Sužaidus du iš dvylikos numatytų mačų nė vienam iš šachmatų asų nepasisekė vožti antausį varžovui – ir po antrosios partijos, po 31-ojo ėjimo, du sportininkai sutiko su lygiosiomis. Tas serijos rezultatas 1:1, o trečioji akistata prestižiniame „Fulton Market“pastate vyks pirmadienį.
Šiame 2016-ųjų šachmatų mače yra ir lietuviškasis akcentas – Norvegijos šachmatininko treneriu yra garsiausios šalies šachmatininkės Viktorijos Čmilytės vyras danas Peteris Heine Nielsenas. Jis yra tituluočiausias planetos šachmatų treneris – keturis kartus jis padėjo čempiono vardą laimėti indui Viswanathanui Anandui ir jau triskart – M.Carlsenui.
„Peteris yra danas, todėl su norvegais gali puikiai susikalbėti. Kai M.Carlsenas dar buvo labai jaunas – jam buvo kokie 13 metų, jo tėtis kreipėsi į Peterį pagalbos. Peteris treniravo Magnusą ketverius metus ir per tą laiką jie labai susidraugavo. Tačiau kol M.Carlsenas buvo jaunas, mano vyras nutarė padėti ir tuomečiam pasaulio čempionui V.Anandui – ketverius metus jis buvo jo sekundantu. Bet 2012-siais M.Carlsenas vėl paprašė Peterio pagalbos. Ir tuomet mano vyras atsisveikino su V.Anandu ir ėmė vėl dirbti su Magnusu – šis kitąmet tapo planetos čempionu“, – pasakojo Seimo narė V.Čmilytė-Nielsen.
Rusai bando sugrįžti į elitą
Rusija po daugiau kaip 9 metų pertraukos siekia sugrįžti į šachmatų olimpą, kai iš ten šios valstybės sportininkus 2008-siais išspyrė indas Viswanathanas Anandas, o čempiono laurus 2013-siais perėmė norvegas. Nuo 1947-ųjų iki šio šimtmečio pradžios šachmatų karūna priklausė tik Rusijos atstovams: vieninteliam JAV šachmatininkui Boby Fischeriui buvo pasisekę ketveriems metams iš buvusios SSRS atstovų atimti titulą, tačiau tai buvo tik išimtis iš taisyklės.
Dar prieš 25 metus mūšis prie šachmatų lentos būtų vienas iš svarbiausių planetos sporto įvykių, juolab, kad ir akistata dėl titulo nėra „sausa“ – didmeistriai kovoja dėl 1 mln. eurų, iš kurių nugalėtojas gaus 60 procentų sumos. Tiesa, jei prireiks greitųjų šachmatų partijos, laimėtojas susižers 55 procentus prizinio fondo. Tačiau šių metų kova daugiausiai domina dėl FIDE susiskaldymo sumenkusį šachmatų pasaulį ir pačią Rusiją.
Mat ankščiau dominavę rusai pastarąjį kartą sirgo už saviškį 2008 metais, kai Vladimiras Kramnikas nesugebėjo apginti titulo nuo indo skelbtų šachų ir matų.
Tačiau pats V.Anandas krito 2013-siais savo gimtinėje, o jį įveikė tuomet dar 23-ejų M.Carlsenas.
Paprašė Rusijos pilietybės
Ir dabar norvegų Mozartui tenka galynėtis su devintuoju pagal reitingą pasaulio šachmatininku. S.Kariakinas šią teisę įgijo laimėjęs 8 pretendentų kovą Maskvoje, dviejų ratų sistemos varžybose nurungęs kur kas rimtesniais oponentais vadintus varžovus – sutriuškino bulgarą Veseliną Topalovą, po pergale pasidalino su W.Anandu, nurungė antrąjį FIDE reitingo žaidėją amerikietį Fabianą Caruaną ir amerikietį Hikaru Nakamurą.
„Jis yra kovotojas, kuris nepalūžta – prisiminkime kad ir praėjusiais metais vykusias pasaulio FIDE taurės kovos Baku. S.Kariakinas kovojo su Piotru Svidleriu. Pralaimėjo dvi partijas, tačiau atsitiesę ir per greituosius šachmatus patiesė oponentą“, – apie rusą kalbėjo Rusijos didmeistris Aleksandras Griščiukas.
