Toks reikalavimas atsirado po to, kai buvo itin rimtai išnagrinėtas antrasis nepriklausomo WADA tyrėjo Richardo McLareno pranešimas gruodžio pradžioje. Jame nedviprasmiškai teigta, kad Rusijos sportas tiesiog permirkęs dopingu ir pranešėjas viešai patvirtino, kad turi pretenzijų dėl dopingo net 1 tūkstančiui rusų atletų.
NADO pranešime, kuris buvo pasirašytas Airijos sostinėje Dubline per organizacijos suvažiavimą, sakoma, kad išmetus visus Rusijos sportininkus iš tarptautinių kovų, jiems leista sugrįžti į arenas bus tik tuomet ir tik tiems kurie praeis griežčiausią dopingo kontrolę bei sutiks varžytis po neutralia vėliava – Rusijos vėliava negalės plevėsuoti varžybose ir turnyruose.
Kaip tikina BBC, kalbėta ir apie Rusijos antidopingo agentūrą – kol nebus sutvarkyta visa reikiama bazė, leisianti matyti, kad tyrimai yra „skaidrūs“ ir nėra galimybių dangstyti dopingu susitepusius rusų atletus, iki tol nebus galimybių tikėti rusų antidopingo agentūros tyrimais ir pareiškimais.
NADO taip pat paprašė Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA), kad ši įdėmiai peržvelgtų R.McLreno kaltinimus ir kuo greičiau diskvalifikuotų prasižengusius rusus.
Pareikšimą pasirašė 19 valstybių antidopingo agentūrų vadovai iš Austrijos, Belgijos, Kanados, Kroatijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos Airijos, Japonijos Nyderlandų, Lenkijos,Slovėnijos, Ispanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Šveicarijos ir JAV.
Tarp parašus padėjusių valstybių organizacijų nebuvo Lietuvos antidopingo agentūros.
„Renginys buvo organizuotas nacionalinės Airijos sporto organizacijos ir Airijos sporto ministro kvietimu. Deja, Lietuvos antidopingo agentūros atstovai negavo kvietimo dalyvauti jame, kaip ir informacijos iš NADO apie jame planuojamus aptarti klausimus, nors mūsų šalis ir yra viena iš NADO narių. Lietuvos antidopingo agentūros veikla koncentruojama tikslingai – didžiausia dalis lėšų skiriama sportininku švietimui ir testavimui, o agentūros atstovai dalyvauja tik svarbiausiuose tarptautinių organizacijų – Europos Tarybos – renginiuose. Manome, kad visos šalys turi laikytis principų, įtvirtintų ne tik WADA kodekse, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Pagal ją sportininkui neleidžiama dalyvauti varžybose, kuomet jo mėginys yra teigiamas arba kai jis padarė kitą antidopingo taisyklių pažeidimą. Tikime, kad WADA ir Tarptautinis olimpinis komitetas, taip pat ir kitos tarptautinės sporto šakų organizacijos svarstys ir priims teisingus sprendimus, susijusius su Rusijos sportininkų dalyvavimu būsimosiose varžybose“, – tikino laikinai šalies antidopingo agentūrai vadovaujanti Kristina Jagminienė.
Po sprogusios pirmosios WADA tyrėjo R.McLareno pranešimo dalies bombos praėjusių metų vasarą, po kurios Rusijos sportas, kaltinamas masiniu dopingo vartojimu, buvo metamas iš daugelio tarptautinių varžybų, gruodžio 9-ąją atėjo ir antrajai „porcijai“.
Po jos Rusijai į veidą buvo mesti dar didesni kaltinimai: patikinta, kad daugiau kaip 30 sporto šakų rusų atletai naudojo dopingą, 1000 sportininkų yra įtariami bandę nuslėpti vartoję draudžiamus sporte preparatus , o 12 mėginių 2014-ųjų Sočio olimpiadoje buvo sukeisti, kad būtų nuslėptas Rusijos sportininkų dopingo naudojimas.
Iš jų du – olimpinių čempionų, kurie bendrai laimėjo net 4 aukso medalius.
