Nurimus olimpinėms aistroms daugiau dėmesio šiemet sulauks kitos varžybos, o svarbiausiu metų sporto įvykiu lietuviams turėtų tapti Europos vyrų krepšinio čempionatas.
Kitoms sporto šakoms bus itin sunku konkuruoti su krepšiniu, kuris vilioja aistruolius LKL čempionato kovomis, įdomiais mačais Europos turnyruose ir gausėjančiu lietuvių desantu NBA.
Vos prasidėjus metams žvelgdamas į mūsų atletų laukiančius startus „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių 2017-ųjų šalies sporto pasaulio intrigų.
1. Ar Dainius Adomaitis rinktinėje debiutuos medaliu? LR prognozė: taip (tikimybė – 51 proc.)
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda naują etapą – ketverius metus jai vadovavusį Joną Kazlauską pakeitė Klaipėdos „Neptūno“ treneris D.Adomaitis.
2017 metų Europos krepšinio čempionatas – geras bandymų poligonas, nes jame nebus dalijami bilietai į pasaulio pirmenybes ar olimpines žaidynes. Keičiasi visa tarptautinio krepšinio sistema – bilietai į čempionatus bus dalijami per atrankos varžybas, tad šios Europos pirmenybės bus prestižo reikalas.
Kaip į tai pažiūrės stipriausios Europos krepšinio valstybės, galima tik spėlioti, tačiau 42 metų D.Adomaitis darys viską, kad jo pirmasis blynas būtų pavykęs.
Jam gali pritrūkti patirties, daug ką lems ir tai, kokie žaidėjai atvyks į Lietuvos rinktinę ir kitas ekipas. Nemažai aukščiausio lygio žaidėjų gali nuspręsti artėjančią vasarą skirti poilsiui – tai galioja ir kalbant apie lietuvius.
2. Ar Donatas Motiejūnas atvyks į rinktinę? LR prognozė: ne (80 proc.).
Aštuonis mėnesius krepšinio nežaidęs D.Motiejūnas tik šią savaitę pasirašė sutartį su NBA komanda. Vasarą jis vėl taps laisvuoju agentu ir ieškos naujos ekipos, o galbūt jį išlaikyti norės „New Orleans Pelicans“.
Todėl išvysti rinktinėje D.Motiejūną – mažai šansų. 2015 m. Europos čempionatą jis praleido dėl nugaros operacijos, olimpiadą – dėl naujos komandos paieškų.
Šiemet vasarą jis vėl sieks pasirašyti kuo pelningesnę sutartį, ir tai gali užtrukti. Viskas priklausys nuo to, kokios būklės jis grįš į aikštę ir kaip gerai pasirodys.
Kitas niuansas – D.Motiejūno išleisti gali nenorėti ir nauja ekipa, nes jai vis dar reikės garantijų dėl puolėjo sveikatos. Jei NBA klubas ir sutiktų paleisti lietuvį į Europos čempionatą, jo draudimas Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) gali atsieiti milžiniškus pinigus.
3. Ar Linas Kleiza oficialiai baigs karjerą? LR prognozė: taip (75 proc.).
Jis vis dar pakursto kalbas apie galimą sugrįžimą į didįjį krepšinį, tačiau dauguma aistruolių jau yra nurašę praeityje ryškų šalies veidą. Dėl dešinės kojos kelio traumos L.Kleiza buvo priverstas iš šalies stebėti 2015–2016 metų sezoną ir iki šiol nepaėmė kamuolio į rankas.
Į šeimos ir verslo reikalus pasinėręs 32 metų kaunietis vis dažniau sušmėžuoja aukštuomenės kronikose nei sporto renginiuose. Nors jis pabrėžia, kad sportuoja ir mėgina atsigauti po kelio operacijos, reikalai nejuda.
L.Kleizos karjeros saga nusikėlė į 2017-uosius. Šiais metais jam bent kartą teks kalbėti apie bandymus atsigauti, treniruotes ir, žinoma, atstumą iki finišo linijos.
4. Ar Šarūnas Jasikevičius treniruos Kauno „Žalgirį“ ir kitą sezoną? LR prognozė: ne (60 proc.).
Dvylika klubų per krepšininko karjerą pakeitęs vienas geriausių šalies krepšininkų 2014-aisiais pradėjo trenerio kelią. Iš pradžių Š.Jasikevičiui buvo pasiūlyta „Žalgiryje“ pabūti stratego asistentu, o pernai sausio 9-ąją Šaras iš Gintaro Krapiko perėmė ir vadovavimą žalgiriečiams.