Jauniausiu didmeistriu per visą šachmatų istoriją tapęs 12-metis S.Kariakinas gimė dar tuometiniame Ukrainos Simferopolio mieste.
2004-siais su Ukraina laimėjęs šachmatų olimpiadą, o jau 2009 metais jaunuolis paprašė Rusijos pilietybės.
„Jokios politikos. Visą laiką gyvenau Simferopolyje ir laikiau save rusu. Paprasčiausiai, neturėjau kur tobulėti – man pasiūlė ir aš sutikau. Taip ir būčiau vienu iš didmeistrių, o dabar per kelis metus patekau tarp dešimties geriausių Rusijos sportininkų. Šokau aukštai“, – pasakojo savo istoriją pretendentas į šachmatų karūną.
Šachmatų Mozartas
Tuo tarpu 16-asis FIDE pasaulio čempionas M.Carlsenas didmeistriu tapo 13 metų, o būdamas 19-os jis jau didžiavosi tapęs FIDE reitingo lyderiu.
Norvegas 2011 metais galėjo kovoti dėl pasaulio čempiono vardo, tačiau vis atsisakydavo, nes jam netiko FIDE taisyklės. Tik tuomet, kai jos buvo pakeistos, norvegas sutiko susikauti su čempionu W.Anandu ir likus trims partijoms iki numatyto mačo pabaigos iškovojo laurus.
„Stipriausi pasaulio šachmatininkai būna dviejų tipų. Vieni yra pusėtinai talentingi, bet labai sunkiai dirbdami pasiekia aukštumų, o kiti tiesiog turi dievo dovaną šachmatams. Magnus, be abejo, priklauso antriesiems. Jis yra šachmatų genijus. Kartais sunku net patikėti, kad taip žaidžia žmogus. Stebint jo partijas dažnai atrodo, kad taip gali žaisti tik kompiuteris. Milžinišku talentu šachmatams Magnus išsiskyrė nuo pat vaikystės, todėl jam ir prilipo ta Mozarto pravardė. Magnus vadovaujasi filosofija, kad pirmiausiai jis yra tikras sportininkas. Jis visada žaidžia labai atkakliai ir niekuomet nesutiks partijos baigti lygiosiomis, jeigu ant lentos matys nors vieną galimybę laimėti. Neretai šachmatininkai būna daugiau teoretikai, mąsto abstrakčiai apie šachmatų grožį ar įspūdingas kombinacijas. Magnusui svarbiausia yra rezultatas. Savo tikslo jis visuomet sieks iki galo. Atrodo, kad jis niekuomet nejaučia jokio nuovargio“, – apie planetos čempioną norvegą savo laiku pasakojo V.Čmilytė.
Lietuvos šachmatų žvaigždė V.Čmilytė-Nielsen, triumfavusi 2011-siais ir Europos čempionate, yra prasitarusi, kad Norvegijos Mozartas itin didelį dėmesį skiria fiziniam pasirengimui, o Magnusui patinka tikrai ne norvegiška sporto šaka – krepšinis.
„Magnusas mėgsta žaisti krepšinį. O NBA rungtynes jis stebi beveik kasdien. Lietuvis Jonas Valančiūnas jam puikiai žinomas. Be to, Magnus gerai žino ir Arvydą Sabonį, bet tuo tikriausiai jau nieko nenustebinsi“, – kalbėjo V.Čmilytė.
- Prieš kiek M.Carlsenas pradėjo pasirengimą būsimam mačui su rusu S.Kariakinu?, – lrytas.lt paklausė V.Čmilytės-Nielsem.
– Kai tik paaiškėjo norvego varžovas dėl karūnos, tuomet iškart Peteris ir pradėjo pasirengimą. Tai buvo prieš gerą pusmetį. Galima sakyti, kad jau senokai rengėsi kovai (juokiasi).
- Kokia norvego dienotvarkė buvo prieš mačą Niujorke ir dabar, kai prasidėjo kova?