WADA tyrėjas R.McLarenas sausio 9 dieną savo pranešime tikino, kad dopingo kontrolės klastojimo mastai tiesiog stebina: iš 44 Rusijos sportininkų testų, kurie Sočyje laimėjo medalius, dvylika mėginių yra su specialiais įbrėžimais, kad būtų galima pamatyti juos ir sukeisti.
Nors buvo galvojama, kad WADA atstovas įvardis tuos du Sočio olimpiados čempionus, vyras to nepadarė. Kaip teigė tyrėjas, nors mėginius oficialiai neįmanoma atidaryti, tai buvo padaryta: į šlapimą buvo pilama druska.
„Buvo tokių mėginių, kurie net stebino – fiziologiškai neįmanoma, kad tiek druskos būtų išskiriama per skysčius. Ten kaip reikiant persistengta. Viskas taip padaryta, taip viskas sumaišyta ir sukeista, kad labai sunku prisikasti iki tiesos“, – kalbėjo R.McLarenas.
„Situacija yra sunki, tačiau negaliu pasakyti, kad mes jau matome visą vaizdą – visą Rusijos sporto dopingo liniją. Galiu pasakyti, kad mums buvo leista prieiti tik prie mažos dalies dokumentacijos. Lyg ir turėtume kartu su Rusija dirbti, kad šią blogybę panaikintume, tačiau esame skirtingose pusėse“, – apie tyrimo eigą kalbėjo WADA specialistas.
Jis tikino, kad Rusijos dopingo slėpimo mechanizmas itin įsisuko 2012 metų Londono žaidynėse, buvo tobulinamas 2013 metų universiadoje Kazanėje ir galiausiai sėkmingai išbandytas Sočio olimpiadoje.
Iš viso į dopingo nuslėpimo programą buvo įtraukti mažiausiai 1 tūkstantis geriausių Rusijos atletų. R.McLareno teigimu, viskas prasidėjo 2010 metais, kai Vankuverio žiemos olimpiadoje Rusija pasirodė tragiškai, nesugebėjusi patekti tarp trijų daugiausiai medalių olimpiadoje laimėjusių valstybių. Ji buvo tik 11-oje vietoje, laimėjusi vos 15 medalių, iš kurių tik 3 aukso.
Tuo tarpu Sočyje Rusija nusiskynė 33 medalius, iš kurių net 13 buvo auksiniai.
R.McLarenas tikino, kad jau dabar galėtų apkaltinti 503 Rusijos vasaros sporto šakų ir 82 žiemos sporto šakų atstovus dopingo vartojimu.
Taip pat pranešta, kad šešių rusų parolimpiečių šlapimo mėginiai yra sukeisti ir automatiškai jie yra „raupsuoti“ – rusų parolimpiečiai Sočyje laimėjo 21 medalį.
Ankstesnėje ataskaitoje buvo nušviesta, kaip buvo dangstomas Rusijos lengvaatlečių dopingo vartojimas. R.McLareno ataskaitoje sakoma, kad vykdant valstybės palaikomą dopingo schemą, Rusijos parolimpinių atletų mėginiai būdavo pradanginami arba pakeičiami švariais.
Per 2012 metų Londono parolimpiadą Rusijos sportininkai pagal iškovotų medalių buvo antri. Dar praėjusių metų vasarą WADA tyrėjas pareiškė, kad surinko visus įmanomus įrodymus, kad dopingą vartoti skatino ir nešvarius mėginius keisdavo Rusijos tarnybos.
R.McLarenas pabrėžė, kad paradui vadovavo pats Sporto ministras Vitalijus Mutko. Tačiau net ir apkaltinęs Rusija ir jos sportininkus masiniu dopingo mėginių keitimu R.McLarenas tikino, kad vis dar mano, jog nors šį šalis yra kalta, tačiau galėtų po ketverių metų patekti į 2020-ųjų Tokijo žaidynes. „
Jai reikia tik reformuoti savo sportą“, – aiškino tyrėjas.
