Daugkartinis šalies kalnų slidinėjimo čempionas praėjusį savaitgalį iš varžybų Anykščiuose vėl grįžo su aukščiausiu apdovanojimu savo amžiaus grupėje. Vis dėlto pastaraisiais metais K.Janulionis ant slidžių stoja vis rečiau.
Kelias savaites per metus vyksta treniruotis į užsienio kalnų sporto stovyklas, žiemą esant sąlygoms slidinėja Lietuvoje. Sakė, kad nenori prarasti formos. Užtat buriuoja ištisus metus.
Anksčiau abi sporto šakos – slidinėjimas ir buriavimas – ėjo viena šalia kitos. Nuo vaikystės Karolis vasarą buriuodavo, žiemą – slidinėdavo. Ir taip iki pilnametystės.
Bet kai atėjo noras, reikalas ir laikas sportuoti profesionaliai, jam teko pasirinkti vieną. Karolis išsirinko buriavimą.
Prieš ketvertą metų Karolis pasiekė olimpinę buriavimo klasę. Visus tuos metus iš eilės jis tapo Lietuvos čempionu.
Jaunimo klasėje Europos čempionate yra užėmęs 3-iąją vietą, o pasaulio – 7-ąją.
K.Janulionis yra ir praėjusių metų Lietuvos „Laser Standard“ čempionato nugalėtojas, Europos taurės etapo 1-osios vietos laimėtojas ir Ispanijos „Laser Standard“ čempionato (Europos taurės) etapo 3-iosios vietos laimėtojas.
Lietuviui nedaug trūko iki Londono (Didžioji Britanija) vasaros olimpiados 2012 metais, per plauką jis nepateko ir į Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpines žaidynes 2016 metais.
„Pernai atrankoje likau trečias – už brūkšnio. Šiek tiek gaila dėl to. Tačiau rezultatai gerėja, tad tikiuosi dalyvauti kitoje vasaros olimpiadoje, kuri 2020 metais bus surengta Tokijuje. Toks mano tikslas“, – savo jėgomis ir likimu, kad trečias kartas nemeluos, tiki buriuotojas K.Janulionis.
O dėl to, kad nepateko į Sočio (Rusija) žiemos olimpines žaidynes, vaikinas jau nesikremta.
Pirmą kartą į jachtą Karolis atsisėdo tada, kai dar nemokėjo vaikščioti. Būdavo tai pas mamą, tai pas tėtį ant rankų.
O slidėmis nuo kalno leistis vienas pradėjo kokių 5–6 metų. Iki tol jis stovėdavo ant tų pačių slidžių su tėčiu. Jaunas vyras juokėsi, kad neturėjo kito pasirinkimo nuo pirmų savo dienų.
„Viskas dėl tėčio. Jis nuo jaunystės ir buriuoja, ir slidinėja.
Taigi mane irgi į tas pačias vėžes įsodino“, – Karolis paaiškino, iš kur atsirado šie du pomėgiai, virtę profesionalia veikla.
Karolio tėtis – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus patarėjas, gydytojas neonatologas Adomas Janulionis. Taip pat aistringas slidininkas ir buriuotojas.
A.Janulionio vadovaujama jachta „Keturi vėjai“ kelerius metus iš eilės iki 2015 metų pelnė greičiausios jachtos titulą.
Prieš dvejus metus ji taip pat iškovojo Didžiąją Kuršių marių regatos taurę, buriuotojai buvo pripažinti Lietuvos metų įgula.
Pernai šį titulą apgynė ir dar pasaulio ORC čempionate pasiekė aukščiausią poziciją Lietuvos buriavimo istorijoje.
A.Janulionis iki šiol dalyvauja kalnų slidinėjimo varžybose. Jose anksčiau varžydavosi ir Karolio senelis – žinomas psichiatras Petras Janulionis.
Vaikino dėdė Jurgis Janulionis su šeima taip pat aktyviai slidinėja ir skina laurus.
Karolio mama Rasa irgi stojasi ant slidžių, bet dažniau vyksta palaikyti savo šeimos vyrų.