Jo sutartis – su galimybe pereiti į aukštesnio lygio ekipą. Per dvejus metus 40-metį auksinį berniuką, su kuriuo trys Eurolygos klubai buvo laimėję prestižinį Europos trofėjų, viliojo ne vienas tikrai žinomas klubas, tačiau lietuvis laikėsi.
„Norėjau pakliūti į stiprų klubą, susidomėjimas buvo, bet konkrečios derybos neprasidėjo, todėl likau „Žalgiryje“. Man čia – pati geriausia vieta tobulėti“, – pasakojo Š.Jasikevičius.
Tačiau neblogas „Žalgirio“ pasirodymas šio sezono Eurolygos turnyre mažina kauniečių galimybę išlaikyti perspektyvų vedlį. Neoficialiai teigiama, kad į peštynes dėl Šaro šiemet gali įsitraukti ne tik Atėnų „Panathinaikos“ ir „Barcelona“, bet ir Tel Avivo „Maccabi“, ir dar vienas turkų klubas.
5. Ar Vilniaus „Lietuvos rytas“ apgins Karaliaus Mindaugo taurę? LR prognozė – ne (65 proc.).
„Lietuvos ryto“ sirgaliai praėjusį sezoną pergalėmis lepinami nebuvo, bet Tomą Pačėsą pasikvietęs klubas sugebėjo surengti šventę, iškovodamas naują trofėjų.
Nuo 2010 metų trofėjų troškulio kamuojamas „Lietuvos rytas“ pernai sužibėjo „Siemens“ arenoje, bet šiemet turės jį ginti aršiausių varžovų tvirtovėje – „Žalgirio“ arenoje.
Šį sezoną LKL vilniečiai kol kas tik treti – po „Žalgirio“ ir atkutusio Panevėžio „Lietkabelio“.
Tačiau Europos taurės varžybose T.Pačėso auklėtiniams pavyko išvengti košmaro, kurį praėjusį sezoną išgyveno „Lietuvos rytas“, kai dar iki Naujųjų metų buvo priverstas baigti europinį sezoną.
Šį sezoną vilniečiai dukart žaidė su „Žalgiriu“: nors rungtynės vyko įdomiai, įkąsti LKL favoritams nepavyko – „Siemens“ arenoje T.Pačėso kariauna krito 66:74, o „Žalgirio“ tvirtovėje – 68:84.
Jeigu „Lietuvos rytui“ pavyktų pasiekti finalą, tik netikėti sprendimai ir tobulas žaidimas leistų sutramdyti „Žalgirį“, kuris darys viską, kad nenuviltų ištikimų savo gerbėjų.
6. Ar Lietuvos futbolo rinktinė surinks dar 5 taškus? LR prognozė – ne (70 proc.).
Edgaras Jankauskas atgaivino Lietuvos futbolo rinktinę. Mažai patirties turintis 41-erių treneris įpūtė komandai vilties, o ji į stadionus grąžino sirgalius.
E.Jankauskas parodė, kad lietuviai gali žaisti akiai patrauklų futbolą ir mušti įvarčius, tačiau pastarosios 2018 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Slovakijoje nuleido ant žemės.
Pernai lietuviai turėjo nuostabių šansų įveikti slovėnus (2:2) ir škotus (1:1), tačiau paskutinėmis akimirkomis praleido įvarčius. Pergalė namuose prieš Maltą (2:0) pakylėjo į lyderių gretas atrankos grupėje, bet rungtynės Trnavoje sustingdė futbolo bendruomenę. Lietuvos rinktinė pralaimėjo net 0:4 – žaidimo grožis dingo, o skeptikų balsai ir vėl ėmė skambėti.
„Mes tiesiog neturime aukščiausios klasės žaidėjų, kad galėtume laimėti prieš gerai žaidžiančius tokio lygio varžovus“, – situaciją vertino buvęs rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Nekokia gaida metus užbaigusi rinktinė per 4 atrankos mačus iškovojo 5 taškus.
Šiemet E.Jankauskas kurso keisti neketina – jis žaidimą laiko svarbesniu nei rezultatus, dabar prie varžovių prisidės ir Anglijos rinktinė. Nors bus žaidžiami šeši mačai, pakartoti 2016-ųjų rezultatus bus sunku.
Be to, istoriškai susiklostė, kad antrasis atrankos ciklo ratas Lietuvos rinktinei niekada nebuvo geras. E.Jankauskas daug investavo į rinktinės psichologiją, bet įkvepiančių vaizdo įrašų pakiliam nusiteikimui gali ir neužtekti.
