Olimpinės prizininkės metus vainikavo šią savaitę Vilniaus rotušėje jai įteiktas geriausios sostinės sportininkės prizas.
22-ejų vilnietė buvo įvertinta už bronzinį finišą Rio de Žaneiro olimpiadoje kartu su kauniete Donata Vištartaite, kuri po olimpiados ištekėjo ir tapo Karaliene.
Gruodžio mėnesį M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė per Lietuvos sporto apdovanojimų renginį atsiėmė geriausios moterų komandos apdovanojimą.
Jauna irkluotoja rimtai į sportą pradėjo žiūrėti tik prieš ketverius metus, bet per tą laiką suspėjo laimėti pasaulio ir Europos čempionatus, dukart triumfavo universiadoje.
Milda – užsispyrusi ir savikritiška, tačiau drąsiai ryžtasi avantiūroms. Viena jų buvo renginio vedėjos vaidmuo per sporto apdovanojimų renginį.
Kai atėjo laikas paskelbti geriausią moterų komandą, viena pretendenčių – M.Valčiukaitė – buvo ant scenos. Mažai kas abejojo, kad būtent ji kartu su D.Vištartaite atsiims šį apdovanojimą.
Tačiau renginio vedėja tapusiai irkluotojai prodiuseriai apie tai nė žodžiu neužsiminė.
„Jaučiau, kad laimėsime mes, bet pati neklausiau, o ir prodiuseriai nesakė, kas gaus apdovanojimą. Tikrai nerepetavome, kaip turėčiau jį atsiimti ir kaip elgtis“, – nusijuokė sportininkė.
Padėjo patyręs vedėjas
Atvykę į geriausių metų sportininkų apdovanojimus daugelis atletų nustebo. Ant scenos jie išvydo patyrusį televizijos vilką Marijų Žiedą ir savo kolegę olimpinę prizininkę M.Valčiukaitę.
„Kai man per tarpininkus buvo pasiūlyta vesti renginį, labai nustebau. Pasakiau, kad norėčiau ir man būtų labai įdomu išbandyti save, tačiau iškart paprašiau dar kartą paklausti rengėjų, ar tikrai tinku ir šiam vaidmeniui. Perspėjau, kad neturiu jokių įgūdžių ir patirties.
Renginio metu labai padėjo kolega M.Žiedas. Jis stengėsi mane padrąsinti ir nuraminti. Sakė, kad ir pats retai tokius renginius veda, todėl šiek tiek nerimavo. Tačiau to nerimo nė kiek nebuvo matyti ant scenos“, – prisiminė irkluotoja.
Nors renginio pradžioje jaudulį slėpti sekėsi sunkiai, scenos naujokei nei žiūrovai, nei kolegos priekaištų neturėjo. Didžiausią kritiką sau ji išsakė pati.
„Save vertinu labai kritiškai. Nebuvo jokių repeticijų, ne visas tekstas buvo parengtas, tad teko ir improvizuoti, o stovint ant scenos tai daryti man buvo sunku. Vėliau net nelabai galėjau žiūrėti renginio įrašą, nes mačiau, kiek klaidų darau.
Kita vertus, tai buvo nauja, įdomi patirtis, todėl tikrai buvo smagu pabandyti“, – sakė ji.
Universitete – jokių išlygų
Sportininkės draugai irgi pripažįsta, kad ji reikli ir savikritiška.
Artėjant olimpinėms žaidynėms Milda sustabdė studijas Vilniaus universitete – norėjo kuo geriau pasirengti svarbiausiam startui per ketverius metus.
„Studijuoti ir aktyviai sportuoti nelengva. Sudėtingiausias – pavasario semestras.
Mes tuomet labai daug keliaujame – per mėnesį tik savaitę būname Lietuvoje. Paskaitų beveik nelankau, tad tenka daug studijuoti pačiai“, – pasakojo ji.
Štai sausį Lietuvą sukausčius šalčiams irkluotojai išvyko į tris savaites truksiančią treniruočių stovyklą Italijoje.
Todėl pradėjusi ekonometrijos studijas ji netrukus suprato, kad su sportu tai suderinti bus sunku, ir nusprendė pakeisti specialybę. Dabar sportininkė mokosi verslo informacijos vadybos.
„Žinojau, kad studijuodama šią specialybę galėsiu ir savarankiškai mokytis, o nelankant paskaitų išlaikyti ekonometrijos egzaminų nebūtų buvę įmanoma.
Dėstytojai? Labai retas kuris supranta ir palaiko. Jau nekalbu apie kokias nors lengvatas sportininkams universitete“, – atsiduso M.Valčiukaitė.
