Olandas Thomas Bridgewateris antrajame raunde pasiuntė lietuvį į nokdauną, bet šis atsitiesė, laimėjo trečiąjį ir išplėšė papildomą raundą.
Po kovos jis apgailestavo, kad nepavyko laimėti taip, kaip norėjo ir atsiprašė sirgalių.
„Jau ne pirmus metus kovoju, bet įtampa jaučiasi. Be to, turėjau nemažą pertrauką. Paskutinį kartą čia, „Siemens“ arenoje kovoja prieš keturis mėnesius. Po to turėjau dar kovoti, bet lūžo šonkaulis ir teko priverstinai atostogauti. Nepavyko apšilti kojų prieš turnyrą.
Atsiprašau, kuriuos nuvyliau, bet stengiausi iš visų jėgų nė tik kovoti, bet atiduoti visą širdį. Ačiū palaikiusiems“, – po kovos sakė S.Maslobojevas.
– Ar studijavote varžovą?
– Šiek tiek, bet taip juokingai. Pažiūrėjau vieną jo kovą ir tiek. Paklausiau trenerio, kaip kovoti, jis pasakė tą patį, ką ir pats mačiau.
Varžovas buvo pavojingas tuo, kad jo smūgiai – nestandartiniai. Tokiais malūnais šokinėja, muša. Tačiau, kaip man sakė treneris profesionalioje bokso stovykloje Kalifornijoje, nėra blogo smūgio. Jei smūgis priverčia žmogų atsigulti ant grindų, tai yra geras smūgis.
Tokius nestandartinius kovotojus, studijuok nestudijavęs. Žinai, kad jis mosikuosis, kad smūgiai eis iš visur. Žinau, kad reikėjo prisilaikyti, bet norėjau labiau eiti į priekį, pats rodyti iniciatyvą. Kvailų smūgių prasileidau.
– Iš kur radote jėgų atsitiesti trečiajame raunde?
– Iš žmonių. Ačiū jiems, jie mano energija ir antras kvėpavimas. Nežinau, ką darysiu baigęs sportuoti, nes čia yra mano narkotikas, kurio paragauti turiu bent du kartus per metus.
Žinau, kad buvo nokdaunas, bet man reikėjo įrodyti, kad esu geresnis. Stengiausi visais būdais tai padaryti. Galvojau, kad geriau jau atsigulsiu čia negyvas, bet nepasiduosiu ir savo žemės neužleisiu.
– Ar tai buvo viena sunkiausių jūsų kovų?
– Nebuvo pati sunkiausia. Tačiau esu turėjęs kovų, kur nors žinojau, kad esu stipresnis, vikresnis, turiu laimėti, bet pralaimėjau dėl įtampos.
Kaip dalyvaujant turnyre Maskvoje, kur buvo surengtas didžiulis šou, sukviestos ryškiausios žvaigždės. Jaučiau didžiulę įtampą ir pareiga parodyti, kad Lietuva, nors ir maža, bet kovinga ir stipri šalis.
Kartais tas per didelis noras ir įtampa pakiša koją.
Be to, reiktų kas mėnesį bent po vieną kovą turėti, norint pajausti tą ritmą. Tačiau treniruočių partnerių mes neturime daug.