Tuo labiau kad paskui Karolį seka ir jaunesnis jo brolis Radvilas (16 m.) – ir buriuoja, ir slidinėja.
Žodžiu, tai – Janulionių kraujyje.
Vilniaus universiteto vadybos informacinių sistemų ketvirtakursis K.Janulionis iš draugų vis sulaukia klausimo su pavydo gaidele: tai kur dabar vėl važiuosi?
Nuolat po gražiausius Europos paplūdimius keliaujančio vaikino gyvenimas iš šalies atrodo romantiškas.
Karolis su kitu komandos nariu Marčiu Pajarsku ir treneriu Linu Grabnicku keliauja kemperiu, kuris turi priekabą. Ant jos vyrai susideda savo laivus, trenerio katerį ir tempia viską iš paskos.
Tik žiemą nuveža inventorių į Kanarus ir palieka. Tada, kai užsimano treniruotis, skrenda lėktuvu.
„Keliauji sau po Europą kemperiu, įspūdingų vaizdų prisižiūri. Bet tai tik skamba romantiškai. Iš tikrųjų kelionėse liejame daug prakaito.
Per dieną tenka atiduoti jėgas dviejose trijose treniruotėse“, – patikino K.Janulionis.
Būna, varžybos vyksta, pavyzdžiui, Barselonoje, tiksliau, 15 kilometrų nuo jos esančiame nedideliame uoste.
Karolis kitiems sako, kad vyksta į Barseloną, o iš tikrųjų jos net nepamato.
Likus dvejiems metams iki Rio de Žaneiro olimpiados Karolio grafikas atrodė taip – pusantro mėnesio buriuodavo užsienyje, po to pastatydavo kojas ant žemės ir dvi savaites atsipūsdavo Lietuvoje.
Atgavus jėgas – vėl į kelionę. Vasarą, kai šilta, dažniausiai buriuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Po alinančių treniruočių laikotarpio Karoliui būna taip gera pastatyti kojas ant Lietuvos žemės ir keletą dienų tiesiog nieko neveikti.
Tačiau šią žiemą jis turėjo ką veikti – laikė egzaminus universitete.
Su informacinėmis technologijomis susijusią specialybę Vilniaus licėjų baigęs vaikinas pasirinko ne veltui.
Jis norėjo dirbti tokį darbą, kurį pavyktų derinti su sportinėmis kelionėmis.
O ši sritis Karoliui pasirodė mobili, be to, tais metais tai buvo nauja programa, tad vaikinas nutarė pabandyti. Nenusivylė, tačiau studijas dvejiems metams vis dėlto buvo sustabdęs.
Būtent tada, kai rengėsi atrankai į Rio de Žaneiro olimpiadą. Vos pradėjęs ketvirtą kursą jis pamatė, kad visko nespės.
Dėl kelionių Karolio mokslai niekada nekentėjo.
Galvą ant pečių turintis vaikinas grįžęs atidirbdavo dvigubai, atsiskaitydavo, kad kitą kartą vėl galėtų ramiai išvažiuoti.
Artimiausios rimtos buriavimo varžybos Karolio laukia pavasarį. Europos taurės etapas Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje ir, jei pavyks patekti, Prancūzijoje – Pasaulio taurė.
Dabar jis ketina atlikti praktiką įmonėje ir žiūrėti, kaip seksis. Kas žino, gal joje ir liks dirbti. Ateityje jis svajoja karjerą informacinių technologijų srityje suderinti su sportu.
Net jei reikėtų išvykti iš Lietuvos. Šalyje, kurioje buriuoti galėtų ištisus metus, būtų lengviau.
Abi sporto šakos – ir buriavimas, ir slidinėjimas – brangios. Šiuo metu Karolį remia Buriuotojų sąjunga ir Olimpinis sporto centras.
Dabar savų išlaidų jau nebėra. O anksčiau viską finansavo tėvai. Būtent jie buvo didžiausi rėmėjai, kai Karolis tik ėmė rimtai treniruotis ir siekti rezultatų.
