 metais dar beveik niekam nežinomos plaukikės R.Meilutytės pergalė Londono olimpiniame baseine buvo didžiulė staigmena.
Daugiau nuotraukų (2)

Rolandas V.Eidvilas

2016-08-21 21:33, atnaujinta 2017-05-15 06:46

Kurios sporto šakos arenose lietuviai laimėjo daugiausia olimpinių medalių? Koks rekordas priklauso Virgilijui Aleknai? Kiek metų buvo Rūtai Meilutytei, kai ji tapo olimpine čempione? Kuris krepšininkas vienintelis laimėjo tris bronzos medalius? Keli Lietuvos teisėjai dirbs Rio de Žaneire? Iš kurių žaidynių lietuviai parsivežė daugiausia aukso medalių?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – įdomiausių olimpinių skaičių rinkinyje.

0 Tiek moterų iki Rio de Žaneiro buvo Lietuvos delegacijos vėliavnešės per vasaros olimpinių žaidynių atidarymą. Šiais metais garbinga misija buvo patikėta Pekino žaidynių prizininkei, už brazilo Roberto Scheidto ištekėjusiai buriuotojai Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt.

1 Tiek kartų Lietuvos olimpinė krepšinio rinktinė nugalėjo JAV komandą. Įsimintina pergalė buvo pasiekta 2004 m. Atėnuose, kai Lietuvos krepšininkai grupės varžybose pranoko iš NBA žvaigždžių sudarytą JAV ekipą 94:90. Iš viso lietuviai su amerikiečiais žaidė septynis kartus, bet visas kitas rungtynes įtikinamai laimėjo varžovai.

2 Į tiek olimpinių žaidynių Lietuvos sportininkai vyko tarpukariu. Lietuva debiutavo 1924 m. Paryžiaus žaidynėse (ten varžėsi futbolo rinktinė ir du dviratininkai), paskui dalyvavo 1928 m. Amsterdamo žaidynėse.

Abejose ketvirtajame dešimtmetyje surengtose žaidynėse lietuvių nebuvo. 1932 m. į Los Andželą mūsų šalis sportininkų nenusiuntė dėl brangios kelionės, 1936 m. į Berlyną – dėl pašlijusių santykių su Vokietija.

3 Tiek olimpinių aukso medalių iškovojo Lietuvos disko metikai. 1992 m. šios lengvosios atletikos rungties olimpiniu čempionu tapo Romas Ubartas, 2000 ir 2004 m. – V.Alekna. Diskininkai laimėjo lygiai pusę nepriklausomos Lietuvos aukso medalių.

Kitus tris tauriausio metalo apdovanojimus iškovojo šaulė Daina Gudzinevičiūtė (2000 m.), plaukikė R.Meilutytė (2012 m.) ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė (2012 m.).

4 Tiek olimpinių medalių iškovojo Lietuvos penkiakovininkai. Andrejus Zadneprovskis buvo apdovanotas sidabru (2004 m.) ir bronza (2008 m.), Edvinas Krungolcas – sidabru (2008 m.), L.Asadauskaitė – auksu (2012 m.).

2008 m. vienintelį kartą žaidynių istorijoje Lietuvai atstovaujantys sportininkai E.Krungolcas ir A.Zadneprovskis stovėjo ant dviejų garbės pakylos laiptelių. Daugiau medalių nei penkiakovininkai į Lietuvos taupyklę įdėjo tik lengvaatlečiai (tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos).

5 Tiek olimpinių žaidynių – daugiausia tarp Lietuvos sportininkų – dalyvavo Daina Gudzinevičiūtė ir V.Alekna. Dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovė D.Gudzinevičiūtė ir su ja per LTOK prezidento rinkimus varžęsis V.Alekna mūsų šalies garbę gynė penkeriose paeiliui žaidynėse nuo 1996 iki 2012 m.

Penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse varžėsi ledo šokėjų pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.

6 Tiek kartų olimpinėse žaidynėse iki šių metų jau žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Lietuvos krepšininkai triskart paeiliui (1992, 1996 ir 2000 m.) iškovojo olimpinius bronzos medalius, bet kitose trejose žaidynėse tarp prizininkų nebepateko.

Prasčiausias Lietuvos krepšininkų rezultatas – aštuntoji vieta prieš 4 metus Londone. Vienintelis krepšininkas, kuris atstovaudamas Lietuvai laimėjo tris medalius, – Gintaras Einikis. Rio žaidynėse galutinėje įskaitoje krepšininkai liko septinti.

