2012-siais spalio 12 dieną antrąja po Nepriklausomybės atkūrimo LTOK vedle tapusi Sidnėjaus olimpiados stendinio šaudymo čempionė 50-metė D.Gudzinevičiūtė tik 14 balsų skirtumu įveikė dukart olimpinį čempioną disko metiką 44 metų Virgilijų Alekną.
Šiemet V.Alekna galimybę siekti LTOK vadovo posto iškeitė į Seimo rinkimus spalio 9-ąją.
Šiais metais pagal naują tvarką spalio 7-ąją vyksiantys LTOK vadovo rinkimai nesulauks dviejų kandidatų – antradienis buvo paskutinė diena, kai apie siekius varžytis dėl posto galėjo pranešti kandidatai.
„Iki antradienio 24 valandos gali būti siunčiamos rinkiminės programos, o jau trečiadienį turime nagrinėti, ar kandidatus galime registruoti. Mat pagal naujus LTOK įstatus, rinkimuose negali dalyvauti bet kas iš gatvės – žmogus privalo būti bent Asamblėjos narys, o jį iškelti privalo penkios sporto organizacijos, pripažintos LTOK“, – rinkimų užkulisių niuansus dėstė nepriklausomos rinkimų komisijos vadovas Vytas Nėnius.
Jis pavasarį LTOK Generalinėje asamblėjoje išrinktas nepriklausomos rinkimų komisijos vadovu.
„Tai ne LTOK įnoris ar bandymas kam nors kokius kelius užkirsti. Tarptautinis olimpinis komitetas primygtinai reikalavo, kad rinkimus pagal naujus įstatus rengtų nepriklausoma rinkimų komisija ir mes pavasarį Generalinėje asamblėjoje ją išrinkome. darėme viską, kad nebūtų nereikalingų kalbų ir kaltinimų“, – teigė ketverių metų kadenciją baigianti LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė.
Pagal naujus LTOK įstatus, į prezidento postą gali kandidatuoti Asamblėjos narys arba delegatas, kuriam įgaliojimus yra parašiusi viena ar kita sporto organizacija.
Tad pakeitus senuosius LTOK įstatus į naujus, į Olimpinio komiteto vadovo postą jau šiemet teoriškai galėjo pretenduoti 65 delegatai ir LTOK Vykdomojo komiteto nariai.
Iki rugsėjo 6 dienos vakaro visi Asamblėjos nariai rinkimų komisijai turėjo teisę pateikti galimų kandidatų į Vykdomojo komiteto sąrašus. Iš viso LTOK valdymo organą nuo spalio 7 dienos sudarys 13 narių – prezidentas, trys viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas ir septyni Vykdomojo komiteto nariai, iš kurių vieną asmeniškai gali teikti LTOK vadovas.
„Taip, turiu tokį sąrašą su mano kandidatais, tačiau ji pagal rinkimų nuostatas galima paviešinti likus tik dešimčiai dienų iki spalio 7-osios“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
- Žadate tęsti pradėtus darbus. Sakykite, kas nebuvo padaryta per tuos ketverius metus? Buvo tų pažadų, kurių neįvykdėte?, – lrytas.lt paklausė dabartinės LTOK vadovės ir kandidatės į prezidento postą D.Gudzinevičiūtės.
– Manau, kad viskas, kas buvo kalbėta mano programinėje kalboje prieš tuos rinkimus – apie didesnį dėmesį sportui, finansinį olimpinio komiteto skaidrumą, paramą sporto šakoms ir olimpiečiams, kolektyvinį sprendimų priėmimą – viskas buvo įvykdyta ir rezultatai matomi. Ir dabar viskas veikia. Kitas dalykas – turiu daug naujų idėjų ir dar daugiau svajonių, kad olimpinis judėjimas taptų dar labiau matomas.
- Jūs esate viena kandidatė į LTOK vadovo postą. Tai gerai ar blogai?
– Nei gerai, nei blogai. Vadinasi dirbame, mūsų veikla matoma ir nereikia jokių revoliucijų.
– Prieš ketverius metus per rinkimus buvo įvairių pykčių, nuomonių ar nesutarimų. Buvo ir taip ir vadinama opozicija. Šįkart jos nesigirdėti.
– Nesirengėme ir nesirengiame nė su niekuo pyktis ar aiškintis santykius – ar tai būtų rinkimai, ar kasdienis darbas. Olimpinis komitetas nėra pykčių vieta. Kitą vertus, taip vadinamos mūsų opozicijos taip vadinama „kritika“ dažniausiai yra nepamatuota ir niekuo neparemta. Gaila, kad neturime kokybiškos kritikos, kuri būtų grįsta rimtais argumentais, o ne nepamatuotomis pretenzijomis. Esu už opoziciją, tačiau konstruktyvią ir padedančią sportui.
- Ar naujuose LTOK įstatuose yra numatytas prezidento kadencijų skaičius?
– Ne. Prezidentu galima būti tiek kartų, kiek tave rinks LTOK delegatai.
