Visgi greito rezultato kelyje stovi daugelis psichologinių ir fizinių barjerų, o tuo įsitikino jau ne vienerius metus savo kūno svoriu meistriškai manipuliuojantys sportininkai.
Nors profesionalai nereikalingų kilogramų atsikrato palyginus nesunkiai, tačiau jiems pro akis tenka praleisti rimtus specialistų perspėjimus.
Neseniai pasaulyje nuskambėjęs atvejis, kai dėl tokio organizmo išsekimo žuvo škotų kovotojas, toli gražu nebuvo pirmasis signalas, kad prisižaisti gali kiekvienas.
Skaičiuoja kiekvieną gurkšnį
Imtynininkui, 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojui Mindaugui Mizgaičiui, staigios dietos nėra naujiena – per savo karjerą sportininkas tam atrado jau ne vieną būdą.
Graikų-romėnų stiliaus imtynininkas šiuo metu varžosi kategorijoje iki 130 kilogramų, tad sunkiasvoriui didelių problemų, prireikus numesti ar priaugti papildomus kilogramus neiškyla.
„Apie svorio metimą pradedame galvoti prieš dešimt dienų, o jei pritrūksta valios, ir prieš septynias“ , – pasakojo jis.
„Įprastai valgau ką noriu ir kiek noriu, tačiau tas dešimt dienų režimas būna itin griežtas. Pirmosios dvi dienos skirtos organizmui atprasti nuo didelių maisto kiekių, o tuomet po truputį mažiname ir maisto, ir skysčių porcijas, geriame praktiškai vien arbatas“, – sakė M.Mizgaitis.
Olimpietis atskleidė, jog prieš varžybas prie sugriežtėjusios mitybos taikomos ir treniruotės – alinantis darbas leidžia greičiau išprakaituoti skysčius.
„Organizmas persilaužia, nes per treniruotes sportuojame daug apsirengę ir viską išprakaituojame. Per vieną treniruotę galima numesti tris kilogramus. Jei įprastai tą išgaravusį vandenį iškart atstatome, tai metant svorį reikia atidžiai skaičiuoti skysčius“, – kalbėjo sportininkas.
Net po sunkių treniruočių vandens ramiai negeriantis imtynininkas, iki varžybų likus keletai dienų, jo apskritai atsisako.
„Per dieną suvartojamas maistas ir vanduo turi sverti ne daugiau dviejų kilogramų. Pirmomis dienomis maisto porcijos yra mažinamos daugmaž tolygiai, o vėliau prasideda drastiški pokyčiai – visiškai nebevartojame nei vandens, nei maisto. Iki varžybų likus trims dienoms negalima gerti jokio skysčio.
Tokios yra imtynių tradicijos, sportininkai patys savimi rūpinasi. Vis tiek tas svoris metamas ne riebalų, o vandens sąskaita“, – teigė M.Mizgaitis
Nors kelias dienas nevalgant ir beveik negeriant energijos lygis pasiekia minimumą ir sportininkų organizmui tampa sunku normaliai funkcionuoti, tačiau, anot M.Mizgaičio, toks režimas sunkus ir psichologiškai.
„Treniruojamės iki pat varžybų. O jei prieš svėrimą dar lieka pora kilogramų, tai lakstome sporto salėje ar sėdime pirtyje.
Aišku, kad būna labai sunku, kartais išvis visą dieną „plaukioji“. Bet toks musų sportas – jeigu svorį mesi iš anksto, nebeatitiksi kategorijos. Apalpti dar neteko, bet būna, kad apie vandenį jau pradedu sapnuoti. Tada supranti, koks jis iš tikrųjų skanus“, – šypsojosi jis.
Praėjus oficialiems svėrimams, sportininkai skuba atstatyti prarastą svorį, tačiau tai tenka daryti atsargiai – išsiderinęs organizmas staigiai gautų skysčių gali ir nepriimti.
