1971 metais vos kelių mėnesių būsimam daugkartiniam Lietuvos, Europos ir Pasaulio bušido bei šidokan karatė čempionatų nugalėtojui buvo diagnozuota Hiršprungo liga – įgimtas storosios žarnos vystymosi sutrikimas. Po operacijos medikai nuleido rankas, o Jordano tėvams patarė skubiai ieškoti kunigo.
Tačiau likimas kauniečiui negailėjo gyvenimo dovanų. Jis ne tik išgyveno, bet ir pradėjo sveikti. Judėjimas ir sportas tapo gyvenimo varikliu, kuris padėjo išvengti negalios bei ne kartą užkėlė Jordaną ant čempiono pakylos.
Visa tai ir daugybę kitų įdomių faktų iš J.Poškaičio gyvenimo galima perskaityti neseniai išleistoje sportininko motinos Vidimantos Kazimieros Poškaitienės parašytoje knygoje „Pasmerktas mirti. Kovinga Jordano Poškaičio gyvenimo istorija“.
„Kaskart, kai manęs paklausia, kas paskatino parašyti sūnaus gyvenimo istoriją, kodėl ėmiausi šio darbo, kam visa tai bus įdomu ir reikalinga, nedvejodama atsakau, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tarsi atskira, nepakartojama knyga.
Nuo vaikystės siekiau ugdyti sūnaus emocinį intelektą, kuris lemia žmogaus santykį su savimi ir kitais, gebėjimą suprasti bei kontroliuoti savo bei kitų pojūčius, emocijas, susidoroti su rūpesčiais ir netikėtais iššūkiais. Manau, pasisekė užauginti motyvuotą, emociškai brandų žmogų, gebantį mąstyti, vertinti situaciją, siekti užsibrėžto tikslo. Sūnus, kuriam skiriu šį leidinį, gyvenime surado savo kelią“, – teigė knygos autorė, kraštotyrininkė V.K.Poškaitienė.
Motinos teigimu, Jordanas drąsiai svajoja, nebijo suklysti, iššūkius sutinka mėgaudamasis, o kiekvieną pralaimėjimą priima kaip vertingą gyvenimo pamoką, suvokdamas, kad sėkmė – tai žingsniavimas nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant noro siekti vis daugiau.
Tai jam ne tik atveria naujas galimybes, bet ir skatina tobulėti.
Daugiau nei 130 puslapių ne vienus metus rengtoje knygoje surašyta visa J.Poškaičio gyvenimo istorija nuo gimimo, ligos, šeimos tradicijų, kelio į sportines pergales, ji papildyta nuotraukomis, kuriose sustabdytos svarbiausios sportininko gyvenimo akimirkos, bei daugybe spaudoje skelbtų publikacijų. Knygoje galima rasti Jordanui brangių ir artimų žmonių prisiminimus apie jį.
Dėkodamas motinai už parašytą knygą J.Poškaitis tikino, kad yra laimingas kūdikystėje gavęs antrą šansą gyventi. Tačiau tų šansų buvo ir daugiau: sportininkas skendo, buvo patekęs į avariją, jam nepavyko išvengti gaisro, į kūną įremto pistoleto.
„Šie įvykiai privertė iš naujo pasverti gyvenimo vertybes, suprasti, jog žmogaus pasitikėjimą, baimės nugalėjimą kontroliuoja „kompiuteris“, kuris yra kiekvienam iš mūsų tarp ausų“, – kalbėjo J.Poškaitis.
Daugiau nei pusę tūkstančio kovų ringe turėjęs sportininkas tikino, jog visos pergalės ir net pralaimėjimai jam yra svarbūs bei brangūs, nes jie išmokė gerbti save, priešininką, kristi ir vėl kilti, eiti į priekį.
Svarbiausiu gyvenimo pasiekimu J.Poškaitis įvardijo žmones, kurių buvimas šalia jį džiugina. Tai jo tėvai, žmona Jolanta, trys dukterys, bičiuliai, kurie reikalui esant ištiesia pagalbos ranką.
Paklaustas, kaip pavyko gyvenime pasiekti svarbių pergalių, jis atsakė, jog tai padaryti gali visi, jeigu laikysis gyvenimo šūkio: kiekvienas gali gyventi geriau, veikti greičiau, siekti daugiau ir tapti čempionu.
J.Poškaitis tikino, jog ši knyga nėra paskutinė, kurioje aprašomas jo gyvenimas. Vyras nežada sustoti ir iki savo penkiasdešimtojo gimtadienio ruošiasi planuoja išleisti paties parašytą knygą, kurioje bus ne tik faktų iš jo gyvenimo, bet ir filosofiškų pamąstymų, įžvalgų.
Skaitytojų, įsigijusių knygą „Pasmerktas mirti. Kovinga Jordano Poškaičio gyvenimo istorija“ lėšos bus skirtos labdarai. Sportininkas nori paremti vaikų labdaros fondus.