Norėdamas gauti finansavimą iš Olimpinio sporto centro sportininkas Europos čempionatuose turi pakliūti į pirmąjį šešetuką, o pasaulio – į 15-uką.
„Tokį lygį pasiekti sunku, ką jau kalbėti, kai tai daryti tenka savo lėšomis“, – tikino K.Janulionis.
Buriavimą kai kas vadina vandens šachmatais, mat čia būna daug taktinių situacijų.
Šiame sporte didelė konkurencija, tad, pasak Karolio, reikia ne tik išlieti daug prakaito, bet ir turėti šiek tiek talento. Be to, tinkamus fizinius duomenis.
„Galėčiau būti kiek aukštesnis ir sunkesnis. Tačiau neišgyvenu, nes ir taip neblogai sekasi. Tiesa, pastaruosius penkerius metus aš vis stengiuosi priaugti daugiau svorio. Dar trūksta dviejų kilogramų“, – paaiškino Karolis.
Vaikinas nusispjauna per kairį petį, bet traumų jam pavyksta išvengti.
Karolis svarsto, kad turbūt dėl to, jog sportuoja nuo mažumės, kūnas pripratęs prie didelių apkrovų. Tiesa, slidinėdamas buvo susilaužęs pirštą.
Sportiškas vyras formą palaiko ir treniruoklių salėje, mėgsta važinėti dviračiu, kuris, kaip pats sakė, gelbėja jį nuo bėgiojimo. To tai jis labai nemėgsta.
Karolio gyvenimas toks nenuspėjamas ir pilnas kelionių, todėl jis visuomet manė, kad santykius su mergina būtų sunku išlaikyti. Vis dėlto kurį laiką K.Janulionis jau nėra vienišas. Grįžtančio iš kelionių Lietuvoje jo laukia širdies draugė, ne vien tėvai.
Karolis šypsojosi, kad kol kas viską suderinti sekasi neblogai, o kaip bus ateityje, bus matyti.
„Savo gyvenimu tikrai negaliu skųstis“, – nuotaikingai užbaigė ką tik egzaminų sesiją baigęs K.Janulionis.
Žiemos ir vasaros olimpiadas šturmuoja ir daugiau sportininkų
Kanadietė Georgia Simmerling (27 m.) jau buvo dalyvavusi dviejose žiemos olimpiadose – 2010 ir 2014 metais kalnų slidinėjimo ir laisvojo stiliaus slidinėjimo rungtyse. Tačiau praėjusiais metais ji debiutavo Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse dviračių treke ir kartu su komanda iškovojo Kanadai bronzos medalį. 2012 metais sportininkė lygumų slidinėjimo varžybose buvo susižeidusi stuburą ir 7 mėnesius turėjo nešioti įtvarą. Į lygumų slidinėjimą ji grįžo kaip tik po Rio olimpiados.
Trijose žiemos olimpiadose – 2006, 2010 ir 2014 metais dalyvavusi čekė Eva Vrabcova-Nyvltova (30 m.) yra pelniusi lygumų slidinėjimo pasaulio čempionės titulą. Prieš trejus metus Sočio olimpinėse žaidynėse ji pasiekė geriausią asmeninį rekordą ir penktąją vietą 30 km lygumų slidinėjimo rungtyje. Tačiau po dvejų metų visus nustebino, kai nusprendė pretenduoti į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes bėgdama maratoną. Ji nesunkiai pateko į olimpiadą ir 42 kilometrus ir 195 metrus įveikė 26-a.
Olandė Laurine van Riessen (29 m.) pernai debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse dviračių treke. Prieš tai ji jėgas išbandė 2010 ir 2014 metų žiemos olimpiadose greitojo čiuožimo rungtyje. Vankuveryje čiuoždama 1000 metrų ji laimėjo bronzos medalį. Tačiau 2015 metais pačiūžas ji iškeitė į dviratį ir iš Europos dviračių treko čempionato kartu su komanda parsivežė bronzą. Tad nesunkiai pateko ir į Rio de Žaneiro olimpiadą, bet medalių nepelnė.