„Kai pasisveriame, tai pradedame kas porą valandų gerti vandenį, vėliau po truputį įvedame ir maistą. Kartais sportininkai keliasi pavalgyti ir naktį, kad ryte būtų kuo sunkesni. Tuomet ryte darome sunkią treniruotę, kad nebeliktų nemalonaus jausmo.
Jei prieš varžybas greitai numetu dešimt kilogramų, tai kitą dieną jau galiu būti priaugęs septynis. Jeigu svorio nekeisčiau taip greitai, tai varžovas kovoje būtų sunkesnis“, – svarstė jis.
Vyras neslėpė suprantantis, jog tokie būdai organizmui naudos tikrai neatneša, tačiau dėl to jis pernelyg nesijaudina.
„Iš profesionalaus sporto ir nėra didelės sveikatos. Senatvėje pažiūrėsim, kaip viskas bus“, – juokėsi M.Mizgaitis.
Žaidimai su svoriu patinka ne visiems
Kiek kitokį požiūrį į staigų svorio metimą turi pasaulio ir Europos kikbokso čempionas bei žymiausias šių dienų Lietuvos bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas.
Sportininkas, besivaržantis iki 91 kg kategorijoje, patikino, jog natūraliu reiškiniu tapę kovotojų bandymai apeiti sistemą šiam sportui žavesio tikrai neprideda.
„Mano manymu, žaidimas kūno svoriu yra nešvarus reikalas. Aš žinau savo svorį ir pagal tai renkuosi kategoriją.
Aišku, galėčiau kankintis, kaip tai daro kiti, ir kovoti kategorijoje iki 86 kg bei jaustis didesniu už savo priešininkus, tačiau man to nereikia. Esu už švarią ir gražią kovą be jokių sukčiavimų“, – kalbėjo jis.
Nors anksčiau S.Maslobojevui dar tekdavo naktį prieš oficialų svėrimą mėginti atsikratyti vieno ar kelių papildomų kilogramų, tačiau dabar kovotojui tai pavyksta savaime.
„Aš į tai žiūriu profesionaliai – nors kartais prieš varžybas ir būna kokiu kilogramu per daug, tačiau dažniausiai jie visi krenta natūraliai. Savo mitybą pradedu prižiūrėti likus bent mėnesiui iki varžybų, todėl paskutinę savaitę galiu būti ramus“, – pasakojo sportininkas.
S.Maslobojevas pabrėžė, jog subalansuota mityba yra svarbi jo gyvenimo dalis, bet turėdamas daugiau laiko iki varžybų, leidžia sau nukrypti į šalį.
„Mityba daug domėjausi pats ir atradau, kas labiausiai tinka konkrečiai mano organizmui. Aišku, kai nesiruošiu varžyboms, pasilepinu ir lietuviška virtuve.
Artėjant kovai visada valgau vien mėsą su daržovėmis, o cukraus ir druskos išvis nevartoju. Jei anksčiau dar likdavo koks papildomas kilogramas, tai išvakarėse pagulėdavau karštoje vonioje ir nieko nedarant, jis nukrisdavo. Tačiau dabar to nebeprireikia“ , – sakė S.Maslobojevas.
Akivaizdu, kad optimalaus kūno svorio palaikymas sportininkui nekenkia – neseniai Vilniuje vykusiame “BUSHIDO & KOK WORLD GP 2017“ turnyre jis įveikė olandą Thomasą Bridgewaterį, nors šis buvo net penkiais kilogramais sunkesnis.
Specialistas perspėja
Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) vyriausiajam mitybos specialistui Mariui Baranauskui gudrūs atletų būdai greitai pasirengti varžyboms yra gerai pažįstami, tačiau jis užtikrina – taip elgtis nederėtų.
„Statistika rodo, kad net 90 procentų kovinių sporto šakų atstovų svorį meta būtent staigiai, o ne iš anksto. Nors tai yra nemaža problema, tačiau jos niekas nepaiso.
