Lietuva liko be aukso, o Rūta Meilutytė ar Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė išgyveno tikrus košmarus.
Būtent šios Lietuvos sporto žvaigždės ir turėjo dovanoti auksu spindinčius medalius, bet vietoje to sirgaliams teko nunarinti galvas bei ieškoti atsakymų.
„Daug kalbame apie rezultatus. Nuomonės – įvairios. Viltys ir lūkesčiai buvo didesni nei pasiekti rezultatai, bet pasakyti, kad mūsų pasirodymą vertiname neigiamai – būtų neteisinga. Keturi iškovoti medaliai ir šešios prizinės vietos (iki 8) nėra nepatenkinamas rezultatas, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Tačiau už nepateisintus lūkesčius turėtų atsakyti organizacijos, kurioms ir nepavyko. Tai – federacijos ir Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Būtų teisingiausia pasakyti, kad nėra nesėkmių, o yra pamokos. Šios žaidynės organizacijoms – gera pamoka, jeigu išvados bus panaudotoms kitoms žaidynėms.“
Ar plaukimo žvaigždė keis trenerį?
R.Meilutytė liko septinta ir jau netrukus daugybė kritikos strėlių skriejo į jos trenerį britą Joną Ruddą. Šį čaižė ne tik įvairūs specialistai, bet ir pati Lietuvos plaukimo federacija (LPF).
„Daug kalbėta apie tai, kodėl prognozuoto aukso neiškovojo mūsų favoritės. Kilo kalbos apie R.Meilutytės trenerio keitimą. Tai nėra teisinga, bet tai įvertins sporto specialistai, kurie supranta šią sporto šaką. Didelis spaudimas, kurį patyrė R.Meilutytė, buvo susiję ne tik su rezultatų laukimu, bet ir kalbomis viešojoje erdvėje. Kaltinimai treneriui nėra profesionalūs“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
J.Ruddą užplūdusi kritikos banga greitai peraugo į klausimą, ar R.Meilutytė turės naują trenerį. Pasigirdo ir kalbų, kad ji gali persikelti treniruotis į JAV. J.Ruddas su plaukimo federacijos sulaukė kritikos, kad jis „nustekeno“ ne tik R.Meilutytę, bet ir Mindaugą Sadauską. Buvo kalbėta, kad kai kurios sportininkės po darbo su juo tiesiog nutarė palikti plaukimą.
„Negaliu vertinti federacijos kalbų. Apie merginas, kurios paliko plaukimą neturiu žinių. Kaltinimai treneriui, kurie pasigirdo ir iš federacijos, nėra pamatuoti. Pasakymas, kad federacija negalėjo kontroliuoti jos pasirengimo – akmuo į jų pačių daržą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
LTOK skiria pinigus J.Ruddui, tačiau D.Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad organizacija neketina kištis ir spręsti, ar Londono čempionei reikėtų pakeisti trenerį.
„Visų pirma – jos nuomonė, o tada – sporto specialistų. Mes įtakos tam daryti neturime ir nesiruošiame“, – sakė LTOK prezidentė.
Favoritai nuvylė
L.Asadauskaitei nepavyko jojimo rungtyje suvaldyti užsispyrusio žirgo ir tai kainavo šansą kovoti dėl medalių. Sportininkė sulaukė buvusio penkiakovininko Edvino Krungolco kritikos. Šis pabrėžė, kad L.Asadauskaitė tiesiog neturėjo įgūdžių griežčiau valdyti žirgą, o to labiausiai ir reikėjo.
Lietuvos krepšinio sirgaliai, kaip ir visada, iš rinktinės tikėjosi kovos dėl medalių, bet Jonas Kazlauskas su ekipa liko septinti. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šį pasiekimą vertino gerai, bet J.Kazlauskas jau pareiškė, kad baigia karjerą, o patys krepšininkai netryško jokiu džiaugsmu.
Jevgenijų Šukliną ne kartą pranokęs Henrikas Žustautas irgi patyrė fiasko.
Ir jeigu po Londono žaidynių auksinių R.Meilutytės ir L.Asadauskaitės šou sportininkai sulaukė daugybės pažadų šalį apstatyti baseinais, šįkart aistros – ramesnės.
„Nevardinsiu sportininkų, bet tie, kurie matė varžybas per televiziją, patys žino, kas labiausiai nuvylė. Sunku pasverti pačių sportininkų ir žiūrovų nusivylimą. Manau, kad ne vienam buvo skaudu, kad šie nepasiekė savo išsvajotojo rezultato“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Medaliams – pavojus
Sirgaliai po sėkmingų irkluotojų ar baidarininkų pasirodymų ėmė svarstyti, ar šalį dabar išraižys kanalai. Prieš žaidynes sudaryta irkluotojų Mindaugo Griškonio ir Sauliaus Ritterio dvivietė laimėjo sidabrą, irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė – bronzą. Baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas taip pat iškovojo bronzą.
