„Slapta tikėjau, kad Mindaugas gali laimėti, nes jis toks užsispyręs, optimistiškas. Pastarąja savybe, matyt, ne į mane“, – „Lietuvos rytui“ vakar linksmai kalbėjo atleto motina 63 metų Danutė Kšanienė.
Šeimos namų Šiaulių priemiestyje, Rėkyvos gyvenvietėje, duris pravėrusi moteris neslėpė, kad sūnaus triumfas Brazilijoje priminė ir dar neužgijusius širdies randus.
Mat 2009 metų lapkritį JAV per avariją M.Bilius buvo taip sužalotas, kad medikai lietuvio galimybę išlikti gyvam vertino vos 10 procentų.
Bet užsispyręs šiaulietis ne tik pakilo iš neįgaliojo vežimėlio, bet ir viesulu įsiveržė į parolimpiečių gretas.
Prieš kelias dienas sportininkas Rio de Žaneire laimėjo sidabro medalį disko metimo rungtyje, o užpraeitą naktį tapo čempionu nustūmęs rutulį 16 metrų 80 centimetrų.
Tiesa, iki šio triumfo jam teko įveikti rašytojo plunksnos vertą kelią.
Medikai vilčių nesuteikė
Šiaulių universitete tris kursus baigęs M.Bilius vieną vasarą išvažiavo padirbėti į JAV, bet pasiliko ten beveik aštuoneriems metams.
Gal savo verslą įkūręs lietuvis ir dabar dar būtų už Atlanto, jei ne baisi avarija. Tą vakarą jaunuolių kompanija važiavo žaisti boulingo, o į jų mašinos galą įsirėžė kitas automobilis. Smūgis buvo labai stiprus – mašina nuskriejo ir trenkėsi į vilkiką.
M.Bilius per šią avariją buvo taip baisiai sužalotas, kad dvi savaites nepabudo iš komos. Sraigtasparniu į ligoninę sužalotą lietuvį išskraidinę medikai paskambino į Lietuvą ir ištarė motinai: „Vilties maža, labai smarkus vidinis kraujavimas.“
Gydytojai suskaičiavo, kad M.Bilius patyrė net 58 kaulų lūžius.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius medicinos seserimi išdirbusi D.Kšanienė pripažino, kad amerikiečiai medikai sukūrė stebuklą.
Išvydo tik sūnaus šešėlį
Sužinojusi apie tragediją šiaulietė ketino skristi į JAV ir pati slaugyti sūnų, bet ambasada moteriai nedavė leidimo įvažiuoti į šalį. Todėl D.Kšanienei teko laukti kone pusmetį, kol išvydo sūnų.
„Nors po siaubingų sužalojimų Mindaugas nekilo iš neįgaliojo vežimėlio, jis man nuolat kartojo, kad po kelių mėnesių vėl dirbs“, – išgyventą košmarą prisiminė moteris.
Tačiau mėnesiai bėgo, o negalia nesitraukė. Todėl buvo nuspręsta, kad M.Biliui geriausia būtų sveikti gimtinėje.
„Kai Rygos oro uoste pamatėme Mindaugą, nustėrome, nes iš 110 kg sveriančio vyro buvo likę tik kaulai ir oda. Jis buvo kaip šešėlis – sulysęs iki 51 kilogramo.
Bet ant jo vežimėlio vis tiek buvo pakabinta sportbačių pora“, – apie susitikimą su sūnumi pasakojo šiaulietė.
Negalią įveikė užsispyrimu
D.Kšanienė vežiojo sūnų į reabilitacijos klinikas, paskirtas procedūras, o prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas vyras kartojo, kad netrukus vaikščios: „Jūs nė nepastebėsite, kad man kažkas buvo nutikę.“
Šiaulietė prisiminė, kad buvo ir labai juodų dienų, bet į gyvenimą visomis išgalėmis kabinęsis sūnus sugebėjo įveikti ir depresiją. Pastebėjęs šios ligos požymių šiaulietis pats paprašė medikų pagalbos.
