M.Griškonio ir Sauliaus Ritterio sidabrinis finišas Rodrigo de Freitaso lagūnoje tapo ryškiausiu Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymu Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Prieš pat žaidynes suburtai irkluotojų dvivietei pagal užimtą vietą neprilygo joks kitas šalies olimpietis, todėl ir irkluotojų atlygis už pasirodymą buvo solidžiausias.
Pagal sportininkų premijavimo įstatymą Vyriausybės rūmuose dvivietės irkluotojams įteikta 115,84 tūkst. eurų premija, kurią jie pasidalijo su pagalbininkais.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) laikėsi tradicijos medalininkus apdovanoti automobiliais, todėl irkluotojai gavo po naują 4-osios klasės BMW, vertą maždaug 42 tūkst. eurų.
Daugiau nei pusę gyvenimo sportui paskyręs irkluotojas iki šiol nebuvo gavęs tokių brangių dovanų, nors triskart tapo Europos čempionu, lipo ant pakylos pasaulio čempionate.
Kartu su irkluotoju įvertinimu džiaugėsi ir jo širdies draugė maratono bėgikė Diana Lobačevskė. Pora augina dvejų metų dukrą Atėnę.
– Yra šalių, kurios neapipila medalius laimėjusių olimpiečių piniginėmis premijomis ar dovanomis. Kaip vertinate Lietuvoje skiriamą atlygį už olimpinius medalius? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Griškonio.
– Manau, kad mūsų šalies sportininkams būtina skirti ir pinigines premijas, ir dovanas. Priežastis paprasta: esame neturtinga šalis, todėl sportininkams būtina valstybės parama.
Taip, yra šalių, kur už prestižines pergales atletai iš valstybės nieko negauna. Tačiau sportuodami jie gali leisti sau ir įsigyti būstą, ir automobilį nusipirkti – yra turtingų rėmėjų, yra susidomėjimas sportu, yra valstybinė sporto politika.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažįstu Didžiosios Britanijos irkluotojus, kurie iš valstybės ir rėmėjų gauna tokią sumą pinigų treniruotėms, kad net nepatogu ir lyginti – kaip visa mūsų šalies irklavimo rinktinė per metus.
Tai apie ką galime kalbėti? O dar kai kas sportininkams priekaištauja, kad gauname per dideles premijas, naujus automobilius. Juk viskas iškovojama kruvinu darbu.
Tendencija aiški – kuo skurdesnė valstybė, tuo didesnės premijos ir gražesnės dovanos. Dar daugiau už olimpinius medalius moka Bulgarija, o Azerbaidžane su olimpiniu aukso medaliu iškart gali tapti milijonieriumi.
– Pakalbėkime apie moralinius kriterijus. Sirgaliai palaiko atletą, o po to sportininkas be skrupulų reikalauja iš šalies dovanų, kurias apmoka tas pats sirgalius kaip mokesčių mokėtojas.
– Sunku aiškiai sudėlioti akcentus, galinčius pateisinti tiek premijas gaunančius sportininkus, tiek ir sirgalių susierzinimą.
Mažai ką suprantančiam sporto mėgėjui, žinoma, kelia susierzinimą, kai jis sužino, kad olimpietis už vieną startą gauna, tarkim, 50 tūkst. eurų.
Paimkime kad ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas septintą vietą užėmusiai ekipai skyrė 24 tūkst. eurų, o valstybė – dar 104 tūkstančius.
Atrodo, tai nemaži pinigai, tačiau kai pamatai, kiek Lietuvoje iššvaistoma milijonų, vertini kitaip. Manau, visos premijos ir dovanos šalį garsinantiems olimpiečiams nėra didelės. Juk jos yra skiriamos tik kartą per ketverius metus.
O tas, kuris pavydi tų pinigų, tegul ima į rankas kamuolį, irklą ar kitą įrankį, užsivelka sportinę aprangą ir pakartoja pasiekimą – gaus lygiai tokius pat pinigus.
– Sėkmingai Rio de Žaneire pasirodę parolimpiečiai bado pirštais į Vyriausybės nutarimą „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“, kuriame numatytos skirtingos premijos už iškovotus medalius olimpiadoje ir parolimpiadoje. Jūs palaikote idėją sulyginti premijas?
