Sportininkai, kaip įprasta tokiu metu, svetur jau valtimis skrodžia vandenį ir kiekvieną dieną prakaitą lieja treniruotėse. Tačiau po alinamų treniruočių susėdę prie vakarienės stalo jie nerimastingai diskutuoja dėl migla apgaubtos ateities.
Pasipiktinimas dėl maistpinigių, išmokų personalui bei sportininkų rentų irkluotojus lydi kiekvieną dieną.
Prasidėjo pirmosios treniruotės
Pajėgiausi šalies irkluotojai sezono startams ruošiasi Italijos mieste Ravenoje. Praėjusiais metais panašiu metu sportininkai jėgas stiprino Graikijoje.
Pasak irkluotojų, Ravena – puiki vieta treniruotėms. Kol Lietuvoje orai nedžiugina, geresnių sąlygų tenka ieškoti svetur.
„Oro sąlygos treniruotėms ant vandens iki šiol tikrai buvo palankios, pasitaikė tik keletas vėjuotų dienų, kai irkluoti buvo kiek sunkiau. Gyvename gražioje vietoje prie jūros, todėl po sunkių treniruočių tokia aplinka tikrai teigiamai veikia“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo kaunietis Dovydas Nemeravičius.
Ravenoje vyko pirmosios sezono treniruotės ant vandens. Pasak irkluotojų, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama individualiam darbui, nebeliko suformuotų komandų, visi sportininkai daugiausia laiko praleidžia vienvietėse valtyse.
Po dviejų savaičių gausi Lietuvos irklavimo komanda dalyvaus pirmose sezono varžybose – savo jėgas sportininkai išmėgins kasmetėje tarptautinėje Pjediluko regatoje, vyksiančioje Italijoje.
Pasak rinktinės narių, šioje regatoje dažnai eksperimentuojama įgulų sudėtimi – taip mėginama ne tik pasitikrinti savo pajėgumą, bet ir prieš artėjantį intensyvų sezoną į varžovų mintis įnešti šiek tiek sumaišties bei spėlionių. Tačiau eksperimentai – ne vienintelis tikslas, lietuviai išsikėlę aukštą kartelę – jau kelintus metus šalies irkluotojai žinomi kaip vieni pretendentų užlipti ant prizininkų pakylos.
„Šiose varžybose sumuojami visi valstybės atstovų taškai, todėl norėtųsi laimėti pirmąją vietą. Mūsų rinktinė ne kartą yra likusi antroje pozicijoje. Šiuo metu į treniruočių stovyklą atvyko dar 12 Lietuvos jaunių, todėl tikimės, kad Pjediluko regatoje ir jie pasirodys puikiai ir prisidės prie bendro irkluotojų rezultato“, – ryžto nestokojo olimpietis D.Nemeravičius.
Kreipėsi net į prezidentę
Iš pirmo žvilgsnio artėjantis sezonas nesiskiria nuo daugumos praėjusių, tačiau yra ne taip. Irkluotojai kiekvieną dieną su nerimu žvelgia į priekį.
Sparčiai kintanti ir blogėjanti situacija garsiausius šalies irkluotojus privertė viešai kreiptis pagalbos į aukščiausius valstybės pareigūnus. Treniruočių stovyklos metu sportininkai nusprendė, kad nėra ko delsti – reikia imtis veiksmų.
Laiške, skirtame prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir premjerui Sauliui Skverneliui, irklavimo atstovai išdėstė situaciją, kuri susidarė šių metų pradžioje Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui įsipareigojus Lietuvos olimpiniame sporto centre rengti pajėgiausius šalies sportininkus olimpinėms žaidynėms.
Sportininkams pakito maistpinigių skyrimo tvarka, aptarnaujančiam personalui nebemokami papildomi pinigai vykstant svetur, vėluoja stipendijų išmokos, baiminamasi dėl galimos sportininkų rentos mokėjimo tvarkos pakitimo.