7. Ar Vilniaus „Žalgiris“ šalies futbolo čempionate laimės penktąjį titulą iš eilės? LR prognozė: taip (90 proc.).
Lietuvos futbolo padangėje jau seniai aukščiausiai skraido Vilniaus „Žalgirio“ klubas. 2008 metais dėl pagrindinio rėmėjo „kelionės“ į Rusijos kalėjimą komos ištiktas „Žalgiris“ sirgalių dėka išliko ir vėl atsistojo ant kojų.
Nuo 2013 metų Vilniaus klubo futbolininkai niekam neatidavė čempionų laurų.
Maža to, „Žalgiris“ nuo 2012-ųjų net šešis kartus pagriebė Lietuvos futbolo taurę ir dukart laimėjo Supertaurę.
Nors A lygoje Klaipėdos, Marijampolės ir Trakų klubai vis žada užbaigti žalgiriečių dominavimą, nė vienai ekipai nesisekė išlaikyti intrigos iki sezono pabaigos – daugiau kaip 2 mln. eurų biudžetą turintis „Žalgiris“ kaskart titulą užsitikrindavo pirma laiko.
Šiemet Vilniaus ekipai labiausiai reikėtų saugotis vicečempiono „Trakų“ klubo. Vos prieš 11 metų įkurta ekipa 2014-aisiais išniro A lygoje ir užėmė ketvirtąją vietą, o po to dukart tenkinosi sidabro medaliais. „Trakai“ labai nori atimti čempiono vardą iš „Žalgirio“, bet vilniečių pozicijos atrodo labai tvirtos.
8. Ar Rūta Meilutytė išvyks į Ameriką? LR prognozė – taip (75 proc.).
2016-ieji buvo sunkūs metai plaukikei. Olimpinė čempionė Rio de Žaneire liko tik septinta ir turėjo atlaikyti sunkią žlugusių vilčių naštą.
Po olimpiados 19-metė plaukikė atsitvėrė tylos siena ir nusprendė pailsėti nuo plaukimo. Beveik keturis mėnesius ji net nežiūrėjo į baseino pusę, daug keliavo, todėl pailsėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
To auksinei žuvelei reikėjo labiausiai. Viename interviu kaunietė užsiminė, kad plaukimas jai jau neteikė tokio malonumo kaip anksčiau.
Į baseiną plaukikė grįžo gruodžio viduryje, o sportinę formą palaiko Kaune. Jau aišku, kad R.Meilutytė negrįš į Plimutą, kur ją treniravo Jonas Ruddas.
Be trenerio likusi R.Meilutytė turi nuspręsti, kur tęs karjerą.
Realiausias variantas – vykti į JAV, kur jos laukia ne vienas treneris. Stipri šios šalies plaukikų rengimo sistema žinoma visiems. Jos naudą pajuto ir Simonas Bilis, tapęs pasauliu čempionu trumpajame baseine.
Jis artimai bendrauja su R.Meilutyte ir, kol ši vengia kalbėti apie ateitį, atskleidė, kad plaukikė renkasi tarp vykimo į JAV ir pasilikimo Kaune.
9. Ar nors vienas Lietuvos sportininkas įklius dėl teigiamo dopingo testo? LR prognozė – taip (60 proc.).
Dopingo kontrolieriai – vis griežtesni sporto žvaigždėms.
Daugybė garsių atletų sulaukė bausmių iš naujo patikrinus jų mėginius ankstesnėse olimpinėse žaidynėse.
Griežtesnė kova su dopingu mažoms šalims yra naudinga, nes mažina supervalstybių technologinį pranašumą.
Lietuva iš to net gavo naudos – diskvalifikavus įkliuvusius sportininkus, lietuviai kyla galutinėje rikiuotėje, todėl šiais metais du olimpiečiai (imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir lengvaatletė Austra Skujytė) turėtų gauti jiems priklausančius medalius.
Antidopingo žemėlapyje Lietuvos padėtis dabar yra gera. Tam yra dvi svarios priežastys: mūsų visuomenė nesižavi apgavyste pasiektomis pergalėmis, o šalis tiesiog neturi lėšų brangiai kainuojančioms laboratorijoms.
Tačiau yra du pavojai, kurie gali sugadinti šią padėtį: žioplumas ir piktybinis kontrolės vengimas.
Jauni atletai ir jų pagalbininkai privalo labiau gilintis į medikamentų ar maisto papildų sudėtį, o Lietuvos antidopingo agentūra dažnai bergždžiai vaikosi kultūristus, kurių ambicijas patenkina pergalė vienose ar kitose varžybose Lietuvoje.