7 Į tiek taikinių D.Gudzinevičiūtė nepataikė per Sidnėjaus žaidynių šaudymo varžybas tranšėjinėje aikštelėje. Pirmąja šios rungties olimpine moterų čempione tapusi lietuvė numušė 93 iš 100 taikinių.

8 Tiek Lietuvos teisėjų dirbs Rio de Žaneire. Trys lietuviai teisėjaus gimnastikos varžybose, po du – šiuolaikinės penkiakovės ir irklavimo, vienas – bokso. Beje, penkiakovininkų kovas prižiūrės olimpiniai prizininkai E.Krungolcas ir A.Zadneprovskis.

9 Tiek pasaulio ir Europos pirmenybių aukso medalių ilgajame ir trumpajame baseinuose iškovojo R.Meilutytė tarp Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Derlingiausias turnyras buvo 2013 m. Europos čempionatas trumpajame baseine, iš kurio olimpinė čempionė parsivežė tris aukso medalius.

10 Tiek aukso medalių Lietuvos sportininkai parsivežė iš 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių, kuriose paskutinį kartą atstovavo SSRS.

Tai didžiausias lietuvių aukso kraitis. Jį sukrovė dviratininkai Gintautas Umaras (laimėjo du aukso medalius) ir Artūras Kasputis, krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis bei rankininkas Valdemaras Novickis.

11 Tiek sporto šakų atstovų nepriklausomybės laikotarpiu yra laimėję olimpinius medalius.

Lietuviai tarp prizininkų pateko lengvosios atletikos (3 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos), šiuolaikinės penkiakovės (1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), šaudymo (1 aukso), plaukimo (1 aukso), baidarių ir kanojų irklavimo (1 sidabro), buriavimo (1 sidabro), krepšinio (3 bronzos), imtynių (2 bronzos), bokso (1 bronzos), dviračių sporto (1 bronzos) ir irklavimo (1 bronzos) varžybose.

12 Prieš tiek metų olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo krepšininkas Robertas Javtokas ir dviratininkai Ignatas Konovalovas bei Simona Krupeckaitė.

Iš 2004 metų olimpinės komandos, kovojusios olimpiadų tėvynėje Graikijoje, Rio de Žaneire varžysis tik šie trys sportininkai.

Tiesa, dar keletas buvusių olimpiečių į Braziliją nuvyko kaip treneriai, vadovai ar teisėjai.

13 Tiek Lietuvos sportininkų turėtų dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse, kurios bus surengtos rugsėjo 7–18 dienomis. Atstovauti Lietuvai rengiasi vyrų aklųjų riedulio rinktinė, du lengvaatlečiai, irkluotojas ir plaukikas.

15 Tiek metų buvo R.Meilutytei, kai ji 2012 m. žaidynėse Londone iškovojo aukso medalį 100 m plaukimo krūtine varžybose. R.Meilutytė – jauniausia Lietuvos sportininkė, tapusi olimpine čempione. Iki tol šie laurai priklausė kitai plaukikei Linai Kačiušytei, kuri 1980 m. Maskvos žaidynėse triumfavo būdama 17-os.

16 Tiek Lietuvos lengvaatlečių (7 vyrai ir 9 moterys) startavo Rio de Žaneire. Lengvaatlečių delegacija olimpinėse žaidynėse yra gausiausia.

Į Braziliją taip pat išvyko 12 krepšininkų, 10 irkluotojų, po 6 baidarių ir kanojų irkluotojus bei plaukikus, 4 dviratininkai.

Kitų sporto šakų olimpines rinktines sudaro nuo 1 iki 3 sportininkų.

25 Tiek Lietuvos sportininkų yra laimėję vasaros olimpinių žaidynių aukso medalius. 20 lietuvių olimpiniais čempionais tapo sovietmečiu, penki – atkūrus nepriklausomybę.

Po du aukso medalius iškovojo keturi sportininkai: rankininkė Aldona Nenėnienė, krepšininkė Angelė Rupšienė (abi – 1976 ir 1980 m.), dviratininkas G.Umaras (abu medalius – 1988 m.) ir V.Alekna. Galbūt po Rio žaidynių šis sąrašas pailgės?

