Tokį pasiūlymą palaikė 43 šalių atstovai, Norvegija ir Danija balsavo prieš, o penkios šalys susilaikė.
Pirmosios žaidynės pompastiškai 2015 metais vyko Baku – oficialus jų biudžetas siekė 1,12 mlrd. eurų, o neoficialiai teigiama, kad buvo didesnis keletą kartų.
Dar prieš startus Baku buvo sutarta, kad antrosios – daug kuklesnės – žaidynės vyks Olandijoje, tačiau šios šalies vyriausybė atsisakė net ir simboliškai prisidėti prie jų finansavimo, todėl paieškos prasidėjo iš naujo.
Būta pasiūlymų iš Turkijos, Čekijos ir Rusijos. Jau buvo beveik sutarta neoficialiai, kad jas pasidalys Rusijos pietų miestai Kazanė ir Sočis, tačiau atskleidus valstybės remiamą dopingo vartojimo sistemą, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) rekomendavo nepriimti naujų sprendimų dėl varžybų Rusijoje.
EOC atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje ir dėl to, kad jos vadovas Patrickas Hickey iki šiol lieka sulaikytas Brazilijoje dėl olimpinių bilietų pardavimo skandalo, kur vyksta tyrimas.
Tačiau dėl įtakingo airio bėdų EOC veikla nesustojo – jis pasitraukė iš pareigų, kurias perėmė pirmasis viceprezidentas slovėnas Janezas Kocijančičius. Būtent jis ir pirmininkavo spalio 20-22 dienomis vykusiems posėdžiams Minske.
Baltarusijos sprendimas priimti žaidynes šalyje buvo sutiktas nevienareikšmiškai, nors oficialiai niekas nedrįsta kelti abejonių. Nors Baltarusija sportui skiria milžinišką dėmesį, ekonomiškai šalis nėra stipri, todėl derybose su EOC teko gludinti kampus.
Baltarusiai gavo pažadą, kad EOC rūpinsis sportininkų atvykimo ir išlaikymo kaštais – pernai Azerbaidžanas apmokėjo tokias išlaidas. Vis dėlto bent 100 mln. eurų baltarusiams teks išleisti.
Baltarusija turi daug gerų sporto bazių, o rekonstruojamas „Dinamo“ stadionas turėtų būti baigtas 2018 metais.
Jau prieš keletą metų Minskas buvo gavęs teisę 2019 metais rengti Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį, kuris vadinamas jaunimo olimpiada ir vyksta kas antrus metus liepą.
Gavus teisę rengti Europos žaidynes, jaunimo varžybos tikriausiai bus atiduotos kitai šaliai.
EOC posėdžiuose Minske dalyvavo ir EOC vykdomojo komiteto narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
- Ar siūlymas ir sprendimas rengti 2019 metų Europos žaidynes jums buvo netikėtas?
– Netikėta nebuvo, nes apie tai kalbų jau būta. Tačiau jos buvo neoficialios ir komentuoti nieko negalėjome. Visi suprato, kad daug kas priklauso nuo Baltarusijos prezidento, todėl situacija išaiškėjo, kai penktadienį ryte jis pritarė žaidynių surengimui.
- Toks sprendimas tikriausiai yra palankus Lietuvai, nes varžybos vyks visai šalia.
– Taip, tai geras ir palankus Lietuvai sprendimas sportine prasme.
LTOK ir turbūt daugelis kitų sporto organizacijų jau seniai palaiko ryšius su baltarusiais.
Ne vienos sporto šakos atstovai ten ir dabar vyksta treniruotis, o tiems, kam reikės didesnės pagalbos, mes visada pasirengę ją suteikti.
Mūsų santykiai su Baltarusijos olimpiniu komitetu yra labai geri.
- O kaip bus su 2019 metų Europos jaunimo olimpiada?
– Kol kas konkrečiai kalbėjomės tik apie 2017 metų olimpinius festivalius, kurie vyks žiemą Turkijoje ir vasarą Vengrijoje.
Vis dėlto manau, kad Minske nevyks tais pačiais metais dvejos varžybos – jaunimo olimpiada bus perkelta į kitą šalį.
- Gal į Lietuvą? Bet neturime tinkamo stadiono.
– Tikrai ne. (Juokiasi). Net jei labai norėtume, tokio sprendimo negali priimti LTOK, tai turi būti visos valstybės reikalas.
Bėdų būtų ne tik dėl stadiono. Tarkim, jei Kaune būtų baigta stadiono rekonstrukcija, jaunimo varžyboms jis tiktų, bet iškiltų dalyvių apgyvendinimo problemų.