– Didelis dėmesys skiriamas ne tik partijų analizei, bet ir fiziniam pasirengimui. Kitą vertus, visas pasirengimas, akivaizdu, yra šiek tiek užslaptintas. Sakysime taip – atsirado naujasis pasirengimo ir varžybų elementas, kurio nebuvo ankščiau – tai kibernetinis saugumas. Iki tol to nebuvo, tačiau Peteris akcentavo, kad šįkart galimam Rusijos programišių bandymui gauti norvego pasirengimo ir treniruočių planus, buvo skirta didžiausias dėmesys. Bendradarbiauta su specialistais, kad informacijos nutekėjimo rizika sumažėtų iki nulio. Aš nesakau, kad Sergejus kažką planavo ar planuoja – noriu pasakyti, kad su Magnusu jie yra geri draugai. Tačiau mačas yra mačas: ant banko pastatytas ir titulas, ir pinigai. Žinant, kad Rusijai tai pirmasis bandymas laimėti trofėjų po ilgo laiko tarpo ir numatant, koks prestižas jiems turėti pasaulio šachmatų čempioną, saugumas tikrai nepamaišys. Juolab, kad S.Kariakiną palaiko valstybė ir visus reikiamus resursus jis gali be vargo turėti. Peteris apie šią problemą labai rimtai kalbėjo.
- Abu sportininkai yra labai panašūs savo sportinės karjeros atkarpomis – ne tik panašaus amžiaus, tačiau ir beveik tuo pat metu tapo didmeistriais, netikėtai šoko į FIDE reitingų viršūnes.
– Taip, jų karjera labai panaši. Tiesa, Magnusas pastaruoju metu vadinamas neabejotinu pasaulio šachmatų lyderiu, bet S.Kariakinas tapo rimtu jo konkurentu. Jie vienas kitą jie gerai pažįsta, tačiau S.Kariakinas yra kur kas labiau motyvuotas – tai jam bus pirmasis bandymas tapti pasaulio čempionu. Tuo tarpu norvegas yra pasitikintis savo jėgomis – kaip bebūtų, šis mačas bus laibai atkaklus ir įtemptas.
- Specialistai jau sudėliojo prognozes – teigiama, kad pasaulio čempionas sugebės titulą apginti, o procentais viskas atrodo taip: kad laimės M.Carlsenas – duodami 65 procentai, kad rusas – 35.
– Žinote, ne tik sporte, bet politikoje tie procentai ne kartą koją buvo pakišę – neseniai vykę JAV prezidento rinkimai tai tik dar kartą parodė (juokiasi). Manau, jei objektyviai, Magnusas yra stipresnis. Tačiau šiame ne itin ilgame mače, kuriame reikės sužaisti vos 12 partijų, daug kas priklausys nuo to, kas geriau pasirengęs, kas geriau jausis. Net ir nuo to, kas pirmasis laimės savo partiją. Nežinau, ar M.Carlseno „procentai“ būtent tokie, kokius įvardijote, tačiau aš statyčiau už jį – Magnusas paprasčiausiai yra šachmatų genijus.
- Įsivaizduokime, kad šachmatininkams sužaidus dvylikos partijų, rezultatas bus 6:6. Reikės žaisti greitųjų šachmatų partiją. Ji vyks lapkričio 30 dieną – būtent tądien norvegui sukaks 26-eri. Ar tokia diena – gimtadienis – gali pakišti koją pasaulio čempionui?
– Manau, jokios įtakos Magnusui gimtadienis neturės. Aš net galvoju, kad norvegas mačą užbaigs lapkričio 28 dieną. Bet gali įvykti, kaip jūs sakėte, ir pats „įtempčiausias“ scenarijus – greitieji šachmatai, tuomet nugalėtoją beveik neįmanoma atspėti.
- Jūsų vyras Peteris yra geras planetos čempiono draugas. Ar bandėte sutuoktiniui užsiminti, kad vertėtų įkalbėti norvegą bent trumpam vizitui atvykti į Lietuvą. Jei ne pažaisti su mūsų šachmatininkais, tai bent pasižvalgyti po šalį.
– Žinoma, mano akimis, tai būtų labai puiku, tačiau bėda ta, kad mūsų šaliai jis nėra įdomus kaip sportininkas. Tenka tik apgailestauti... Net ir Peteris, kuris yra septyniskart pasaulio čempionų treneris, mažai kam įdomus Lietuvoje. Aš svajoju apie pasaulio čempiono atvykimą, tačiau atsakymas paprastas – greičiausiai, reikia kažkokios išskirtinės progos, kad M.Carlsenas žengtų Lietuvos žeme. Jis labai užsiėmęs žmogus, bet viliuosi, kad kada nors jis vis dėlto atvyks į pas mus.