„Mindaugas gana greitai pakilo iš vežimėlio, nes klausė kiekvieno medikų žodžio, per reabilitaciją atlikdavo visus specialistų nurodymus, – pasakojo moteris. – Tas užsispyrimas stebino visus.“
Įkvėpė pirmoji pergalė
Pirmuosius žingsnius savarankiškai žengęs M.Bilius netrukus sugrįžo prie savo didžiosios aistros – sporto, mat nuo pat mažų dienų jis buvo pratęs gyventi tokiu ritmu.
Ketverius metus baseine treniravęsis berniukas po to tiek pat laiko gainiojo futbolo kamuolį, o galiausiai ėmė lankyti lengvosios atletikos maniežą – mėtė diską, stumdė rutulį.
Vaikinas sporto nepamiršo ir studijuodamas Šiaulių universitete, ir išvažiavęs į JAV.
Po gydymosi atnaujinęs studijas universitete M.Bilius atliko praktiką tame pačiame lengvosios atletikos manieže, kur gavo trenerio pasiūlymą išmėginti jėgas neįgaliųjų sporte.
„Manau, Mindaugą įkvėpė pirmoji pergalė, kuri atėjo netrukus. Jo prašymu aš su dukterimi Justina važiavome į Kauną jo palaikyti. Mačiau, kaip džiaugsmu sutvisko medalį laimėjusio sūnaus akys“, – prisiminė D.Kšanienė.
Slapčia tikėjosi sėkmės
Lietuvos čempionu netrukus tapęs M.Bilius prieš ketverius metus debiutavo Londono parolimpinėse žaidynėse. Lietuvos vėliavą nešęs atletas tąkart ant nugalėtojų pakylos neprasibrovė – koją pakišo jaudulys.
Tačiau nesėkmė užsispyrėliui buvo paskata eiti pirmyn – šiaulietis treniravosi su dar didesne energija.
„Nuo pat pavasario nerimavau, kad nesušlubuotų sūnaus sveikata. Juk mamai ne medaliai, o vaiko sveikata svarbiausia“, – šypsojosi D.Kšanienė.
Sūnų į Braziliją išlydėjusi šiaulietė slapčia tikėjosi, kad titaniškos pastangos duos vaisių ir Mindaugas laimės medalį. Viltys išsipildė su kaupu – M.Bilius į gimtinę parveš net du apdovanojimus.
Prakalbo apie Tokijo žaidynes
D.Kšanienė trečiadienio vakarą praleido neramiai – laukė vidurnakčio, internetinės transliacijos iš Rio de Žaneiro pradžios. Duktė Justina varžybas stebėjo savo namuose, nes neseniai susilaukė kūdikio.
Motiną kiek apramino varžybų dieną vykęs pokalbis su sūnumi. Vieną medalį jau laimėjęs atletas namiškiams sakė, kad ėmė jaustis kur kas geriau – priprato prie pasikeitusios laiko juostos.
„Labai jaudinomės, juolab kad pirmieji trys bandymai nebuvo tokie geri. Kai Mindaugas stūmė rutulį, ir mudu su vyru Rimu šaukėme, kaip esame sūnaus pamokyti: „O-pa-pa!“ – vaizdžiai parodė šiaulietė.
Pasidžiaugęs laimėtu aukso medaliu M.Bilius paskambino namiškiams.
„Esu laimingas, bet labai pavargęs“, – ištarė stadione neįstengęs nuslėpti ašarų čempionas.
M.Bilius prasitarė svajojantis ir apie 2020-aisiais vyksiančias Tokijo žaidynes: „Mama, matau, kad dar galiu.“
Nori įkvėpti neįgaliuosius
Žaidynėse asmeninį, Lietuvos ir Europos rutulio stūmimo rekordus pagerinęs M.Bilius po triumfo sakė, kad tai laimėjimas visai šaliai ir visiems neįgaliesiems.