Į irklavimą atvedė tėvas
Dvyliktoje klasėje ji nesvajojo apie sporto aukštumas, o ketino rimtai kibti į mokslus.
Todėl, skirtingai nei dalis kolegų, nesiruošė studijuoti nieko, susijusio su sportu.
Mergina pasirinko Matematikos ir informatikos fakultetą Vilniaus universitete.
„Tuomet sportas man buvo tik popamokinė veikla. Treniruodavausi tik kartą per dieną ir nesitikėjau, kad sportuosiu profesionaliai“, – prisipažino irkluotoja.
Jos gyvenimą tuomet apvertė pačioms netikėtai 2013-aisiais su D.Vištartaite laimėtas pasaulio čempionatas. Supratusios, kad yra puiki komanda, sportininkės rimtai kibo į darbą.
Kartu irkluodamos šios atletės tapo planetos, Europos, universiados čempionėmis.
Žiūrėdama į medalius M.Valčiukaitė mintyse vis dėkoja tėčiui. Tomas Valčiukas paauglę dukrą įkalbėjo išbandyti irklavimą, atskleidė šio sporto paslapčių.
Pramogoms nelieka jėgų
Po olimpinių žaidynių užklupę sveikinimai buvo malonūs, bet dabar M.Valčiukaitės gyvenimas grįžta į seną vagą.
Ji gali ramiai vaikščioti gimtojo Vilniaus gatvėmis, nes aplinkiniai žvilgsniais nevarsto ir nestabdo norėdami pasišnekučiuoti.
„Jeigu ir pastebi, to neparodo. Gyvenu įprastu ritmu“, – patikino olimpietė.
Koks jos ritmas? Priklauso nuo metų laiko. Rudenį irkluotojai treniruojasi po kartą per dieną, tada turi daugiau laisvo laiko.
Pavasarį – dukart per dieną, o vasarą būna sunkiausia. Irkluotojai tada stovyklauja Trakuose, kur viskas sukasi tik apie treniruotes ir poilsį.
„Laiko kitiems dalykams yra, tik ne visada lieka jėgų. Mūsų darbas – ne protinis, o fizinis, tad tos energijos kartais ir pritrūksta. Atrodo, laisvą vakarą būtų galima kur nors nueiti, tačiau net nesinori, todėl dažnai renkuosi pasyvų poilsį“, – sakė ji.
Italas subūrė rinktinę
Dabar irklavimas mūsų šalyje tiesiog klesti – ne tik moterys džiugina rezultatais. Per Lietuvos sporto apdovanojimų renginį irkluotojai laimėjo 5 iš 11 nominacijų.
M.Valčiukaitė įsitikinusi, kad irkluotojų rezultatams daug įtakos turėjo prie rinktinės trenerių štabo prisidėjęs garsus specialistas Giovanni Postiglione iš Italijos.
„Jis subūrė irkluotojų rinktinę, rengė stovyklas Graikijoje su geriausiais tos šalies sportininkais. Jo treniruotės mums tiko, o rezultatai buvo stabilūs viso olimpinio ciklo metu. Žaidynės tik vainikavo ketverių metų darbą.
Prieš tai irkluotojų rengimo sistema buvo visai kitokia“, – pasakojo M.Valčiukaitė.
Smagu tiktai Trakuose
Bet sąlygos, kuriomis treniruojasi Lietuvos irkluotojai, neatspindi jų pasiektų rezultatų. Vienintelė šalyje reikalavimus atitinkanti treniruočių bazė yra Trakuose.
„Didelė bėda ir dėl kitų miestų bazių, kur grįžtame treniruotis tarp stovyklų. Pavyzdžiui, Vilniuje treniruočių salė labai prasta – sena, tiesiog griūvanti.
Treneriai už savo pinigus savo rankomis konstruoja mums treniruoklius, juos atnaujina ir labai saugo.
Turimos valtys labai senos, todėl norintiems pradėti sportuoti sunku“, – sakė sportininkė.
Karjeros faktai
M.Valčiukaitė gimė 1994 m. gegužės 24 d. Vilniuje.
Treneris – tėvas Tomas Valčiukas.
Su Ieva Adomavičiūte po du kartus tapo pasaulio ir Europos jaunių čempionėmis (2011 ir 2012 m.).
Nuo 2013 m. irkluoja kartu su Donata Vištartaite. Laimėjo Europos čempionato auksą (2013 m.) ir sidabrą (2014 ir 2015 m.), pasaulio čempionato auksą (2013 m.), universiados auksą (2013 ir 2015 m.), olimpinių žaidynių bronzą (2016 m.).
2014 m. tapo pasaulio jaunimo čempione irkluodama vienvietę.