10. Ar liks savo poste KKSD vadovas Edis Urbanavičius? LR prognozė: taip (65 proc.).
Daugiau kaip 16 metų Ryšių reguliavimo tarnybos koridoriais vaikščiojęs ir laisvalaikiu rankinio trenerio duoną krimtęs E.Urbanavičius laimėjo konkursą ir 2014-ųjų liepos 16 dieną buvo paskirtas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriumi.
Metus vadovo krėslo minkštumą tikrinęs ir apie glaudesnį sporto organizacijų bendradarbiavimą postringavęs 46-erių E.Urbanavičius pastaruoju metu klimpsta į vieną skandalą po kito.
Iš pradžių jis bandė perimti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų skirstymą, tačiau sukilus sporto organizacijoms neteko fondo vadovo posto. Pernai KKSD vadovas galutinai susipyko su LTOK, kai siekė būti vienu Lietuvos sporto apdovanojimų rengėjų neskirdamas tam pažadėtų lėšų.
Dėl to LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė trenkė durimis ir nutraukė bendradarbiavimą su KKSD, o metų pabaigoje LTOK vien savo lėšomis rengė apdovanojimų šventę Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Baigiantis metams E.Urbanavičius privertė aikčioti sporto visuomenę, kai pasirašė įsakymą, kuriame pakeistas šalies sportininkų finansavimo modelis. Pagal jį tik 60 geriausių atletų šiemet gaus lėšų treniruotėms, o kiti sportininkai ir treneriai bus priversti maldauti kitų organizacijų paramos. Ar kylanti nepasitenkinimo sporto bendruomenėje banga išmuš E.Urbanavičių iš KKSD vadovo kėdės? Sprendimą dėl to gali priimti tik Vyriausybė, įvertinusi valdininko darbą.
Kaip pildėsi 2016-ųjų prognozės?
Prieš metus „Lietuvos rytas“ pristatė dešimt karščiausių 2016 metų sporto intrigų.
Septynios prognozės išsipildė, o trys spėjimai buvo netikslūs. Du jų buvo susiję su olimpinėmis žaidynėmis, kuriose iš mėgstamiausių Lietuvos sportininkų tikėjomės daugiau, nei pavyko pasiekti.
1. Ar Lietuvos olimpiečiai pagerins medalių rekordą? (Ne – 65 proc. tikimybė; pasitvirtino.)
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę mūsų šalies olimpiečiai tris kartus – 2000 m. Sidnėjuje, 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone – iškovojo po penkis olimpinius medalius.
Tarptautinė sporto analitikų kompanija „Infostrada Sports“ prieš metus Lietuvai prognozavo Rio de Žaneire irgi penkis medalius, tačiau išsipildė tik dalis prognozių ir lūkesčių.
Brazilijoje mūsų šalies atletai iškovojo tik keturis medalius – vieną sidabro (irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris) ir tris bronzos (irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis).
Įdomu, kad sporto analitikai tiksliai numatė irkluotojų medalius (tik buitinę traumą gavusį Rolandą Maščinską dvivietėje pakeitė M.Griškonis).
Tačiau be medalių liko mūsų didžiausios viltys: auksas pranašautas penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, sidabras – plaukikei Rūtai Meilutytei.
2. Ar Jonas Kazlauskas sugrįš ant olimpinės garbės pakylos? (Taip – 51 proc.; nepasitvirtino.)
Optimizmas buvo ant ribos, nes vylėmės, kad J.Kazlauskas pakartos 2000-ųjų sėkmę. Juolab kad į Rio de Žaneiro 16 tūkstančių vietų „Carioca“ areną 62 metų vilnietis vyko su rinktine, kuri 2013 ir 2015 metais laimėjo Europos pirmenybių sidabrą, o 2014 metų pasaulio čempionate užėmė ketvirtą vietą.
Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė, dalyvavusi septintosiose iš eilės olimpinėse žaidynėse, liko septinta, beviltiškai pralaimėjusi ketvirtfinalį Australijai.
Tačiau olimpinėse žaidynėse dar buvo ir gėdingas pralaimėjimas 50 taškų skirtumu Ispanijai, ir kroatų antausis.
Nieko keista, kad po žaidynių J.Kazlauskas nepanoro dirbti toliau, nors buvo įkalbinėjamas.
3. Ar Rūta Meilutytė laimės antrąjį olimpinį auksą? (Taip – 60 proc.; nepasitvirtino.)
Londono kerai pernai išsisklaidė. Nors Brazilijoje 19-metė lietuvė su savo treneriu Jonu Ruddu susitelkė į vienintelę – 100 m krūtine – rungtį, viskas baigėsi nusivylimo ašaromis ir 7-ąja vieta.
Po žaidynių Rūta pasinėrė į atostogas, o treneris susirado kitą darbą. Tai buvo logiška tobulo karjeros etapo pabaiga, o dabar plaukikė dairosi, kur pradėti naują žygį į aukštumas.