37 Tiek kartų V.Alekna metė diską per olimpinių žaidynių atrankos ir finalo varžybas. Įskaityti buvo 25 lietuvio metimai, o tolimiausiu metimu 2004 m. Atėnuose jis diską nusviedė 69 m 89 cm. Šis rezultatas iki šiol yra olimpinis rekordas.

67 Tiek Lietuvos sportininkų varžėsi Rio de Žaneire. Mūsų šalies olimpinę komandą sudaro 48 vyrai ir 19 moterų. Jie žengs į 15 sporto šakų arenas. Lietuvai gausiausiai buvo atstovaujama 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse, į kurias iš mūsų šalies išvyko 71 sportininkas.

327 Tiek Lietuvos sportininkų iki šiol yra dalyvavę vasaros olimpinėse žaidynėse atstovaudami Lietuvai arba (ir) SSRS.

Lietuviai vasaros olimpinėse žaidynėse. Nuo Paryžiaus iki Pekino

Lietuvos olimpiečiai Paryžiuje

Žaidynės vyko nuo 1924 m. gegužės 4 d. iki liepos 27 d.

Lietuvos delegacija. 13 sportininkų (tik vyrai), 2 sporto šakos.

Lietuvos olimpiečiai Amsterdame

Žaidynės vyko nuo 1928 m. gegužės 17 d. iki rugpjūčio 12 d.

Lietuvos delegacija. 12 sportininkų (11 vyrų ir 1 moteris), 4 sporto šakos.

Lietuvos olimpiečiai sovietmečiu

1952 m., Helsinkis. Dalyvavo 6 lietuviai. Laimėjo 3 sidabro medalius (krepšininkai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius).

1956 m., Melburnas. Dalyvavo 7 lietuviai. Laimėjo 4 sidabro (krepšininkai Algirdas Lauritėnas, Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, lengvaatletis Antanas Mikėnas) ir 1 bronzos (boksininkas Romualdas Murauskas) medalį.

1960 m., Roma. Dalyvavo 4 lietuviai. Laimėjo 2 sidabro (irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius) ir 1 bronzos (lengvaatletė Birutė Kalėdienė) medalį.

1964 m., Tokijas. Dalyvavo 16 lietuvių. Laimėjo 1 sidabro medalį (boksininkas Ričardas Tamulis).

1968 m., Meksikas. Dalyvavo 11 lietuvių. Laimėjo 2 aukso (boksininkas Danas Pozniakas, tinklininkas Vasilijus Matuševas), 2 sidabro (boksininkas Jonas Čepulis, penkiakovininkas Stasys Šaparnis) ir 5 bronzos (krepšininkas Modestas Paulauskas, irkluotojai Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozas Jagelavičius, Zigmas Jukna) medalius.

1972 m., Miunchenas. Dalyvavo 8 lietuviai. Laimėjo 2 aukso (krepšininkas Modestas Paulauskas, kanojininkas Vladislavas Česiūnas) ir 1 sidabro (lengvaatletė Nijolė Sabaitė) medalį.

1976 m., Monrealis. Dalyvavo 8 lietuviai. Laimėjo 2 aukso (krepšininkė Angelė Rupšienė, rankininkė Aldona Česaitytė), 2 sidabro (irkluotojai Klaudija Koženkova, Vytautas Butkus) ir 3 bronzos (irkluotojos Genovaitė Ramoškienė, Leonora Kaminskaitė, plaukikas Arvydas Juozaitis) medalius.

1980 m., Maskva. Dalyvavo 19 lietuvių. Laimėjo 7 aukso (krepšininkės Angelė Rupšienė, Vida Beselienė, rankininkės Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Sigita Strečen, plaukikai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, lengvaatletis Remigijus Valiulis), 1 sidabro (rankininkas Valdemaras Novickis) ir 3 bronzos (krepšininkas Sergejus Jovaiša, irkluotojai Jonas Narmontas, Jonas Pinskus) medalius.

1988 m., Seulas. Dalyvavo 26 lietuviai. Laimėjo 10 aukso (krepšininkai Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, futbolininkai Arminas Narbekovas, Arvydas Janonis, rankininkas Valdemaras Novickis, dviratininkai Gintautas Umaras – du, Artūras Kasputis), 3 sidabro (lengvaatlečiai Romas Ubartas, Laimutė Baikauskaitė, plaukikas Raimundas Mažuolis), 2 bronzos (krepšininkė Vitalija Tuomaitė, dviratininkė Laima Zilporytė) medalius.