– Parolimpiečius labai gerbiu – jie dirba sunkiau už mus, nes turi vienokią ar kitokią negalią. Jie dar turi įveikti ir save.
Tačiau aš lyginu konkurenciją parolimpiadoje ir olimpiadoje, o tai labai skirtingi dalykai.
Tikrai nenoriu menkinti parolimpiečių pasiekimų, jų valios pastangų, bet parolimpinėse žaidynėse konkurencija kur kas mažesnė.
Jei, tarkim, vyrų disko metimo sektoriuje yra išdalinama 14 medalių komplektų, galima aiškiai suprasti, kad konkurencija ten keturiolika kartų mažesnė.
Dėl premijų suvienodinimo manau taip: jei valstybė gali, aš būsiu už tai, kad mums ir parolimpiečiams būtų mokamos tokios pat premijos.
Bet jei kalbėsime apie konkurenciją – pas mus ji keliolika kartų didesnė.
– Prieš ketverius metus, po Londono žaidynių, valdžia puolė statyti baseinų, bet tik žodžiais. Dabar juokaujama, kad visi eisime kasti irklavimo kanalų. Patys sportininkai nuo šių vajų lieka nuošalyje, bet vis tiek iškyla klausimas: ar auksinei uždangai nusileidus iš sporto galima pragyventi?
– Galima paverkti, kad vertėtų pastatyti dar porą irklavimo bazių, kanalų, tačiau reikia būti realistams.
Irklavimui mūsų šalyje dabar sudarytos neblogos sąlygos. Nesakau, kad visur, nesakau, kad viskas gerai mažesniuose miestuose, tačiau apskritai paėmus katastrofos nėra.
Dėl pragyvenimo iš sporto Lietuvoje – nežinau: gal vienam reikia mėsos, o kitam lašišos? Visų poreikiai skirtingi.
Vertinant realybę, pagrindiniai olimpinės rinktinės nariai gali gyventi Lietuvoje mąstydami labiau apie sportą, o ne apie skrandį.
Bet tiems, kuriems iki nacionalinės komandos trūksta galbūt tik vieno gero rezultato, gero pasirodymo tarptautinėje arenoje, pragyventi tik iš sporto nėra jokių galimybių.
Net ir Rio olimpiečiai ne visi gali sakyti, kad sportas juos maitina – nemažai sportininkų nepragyventų be kitų pajamų.
Premijos olimpiečiams – už 1–8 vietas
Valstybės premijas už olimpiadoje pasiektus rezultatus gavo 25 sportininkai (iš 67 dalyvavusių), kurie užėmė vietas pirmajame aštuonete.
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris (irklavimas, 2-oji vieta) gavo 115,84 tūkst. eurų, Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių ir kanojų irklavimas, 3 v.) – 86,88 tūkst., Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, 3 v.) – 86,88 tūkst., Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika, 3 v.) – 43,44 tūkst., Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius (baidarių ir kanojų irklavimas, 5 v.) – 34,76 tūkst., krepšinio rinktinė (7 v.) – 104,28 tūkst., Rūta Meilutytė (plaukimas, 7 v.) – 8,69 tūkst., Simona Krupeckaitė (dviračių trekas, 7 v.) – 8,69 tūkst., Gintarė Scheidt (buriavimas, 7 v.) – 8,69 tūkst., Simonas Bilis (plaukimas, 8 v.) – 5,79 tūkst.
Irklavimo dvivietėms ir krepšinio komandai nurodyta bendra suma, kuri skirta sportininkams ir jų pagalbininkams. Pinigų pasidalijimą turi patvirtinti sporto šakos federacija.
Pavyzdžiui, už 7-ąją vietą krepšinio rinktinei skirta suma gauta 8,69 tūkst. eurų padauginus iš žaidėjų (12) skaičiaus. Tačiau šiuos pinigus – 104,28 tūkst. eurų – išsidalijo visi prie komandos pasirodymo olimpiadoje prisidėję žmonės, kurių šįmet buvo 26.
„Pinigus po lygiai pasidalijo 12 žaidėjų ir visi pagalbiniai žmonės, buvę oficialioje delegacijoje. Dėl to jokių klausimų nekilo. Nei LKF prezidento Arvydo Sabonio, nei generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko tarp jų nebuvo“, – lrytas.lt sakė Lietuvos krepšinio rinktinių administratorius Žydrūnas Vilenčikas.