4. Ar Kauno „Žalgiris“ pateks į Eurolygos ketvirtfinalį? (Ne – 85 proc.; pasitvirtino.)
Prieš sezoną „Žalgirio“ vadovai buvo prabilę apie tai, kad atėjo laikas pasidairyti, kas vyksta už Eurolygos „Top 16“ ribų. Kauno klubas septintą sezoną iš eilės iškopė į antrąjį Eurolygos etapą, bet svajonės apie atkrintamąsias varžybas vėl žlugo.
Kauniečiai F grupėje per 14 turų iškovojo tik 2 pergales ir liko paskutiniai.
5. Ar Tomas Pačėsas nutrauks „Lietuvos ryto“ titulų sausrą? (Taip – 51 proc.; pasitvirtino.)
2015 m. gruodžio viduryje stojęs prie „Lietuvos ryto“ vairo T.Pačėsas iškart pasakė: „Komandoje turi būti tvarka, drausmė, pasiaukojimas, pagarba vienas kitam ir sirgaliams.“
45-erių dzūkas labai greit pasiekė pirmąjį tikslą, kai emocijų pakylėti vilniečiai vasario mėnesį sostinėje laimėjo pirmąjį Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą.
Tačiau LKL čempionate teko praryti karčią piliulę, kai mintyse save finale regėję vilniečiai pralaimėjo pusfinalį Klaipėdos „Neptūnui“ ir turėjo tenkintis tik bronzos medaliais.
6. Ar Ričardas Berankis taps pirmuoju Lietuvos tenisininku olimpinėse žaidynėse? (Taip – 60 proc.; pasitvirtino.)
Geriausiam Lietuvos tenisininkui metai buvo itin dryžuoti. Turnyruose Azijoje jis susirinko reikalingą reitingo taškų skaičių ir buvo ramus dėl olimpinio bilieto.
Tačiau pasirodymas Rio buvo juodas – pirmajame rate per 50 minučių jis 0:6, 0:6 pralaimėjo australui Johnui Millmanui, pasiekė žaidynių antirekordą ir sulaukė daugybės pašaipų.
7. Ar naujuoju LFF prezidentu taps Edvinas Eimontas? (Taip – 90 proc.; pasitvirtino.)
Kai Julius Kvedaras paskelbė, kad traukiasi iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovo posto, rinkimai buvo surengti per kelias savaites. Jų baigtis nenustebino: nepaisant garsių kalbų išvakarėse, 73 iš 78 delegatų rankos pakilo už E.Eimontą.
Ūkio banko investicinės grupės ir LFF projektų vadybininku dirbęs 40-metis kėdainiškis nuo 2012 m. buvo J.Kvedaro dešinioji ranka.
8. Ar Arvydas Sabonis liks vadovauti Lietuvos krepšiniui? (Taip – 95 proc.; pasitvirtino.)
Norint gauti atsakymą, tereikėjo atsakyti į klausimą, ar pats A.Sabonis sutiks kandidatuoti. Jo „taip“ iškart reiškė nulinius šansus bet kuriam kitam konkurentui.
Kad nekiltų jokių komplikacijų, balsavimas buvo perstumtas į gegužę – nelaukiant rinktinės rezultatų Rio de Žaneire. A.Sabonį palaikė 81 iš 85 konferencijos delegatų.
9. Ar Daina Gudzinevičiūtė toliau stovės prie LTOK vairo? (Taip – 85 proc.; pasitvirtino.)
Po Londono olimpinių žaidynių 2012 metais vyko arši kova dėl šio posto, o pernai – tik formalus vienintelės kandidatės 51 metų D.Gudzinevičiūtės patvirtinimas kitai kadencijai.
Buvęs jos konkurentas Virgilijus Alekna pasuko į politiką, todėl LTOK generalinės asamblėjos sesijoje buvusios šaulės kandidatūrą palaikė 56 iš 59 delegatų.
10. Ar Benediktas Vanagas bus greičiausias iš trijų lietuvių Dakare? (Ne – 51 proc.; nepasitvirtino.)
Juokinga, bet tiesa: tai, ką prognozavome 2016 metams, įvyko šiemet.
Pernai B.Vanagas sėkmingai pasiekė Dakaro finišą, užėmė 24-ąją vietą ir šiais metais turėjo dar didesnių užmojų.
2017-ųjų Dakaras dar vyksta, bet 39 metų lenktynininkas jau turėjo pasitraukti. Toks yra automobilių sportas, kuriame technika lemia daugiau nei sportiniai įgūdžiai.