2016 metų olimpinis vicečempionas Saulius Ritteris tikino, kad sportininkai nėra linkę užsiimti politika, bet nenori ir tylėti. Suvokdami, kad rezultatams trukdo suprastėjusios sąlygos, jie mato būtinybę išsakyti savo nuomonę. Irkluotojai tiesiog nežinojo, į ką jiems kreiptis ir kokiais būdais atkreipti valdžios bei visuomenės dėmesį.
Trūksta pinigų ir specialistų
Iki šių metų sportininkams netekdavo sukti galvos dėl savo mitybos. Intensyviai sportuojantiems atletams sveika ir reguliari mityba neatsiejama nuo kasdienės veiklos, tiesiogiai turinti įtakos rezultatams.
Bet nutraukus bendrą LTOK programą „Tokijas 2020“ teigiama, kad nebeliko teisinio pagrindo mokėti maistpinigių ne sporto renginių metu, treniruojantis savo mieste. Tituluoti irkluotojai pasipiktinę tokiais valdžios sprendimais.
Sportininkams nerimą kelia ir pinigų paskirstymas aptarnaujančiam personalui. Iki šiol tokie specialistai kaip kineziterapeutai ar masažuotojai gaudavo algas ir papildomas premijas išvykdami svetur su sportininkais. Dabar dėl sportininkams nesuprantamų priežasčių specialistai gauna tik algas, o jos tikrai nėra pačios didžiausios.
„Aš, kaip sportininkas, jaučiu, kad šie pokyčiai tiesiog pastato sieną tarp manęs ir personalo. Keista, kad mes už laimėjimus gauname premijas, kurių 25 procentai lieka būtent papildomoms išlaidoms, tokioms kaip kineziterapeutų premijos. Mes jaučiame, kad šie specialistai nebeturi motyvacijos dirbti“, – tikino D.Nemeravičius.
Su tokiomis mintimis sutinka ir kiti rinktinės nariai.
Pasak jų, tokie specialistai, dirbantys Lietuvoje ir nepaliekantys savo šeimos, gali uždirbti didesnes algas nei keliaudami su sportininkais svetur.
Baimė dėl mažesnės rentos
Minėti faktai – tik dalis priežasčių, keliančių rimtą nerimą. Tituluoti sportininkai su baime žvelgia į ateitį, nes siūloma nurėžti sportininko rentą. Išmoka gali sumažėti net 400 eurų per mėnesį.
Irkluotojai nerimauja dėl savo ateities, nes sportininko karjera yra tikrai nenuspėjama. Jokių saugiklių nėra: bet kurią dieną gali tekti nutraukti sporto karjerą dėl traumos ar kitų priežasčių. Saugi ir užtikrinta padėtis skatina be baimės siekti aukštumų sporto pasaulyje ir tokiu būdu garsinti Lietuvos vardą. Tačiau dabartinė situacija daro tiesioginę įtaką atletų psichologinei būsenai.
„Girdėjome, kad bus diferencijuojamos sportininkų rentos. Asmenys, kurie šiuo metu jau turi iškovoję Europos, pasaulio ar olimpinius medalius, iki nutarimo priėmimo nustoję sportuoti gautų nepakitusias, tai yra gerokai didesnes rentas nei tie, kurie baigtų sporto karjerą vėliau. Siūloma sportininkams mokėti apie 400 eurų mažiau. Manau, kad tokia suma mūsų valstybėje yra labai didelė.
Tai verčia susimąstyti. Aš daug metų sportuoju tikrai ne dėl pinigų, noriu sportuoti ir siekti aukštų rezultatų mažiausiai dar vieną olimpinį ciklą, tačiau tokie sprendimai verčia dvejoti ir baimintis dėl ateities. Ne aš vienas tokios nuomonės – mūsų komandos nariai tikrai neramiai sutiko šią žinią“, – nerimastingai mintis dėliojo jau dabar rentą užsitikrinęs S.Ritteris.
