„Lėk į treniruočių stovyklą kartu su „LT ultra trail“ rinktinės nariais ir sužinok viską apie „trail“ iš tų, kuriems trail bėgimas yra daugiau nei hobis. Treniruosimės „juodai“, miegosime mažai, „ardysim“ kalnus ir grįšime pavargę, bet stipresni“, – kvietė stovyklos reklaminis šūkis.
Stovyklos organizatoriai ultra ilgų nuotolių bėgikai Vaidas Žlabys ir Viktorija Tomaševičienė rugpjūčio pabaigoje Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose suorganizavo pirmąją trail bėgimo stovykla kalnuose. Tai buvo unikali galimybė visą savaitę tobulinti trail bėgimo įgūdžius sąlygose, kokiose vyksta kalnų trail varžybos, kurios šiuo metu ypač populiarėja Lietuvoje.
„Trail“ bėgimo stovyklos metu visi dalyviai teigė savo pavyzdžiu įsitikinę, kad ribos egzistuoja tik mūsų galvose. Fizinis krūvis buvo nemažas, bet visi dalyviai jį atlaikė puikiai, palaikydami vienas kitą.
„Didžiausią įspūdį paliko žmonės. Nors stovyklos dalyvių fizinis pajėgumas buvo labai skirtingas, visi be išimties atlaikė kalnuotų kilometrų iššūkį. Jau po pirmos bėgimo dienos visiems dalyviams pradėjo skaudėti raumenis. Net sunkiausiuose kilometruose neprarasdavome humoro jausmo bei sugebėdavome vienas kitą pamotyvuoti. Atrodo jau visą kūną skauda, prakaitas bėga upeliu, nuovargis beldžiasi, spardo kojomis duris, bet durų nuovargiui, pykčiui, silpnumui niekas neatidaro. Pailsi porą minučių įmerkęs kojas šaltame kalnų upelio vandenyje ar stabtelėti minutei kalno viršūnėje ir vėl esi pilnas ryžto kopti aukščiau, bėgti toliau.“ – savo mintimis dalinosi stovyklos dalyvis Egidijus, kuris pasiryžo šiam iššūkiui norėdamas nors trumpam pabėgti nuo rutinos ir atėjus rudeniui kibti į darbus su naujomis jėgomis.
„Per penkias dienas nubėgau daugiau nei savo mėnesio vidurkį ir, turbūt, visų metų kilimus į kalnus“- teigė Augustinas.
Jo brolis Kristijonas pritarė: „Tikrai nustebino didelis krūvis ir dar labiau nustebino, kad kažkokiu būdu tą krūvį įveikiau.“
Ši stovykla buvo orientuota į sportą, o stovyklos organizatorių pamėgti ultra bėgimai lėmė tai, kad buvo dirbama ne vien tik su fiziniu pasiruošimu, bet daug dėmesio buvo skirta ir į psichologinę pasiruošimo pusę.
„Lengva nebuvo, kojos medinės jau po pirmos stovyklos dienos, bet Viktorijos ir Vaido patarimai, bei visų stovyklos dalyvių energija, nusiteikimas bei ryžtas padėjo įveikti visas treniruotes.“ – atsiminimais dalinasi stovyklos dalyvis Evaldas.
Treniruojantis ypač dideliais krūviais, nuolat balansuojant ant savo galimybių ribų ir peržengiant jas, išeinant iš komforto zonos ypač svarbus tampa fizinio, psichologinio pasiruošimo bei treniruočių, maitinimosi ir nusiteikimo derinimas.
Stovyklos organizatoriai, patys nubėgę per dešimtį ultra bėgimų ir atstovavę Lietuvą pasaulio ultra trail čempionatuose, stovyklos metu dalinosi savo patirtimi ir vakarais, po intensyvių treniruočių, diskutavo su dalyviais apie ultra bėgimo specifiką ir galimas varžybų strategijas, tinkamos mitybos svarbą, aptarė ir pristatė kokie daiktai yra būtini ilgo nuotolio varžybų metu.
Labiausiai buvo akcentuojama, kad kiekvieno žmogaus ribų suvokimas yra skirtingas ir kad visi rėmai yra mūsų pačių galvose.
Kiekviena pasiekta kalno viršūnė buvo mažas, bet labai svarbus žingsnis emocinio, psichologinio ir fizinio tobulėjimo link. Dalyviams į pagalbą skubėjo ir stovyklos rėmėjai, kurie suteikė dalyviams galimybę išbandyti „Haven“ kompresines blauzdines ir „Blackroll“ roleriai, kurie padėjo atsigauti po sunkių treniruočių, o intensyvių krūvių metu į pagalbą stojo „High5“ ir „Science in Sport“ energetiniai produktai bei „Tundra“ batonėliai. Kalnuose buvo galimybė išbandyti ir „Leki“ lazdas.
Bėgimas gamtoje bei kalnuotoje vietovėje yra labai įdomus – stovyklos organizatorius Vaidas Žlabys džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti svajonę: parodyti kitiems bėgimo entuziastams, kokia yra tikroji gamtos didybė, koks yra tikrasis laukinio bėgimo žavesys bei kokia disciplina yra sporto stovyklos metu.
„Tik pradėjęs rimčiau bėgioti, prieš 5 metus, ieškojau žmonių, kurie organizuotų sporto stovyklas, tačiau dauguma iš jų būdavo ir iki šiol yra kitokio pobūdžio – daugiau poilsio, reabilitacijos nuo rutinos nei juodo darbo. Mes ir taip per mažai išstumiame save iš komforto zonos, o siekiant progresuoti, tobulinti savo kūną ir psichologinį mastymą, turime šiek tiek rizikuoti ir stengtis peržengti savo galimybių ribas. Tai buvo pirmas kartas, kada stovyklą organizavausi ne sau, o kitiems. Patikėkit, nepakartojamas jausmas buvo matyti bėgikus, kurie mėgavosi tuo, ką daro ir kiekvieną dieną pasiekdavo vis naują viršūnę, vis labiau pažindavo savo kūną, atsisakydavo stereotipų ir kitų baimių. Džiugu, kad ši šauni kompanija ne kartą peržengė savo įsivaizduojamas asmenines ribas.“ – pasakoja Vaidas. Tai buvo pirma, tačiau tikrai ne paskutinė „trail“ bėgimo stovykla kalnuose. Tuo įsitikinę stovyklos organizatoriai.
„Keli dalyviai jau rezervavo vietas kitiems metams ir tai yra didžiausias ir smagiausias įvertinimas“ – teigia stovyklos organizatorė Viktorija Tomaševičienė.
