Mūsų šalies delegacija, kurioje yra 13 sportininkų, į Braziliją išskris rugsėjo 1-ąją.
Vakar į Rio de Žaneirą pirmasis išvyko Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinis sekretorius ir parolimpinės misijos vadovas Gintaras Zavadckis.
Jis iki sportininkų atvykimo į Rio turės išspręsti iškilusias problemas ir patikrinti, ar rinktinės nariams sudarytos tinkamos gyvenimo ir treniruočių sąlygos.
„Trys Lietuvos parolimpinės delegacijos nariai juda vežimėliais. Užsakėme tris jiems pritaikytus kambarius, kuriuose turi būti platesnės durys, pritaikytas įvažiavimas į dušą, tualetą bei specialios rankenos.
Nuvykęs privalau patikrinti, ar viskas atitinka mūsų organizatoriams pateiktus reikalavimus“, – pasakojo G.Zavadckis.
Dėl finansinių Brazilijos sunkumų biudžetą apkarpę Rio parolimpiados rengėjai prieš pat išvykimą pateikė staigmeną: pranešta, kad Lietuvos delegacijai suteikiami du automobiliai, tačiau abu – be vairuotojų.
„Parolimpinių žaidynių metu vyksta daug oficialių susitikimų, kur man, kaip misijos vadovui ir nacionalinio parolimpinio komiteto atstovui, privalu dalyvauti.
Kaip aš, būdamas vežimėlyje, tai padarysiu be vairuotojo?“ – stebėjosi G.Zavadckis.
Pekino ir Londono parolimpinėse žaidynėse Lietuvos misijos vadovu buvęs G.Zavadckis teigė, kad dėl konkrečių gyvenimo ir treniruočių sąlygų pritaikymo neįgaliesiems visada kyla bėdų.
„Nuvykus į 2008 metų Pekino parolimpines žaidynes nebuvo rankenų neįgaliesiems, stovėjo sulaužyti baldai, kai kur neveikė santechnika, nebuvo interneto ryšio.
2012 metais Londone naktį su savanoriais keliavome per sandėlius, nes prieš pat atvykstant Lietuvos delegacijai kambariuose dar nebuvo antklodžių, mat transportas vėlavo“, – ankstesnę patirtį prisiminė G.Zavadckis.
Rio de Žaneire jam pirmiausia teks pasirašyti visų dokumentų originalus, kurie buvo anksčiau nusiųsti internetu.
Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės vyks rugsėjo 7–18 dienomis. Jose dalyvaus daugiau kaip 4000 sportininkų iš 176 valstybių, jie rungsis 22 sporto šakų varžybose. Iš viso bus išdalinti 528 medalių komplektai. (LR)
Rusijoje – sumaištis
Kol viso pasaulio parolimpiniai komitetai rengiasi kelionei į žaidynes Rio de Žaneire, Rusijoje nerimsta aistros dėl Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) sprendimo neleisti rusams startuoti Brazilijoje.
Rusijos parolimpinis komitetas (RPK), kurio narystė IPC sustabdyta, dėl sankcijų apkaltino savo šalies Sporto ministeriją ir antidopingo tarnybas, o kad viskas atrodytų dramatiškiau, paskelbė, jog Rusijai uždrausta dalyvauti ir 2018 metų Pjončango žiemos parolimpinėse žaidynėse.
Tačiau IPC vakar patikslino, kad toks sprendimas nėra priimtas, o Rusijos grąžinimas į IPC priklausys nuo to, kada šalyje bus išspręsti patikimos antidopingo kontrolės klausimai.
Pretekstas pašalinti Rusiją iš parolimpinių žaidynių buvo Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) komisijos raporte pateikti duomenys, kad pradingo 35 teigiami mėginiai.
Rusai buvo apskundę IPC nutarimą Sporto arbitražo teismui (CAS), bet šis paliko galioti nutarimą. Rusija taip pat kreipėsi į Šveicarijos civilinį teismą, tačiau jis galėtų pripažinti CAS sprendimą negaliojančiu tik dėl procedūrinių pažeidimų, jei tokie būtų įrodyti.
Rio de Žaneire turėjo startuoti 266 Rusijos parolimpiečiai. Po šalies pašalinimo likusias laisvas vietas pagal sporto šakų reitingus užima kitų šalių sportininkai. Pavyzdžiui, amerikiečiams suteikta papildoma 22 atletų kvota.
RPK paskelbė, kad daugiau nei šimtas šalies neįgalių sportininkų padavė paraiškas startuoti parolimpinėse žaidynėse kaip nepriklausomi atletai ir laukia atsakymo.
Tuo metu Rusijoje nuskambėjo valdžios pareiškimas, kad į žaidynes neišvykusiems sportininkams bus surengtos atskiros varžybos, kuriose prizų vertė bus tokia pati kaip parolimpiadoje.
Kur jos vyks – dar svarstoma. Norą priimti parolimpiečius pareiškė Sočis ir prieš dvejus metus Rusijos aneksuotas Krymas, kuriame Ukraina buvo įrengusi kelias specialias sporto bazes parolimpiečiams.