Didelis svorio pokytis labai kenkia organizmui – susilpnėja imunitetas, gali sutrikti širdies darbas ir termoreguliaciniai procesai. Pakyla kūno temperatūra, kartais net atsiranda aplinkos pažinimo problemos. Per sezoną staigiai metant svorį daugiau nei dešimt kartų, sumažėja ir kaulinio audinio tankis“, – neigiamus padarinius vardijo M.Baranauskas.
Specialisto teigimu, be ilgalaikio poveikio organizmui, galimi ir staigūs, kur kas rimtesni sutrikimai.
„Viena iš dažniausių problemų – dehidratacija, kuri atsiranda skysčių vartojimą sumažinus iki minimumo arba išvis jų atsisakius. Kai prarandami skysčiai viršija du procentus bendro kūno svorio, sportininką pradeda pykinti, atsiranda nuovargis, svaigsta galva. Kritiniu atveju, nuo hipertermijos gali ištikti mirtis“, – sakė jis.
M.Baranauskas prisiminė nutikimą, kai kiek daugiau nei prieš dešimt metų JAV dėl šios priežasties beveik vienu metu žuvo net trys imtynininkai.
„Nuo tada į problemą pradėta žiūrėti gerokai rimčiau, uždrausti kai kurie svorio metimo būdai“, – teigė mitybos specialistas.
Jis pabrėžė, jog nors dėl staigaus svorio metimo egzistuoja nemažas pavojus gyvybei, tačiau šią problemą išspręsti nelengva – trūksta tiek pačių atletų noro, tiek kvalifikuotų specialistų dėmesio.
„Pakeisti sportininkų požiūrį, kai jiems treneriai prieš savaitę ar kelias dienas liepia numesti tuos kilogramus, yra labai sunku. Be to, ar nuo tokių būdų varžybose rezultatas būna geresnis, labai abejotina, nes svoris prarandamas iš esmės ne riebalų sąskaita.
Dėl to su sportininkais turi iš anksto dirbti ne tik treneriai, bet kiti specialistai, dietologai. Mūsų šalyje tai kol kas darome gerokai per retai. Didelio meistriškumo sportininkai yra aptarnaujami olimpiniame sporto centre, bet mes jų galime priimti tik penkiasdešimt. O visiems kitiems tokios paslaugos neprieinamos“, – tikino M.Baranauskas.
LOSC jau ne vienerius metus dirbančio vyro teigimu, nereikalingų kilogramų galima atsikratyti ir kur kas mažiau žalingu būdu, tačiau apie tai privalu mąstyti dar gerokai prieš varžybas.
„Apskritai, pirmiausia sportininkui būtina pagalvoti, ar tą svorį išvis verta mesti. Kovinių sporto šakų atstovai turi palaikyti maždaug 8-10 proc. riebalų kiekį ir jei jis yra didesnis, tik tuomet jau galima jį mėginti mažinti.
Svorio metimą reikia organizuoti likus bent porai mėnesių iki varžybų ir daryti tai palaipsniui – kaloringumas negali būti nurėžiamas staigiai, per dieną geriausia suvartoti bent 1500 kcal. Taip pat privaloma valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, nes kitaip smarkiai sulėtės medžiagų apykaita ir tas svoris kris lėčiau.
Dažniausiai sportininkai atsisako angliavandenių turinčio maisto, tačiau to daryti irgi nereikėtų. Daržovės, liesa mėsa ir skysčiai turi išlikti“, – pasakojo jis.
Mitybos specialistas pasiuntė žinią ir entuziastams, sugalvojusiems išbandyti sportininkų propaguojamus metodus – patrauklius rezultatus siūlantys žaidimai su svoriu gali baigtis liūdnai.
„Formaliai tokių dalykų niekas nedraudžia, bet prisiminkime tuos atvejus, kai nuo staigaus svorio metimo buvo užfiksuotos trys mirtys. Per labai trumpą laiką atsikračius dešimties kilogramų organizmas tiesiog išseko ir sustojo širdis.
Sveikata ir gyvybe rizikuoti neverta, o bet kokie ketinimai turi būti labai gerai įvertinti“, – perspėjo M.Baranauskas.