Lietuvos olimpiečiai Barselonoje

Žaidynės vyko nuo 1992 m. liepos 25 d. iki rugpjūčio 9 d.

Lietuvos delegacija. 47 sportininkai (36 vyrai ir 11 moterų), 11 sporto šakų.

Vėliavnešys. Plaukikas Raimundas Mažuolis.

Jauniausias. Krepšininkas Alvydas Pazdrazdis (20 metų 7 dienos).

Vyriausias. Krepšininkas Sergejus Jovaiša (37 metai 222 dienos).

Medaliai. Auksas – lengvaatletis Romas Ubartas, bronza – vyrų krepšinio rinktinė.

Lietuvos olimpiečiai Atlantoje

Žaidynės vyko nuo 1996 m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 4 d.

Lietuvos delegacija. 61 sportininkas (45 vyrai ir 16 moterų), 14 sporto šakų.

Vėliavnešys. Plaukikas Raimundas Mažuolis.

Jauniausias. Dviratininkas Linas Balčiūnas (18 metų 168 dienos).

Vyriausias. Dviratininkas Jonas Romanovas (38 metai 362 dienos).

Medaliai. Bronza – vyrų krepšinio rinktinė.

Lietuvos olimpiečiai Sidnėjuje

Žaidynės vyko nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 1 d.

Lietuvos delegacija. 61 sportininkas (40 vyrų ir 21 moteris), 15 sporto šakų.

Vėliavnešys. Lengvaatletis Romas Ubartas.

Jauniausia. Plaukikė Jūratė Ladavičiūtė (15 metų 214 dienų).

Vyriausias. Lengvaatletis Romas Ubartas (40 metų 122 dienos).

Medaliai. Auksas – lengvaatletis Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė, bronza – vyrų krepšinio rinktinė, dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė. Krepšininkas Gintaras Einikis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos sportininku, laimėjusiu tris olimpinius medalius (visi trys bronzos).

Lietuvos olimpiečiai Atėnuose

Žaidynės vyko nuo 2004 m. rugpjūčio 13 iki 29 d.

Lietuvos delegacija. 59 sportininkai (47 vyrai ir 12 moterų), 13 sporto šakų.

Vėliavnešys. Krepšininkas Saulius Štombergas.

Jauniausias. Plaukikas Aurimas Valaitis (16 metų 115 dienų).

Vyriausia. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė (38 metai 237 dienos).

Medaliai. Auksas – lengvaatletis Virgilijus Alekna, sidabras – lengvaatletė Austra Skujytė ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Lengvaatletis Virgilijus Alekna tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos sportininku, laimėjusiu du olimpinius aukso medalius.

Lietuvos olimpiečiai Pekine

Žaidynės vyko nuo 2008 m. rugpjūčio 8 iki 24 d.

Lietuvos delegacija. 71 sportininkas (44 vyrai ir 27 moterys), 16 sporto šakų.

Vėliavnešys. Krepšininkas Šarūnas Jasikevičius.

Jauniausia. Plaukikė Raminta Dvariškytė (18 metų 194 dienos).

Vyriausia. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė (42 metai 232 dienos).

Medaliai. Sidabras – penkiakovininkas Edvinas Krungolcas ir buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė, bronza – lengvaatletis Virgilijus Alekna, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Lengvaatletis V.Alekna tapo antruoju nepriklausomos Lietuvos sportininku, laimėjusiu tris olimpinius medalius.

Lietuvos olimpiečiai Londone

Žaidynės vyko nuo 2012 m. liepos 27 iki rugpjūčio 12 d.

Lietuvos delegacija. 62 sportininkai (39 vyrai ir 23 moterys), 14 sporto šakų.

Vėliavnešys. Lengvaatletis Virgilijus Alekna.

Jauniausia. Plaukikė Rūta Meilutytė (15 metų 133 dienos).

Vyriausia. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė (46 metai 225 dienos).

Medaliai. Auksas – plaukikė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, sidabras – baidarių ir kanojų irkluotojas Jevgenijus Šuklinas, bronza – imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir boksininkas Evaldas Petrauskas. Lengvaatletis V.Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais, dalyvavusiais penkeriose vasaros olimpinėse žaidynėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.