Vienintelis be vandens pagalbos medalį laimėjo Aurimas Didžbalis. Sunkiaatletis išrovė bronzą.
Bet jau 2020 metų Tokijo žaidynėse lietuviams gali tekti užmiršti tokias pergales, kokias mums pateikė M.Valčiukaitė ar D.Vištartaitė. Dabar svarstoma pakeisti olimpinės irklavimo programos rungtis. Vienas iš trijų variantų – pašalinti vyrų ir moterų dviviečių varžybas.
Amžinas klausimas – pinigai
Po Lietuvos krepšinio rinktinės kartaus pralaimėjimo australams ir atsisveikinimo su Rio, socialinėje erdvėje vėl buvo pradėta kalbėti apie finansavimą. Lietuvoje jau įprasta, kad sporto funkcionieriai piktinasi krepšiniui skiriamais pinigais, bet pati LKF visuomet pabrėžia, kad jų – per mažai.
LTOK individualių sporto šakų pasirengimui skyrė 2 milijonus 471 tūkstantį eurų. Daugiausia – irkluotojams ir lengvaatlečiams. Krepšiniui LTOK skyrė 290 tūkstančių eurų.
„Šios žaidynės buvo labai brangios, tačiau mums pavyko užsitikrinti rekordinį biudžetą“, – apie finansus kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Lietuvos sportas jau ne vienerius metus sulaukia kaltinimų dėl nepakankamai aiškaus lėšų skirstymo. Pati LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė yra pripažinusi, kad sunkiai supranta formules, pagal kurias ir nustatoma, kiek pinigų skirti kuriai nors federacijai. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) sukurtas matematinis reitingų modelis kartais lemia dosnesnes sumas ir neolimpinėms sporto šakoms.
Sporto psichologė dėmesio nesulaukė
Po R.Meilutytės nesėkmės ir liejamų ašarų sirgaliai ėmė svarstyti, kad situaciją galėjo pagerinti sporto psichologai. Lietuvos olimpiečiai savo komandoje pirmąjį kartą turėjo specialistą, bet R.Meilutytė prieš varžybas pareiškė, kad atsisako jos paslaugų.
„Iki pabaigos svarstėme, kad kelionė ir viešbutis – brangūs, bet nusprendėme tai padaryti. Psichologinė parama susijusi su psichologiniu rengimu. Tą LTOK darė ir seminaruose. Kai apklausėme sportininkus, Rūta pasakė, kad psichologas nereikalingas“, – pasakojo olimpinės misijos vadovas Einis Petkus.
Per visą Rio de Žaneiro olimpiadą į psichologę kreipėsi vos 6 sportininkai iš 67, nors iš emocijų ir rezultatų atrodė, kad skaičius turėtų būti didesnis.
„Mes raginome sportininkus ir sporto specialistus. Jiems sakėme, kad tai – labai svarbu. Komanda – treneris, gydytojas, gali parekomenduoti sportininkams kreiptis į psichologą. Turėjome psichologę Rio de Žaneire ir pas ją vienas kitas apsilankė, bet ten dirbantis psichologas – tik greitoji pagalba, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė. – Mes vykdėme taikomosios psichologijos projektą, kur kvietėme sporto šakų vadovus, sportininkus. Manau, kad ne vienam sportininkui tai padėjo susitvarkyti su stresu. Apsilankė daug, bet ne visi, kurie galėjo.“
Kalbos apie sporto turistus – paprasčiausias neišmanymas
Lietuva ir šiemet neišvengė kalbų apie sporto turistus. Interviu „Lietuvos rytui“ dar Rio de Žaneire D.Gudzinevičiūtė, kalbėdama apie šaulį Ronaldą Račinską (užėmė 30-ąją vietą iš 32), užsiminė, kad jai kilo klausimų, kodėl jis iš viso vyko į Rio.
„Mane labiau glumina Lietuvos šaudymo sporto sąjungos sprendimas. Nesuvokiu, kodėl jie prašė vardinio kvietimo ir užuot išsiuntę jauną žmogų galimybę dalyvauti suteikė neperspektyviam ir neatitinkančiam olimpinių žaidynių 48 metų šauliui“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
Prieš Rio de Žaneiro olimpiadą turistinis tikslas buvo keliamas ir Ričardui Berankiui. Geriausias Lietuvos tenisininkas turėjo tik dalyvauti. Jis jau pirmajame rate 0:6, 0:6 gėdingai pralaimėjo, nors burtai lėmė parankų varžovą.
„Ne mes tvirtiname tikslus. Tai daro Lietuvos olimpinio sporto centro specialistai su federacijomis ir treneriais. Mes tam įtakos negalėjome turėti. Bet mano nuomone, R.Berankiui nebuvo skirta tik dalyvauti, bet žinant jo reitingą, gal ir visai normalu“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Ji kalbas apie sporto turistus Rio vadino tiesiog neišmanymu.
