Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neranda bendros kalbos dėl olimpiečių rengimo, o baimindamiesi ateityje gauti mažesnę rentą žinomi sportininkai vienas po kito skelbia, kad kabina batelius ant vinies.
Negana to, sportą prižiūrinti Vidaus reikalų ministerija pasiūlė išvaikyti lėšas skirstančio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybą ir įsteigti naują valdininkų komisiją.
Dėl KKSRF sprendimų ietys laužomos kone kiekvienais metais, o dabar Vidaus reikalų ministerija net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes neva gavo šūsnį skundų, kad tam pinigų buvo atseikėta už nieką, o kitam neduota, nors jis nusipelnė.
Gal prokurorai ką nors ir iškas, nors jiems darbo pastaruoju metu parūpinama vis daugiau.
Kad ir kaip ten būtų, kai auklių daug, vaikas klykia ir grasina nueiti šunkeliais.
Jau praėjusią Seimo kadenciją išryškėjo buvusios valdančiosios koalicijos nenoras gilintis į sporto sistemos bėdas, o po 2016 metų parlamento rinkimų valdžią gavę „valstiečiai“ irgi pabūgo imtis ryžtingesnių žingsnių.
Sporte interesų ir ambicijų ne ką mažiau nei didžiojoje politikoje.
Tačiau toks chaosas neabejotinai turėtų atsiliepti lietuvių rezultatams 2020 metų olimpinėse žaidynėse.
Yra du keliai: arba sporto organizacijos prie bendro stalo susitars dėl kompromisų ir jų laikysis, arba valdantieji pasiraitos rankoves ir priims strateginius sprendimus, o kartu prisiims atsakomybę.
Priešingu atveju tikrai dar ne vienas perspektyvus atletas nuspręs, kad jam bus ramiau už jau iškovotus nuopelnus gauti solidžią rentą, nei sukti galvą, ar, tarkime, pavyks išvykti į visavertę treniruočių stovyklą.