„Stengsiuosi, kad neįgaliųjų sportas Lietuvoje įgautų prasmę. Nes prasmė nėra iškovoti medalį, prasmė, kad žmonės čia atvažiuoja būdami be rankų, be kojų. Jie plaukia be abiejų rankų! Štai čia yra visa esmė!“ – Rio de Žaneire emocijų neslėpė sportininkas.
M.Bilius kalbėjo ir apie vidinę dramą, kuri vyko per šešis rutulio stūmimo bandymus. Pasirodo, geriausias ketvirtasis bandymas buvo ne atsitiktinumas – būtent tokią metodiką buvo pasirinkę sportininkas ir jo treneris Rimantas Plungė.
Atletas dėkojo treneriui, kuris penkerius metus dirbo be atlygio, treniruočių stovykloms skyrė visas atostogas, o į Braziliją skrido darbovietėje paprašęs išleisti nemokamų atostogų.
Po apdovanojimo ceremonijos R.Plungė pašmaikštavo: „Dirbau už dyką, bet ne veltui.“
Grįžta dirbti į gimtinę
Lietuvai po 12 metų pertraukos parolimpinį aukso medalį parvešiančio M.Biliaus gyvenime laukia nemenki pokyčiai.
Kitą savaitę į gimtinę grįšiantis čempionas su Kaune dirbančia žmona Sima kraustysis į gimtuosius Šiaulius. Iki šiol M.Bilius gyveno tarp šių miestų – Kaune treniravosi pats, o Šiauliuose treniravo neįgaliuosius.
Šiaulių universitete kūno kultūros ir sporto bakalauro, Vytauto Didžiojo universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro bei Lietuvos sporto universiteto turizmo ir sporto vadybos magistro diplomus turintis atletas pakviestas vadovauti Šiaulių miesto tarybos sekretoriatui.
„Mindaugas yra sukaupęs labai daug idėjų, neabejoju, kad šis šiuolaikiškai mąstantis žmogus tarybos sekretoriatui suteiks naujoviškumo, energijos, kitokio mąstymo ir problemų matymo.
Neabejoju, kad Šiaulių sporto istoriją perrašiusį atletą vienbalsiai palaikys ir koalicijos partneriai“, – vakar kalbėjo šį sportininką dirbti pakvietęs Šiaulių meras Artūras Visockas.
Lietuvis aplenkė penkis varžovus
* M.Bilius iškovojo Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių aukso medalį judėjimo negalią turinčių vyrų (F37 grupė) rutulio stūmimo rungtyje.
* 34-erių lietuvis sėkmingiausiu, penktuoju, bandymu rutulį nustūmė 16 m 80 cm. Pirmuoju mėginimu M.Bilius įrankį nustūmė 15 m 64 cm, antruoju – 15 m 86 cm, trečiuoju – 14 m 68 cm, ketvirtuoju – 16 m 23 cm, o šeštuoju – 16 m 53 cm.
* Sidabro medalį pelnė 32-ejų kinas Xia Dongas – 16 m 6 cm, o bronzą iškovojo 29-erių uzbekas Chusnidinas Norbekovas – 15 m 17 cm. Varžybose dalyvavo šeši sportininkai.
* M.Biliaus pasiektas rezultatas – naujas šios rungties Europos rekordas. Šių metų birželį šiaulietis Europos čempionate rutulį nustūmė 16 m 7 cm, tada irgi pagerinęs savo paties prieš porą metų pasiektą Europos rekordą (2014 m. – 15 m 50 cm).
* Pasaulio rekordas priklauso kinui Xia Dongui – 17 m 52 cm.
* Praėjusią savaitę M.Bilius parolimpinių žaidynių disko metimo varžybose iškovojo sidabro medalį. Jis penktuoju bandymu diską nusviedė 53 m 50 cm ir pagerino asmeninį rekordą. Varžybose dalyvavo 12 sportininkų.
