Rudenį išrinktas naujasis Seimas tam neprieštaravo, o šiemet kovo mėnesį premjeras S.Skvernelis pasirašė nutarimą, kuriame patvirtino Sporto metų minėjimo renginius. Jų – net 59. Daugybė organizacijų, ne vien sporto, įpareigotos pasiraitoti rankoves ir propaguoti sportą.
Gražu? Nieko panašaus. Tai panašu į dūmų uždangą, kuri paleista siekiant užmaskuoti Seimo, ministerijų, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) planus pabloginti sportininkų padėtį.
Kol rengiami įvairūs seminarai, festivaliai, žaidynės, projektai ir apdovanojimų ceremonijos, Seimas ėmėsi naujos Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos, kurią sukurpė KKSD teisininkai.
Nors darbo grupė buvo sukurta beveik prieš penkerius metus, joje aptarti klausimai taip ir liko kalbomis, o Seime stumiamas įstatymas, prieš kurį piestu stoja ir sporto organizacijos, ir garsūs atletai.
„Man susidaro toks įspūdis, kad naujam įstatymui pritaria keli žmonės, visi kiti nepritaria, tačiau įstatymas stumiamas“, – taip susidariusią situaciją komentavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Teisės studijas baigusi olimpinė čempionė teigė projekte įžvelgusi ne vieną prieštaravimą, jame visai neminima sąvoka „olimpinės žaidynės“. Ypač stebina reikalavimas net prieš 20 dienų policijai pranešti apie viešą sporto renginį.
Kliūva ir premijų mokėjimo sistemos pakeitimas, pagal kurį jas gautų tik sportininkai ir treneriai, o kiti pagalbininkai liktų tuščiomis rankomis.
„Tos galimos premijos buvo bene vienintelis būdas išlaikyti aukšto lygio medikus“, – pabrėžė LTOK vadovė.
Geriausi šalies atletai nėra taip įsigilinę į įstatymo gaires, bet skaičiuoti moka ne prasčiau negu Seimo nariai.
Todėl vienas po kito ėmė skambėti pareiškimai, kad nusipelnę atletai baigs karjerą, jeigu pagal naują įstatymo redakciją gaus gerokai mažesnes rentas.
Nors dalis sportui priešiškų Seimo narių į sportininkus žiūri kone kaip į veltėdžius, kurie jėgų žydėjime neva nori tapti privilegijuotais pensininkais, dėl susidariusios situacijos atletai nėra kalti – jie tiesiog neslepia turėję teisėtų lūkesčių.
Dabartinė LTOK vadovė prieš aštuonerius metus buvo viena aktyviausių kovotojų, kad labiausiai nusipelnę sportininkai pradėtų gauti rentas iš valstybės.
Juk ilgą laiką ne vienas garbaus amžiaus olimpietis prašydavo LTOK pašalpos, kad turėtų už ką nusipirkti vaistų, o gal net maisto.
Todėl pavyko įtikinti politikus, jog įstatymu įtvirtinta išmoka nebus didelė našta valstybei, o nusipelnę sportininkai gaus tai, ko nusipelnė. Bet netgi nesapnuota, kad atsiras tiek daug norinčių užtempti teisės aktą ant savo kurpalio.
Įsigaliojus įstatymui per pažintis, lobizmą ir teismus po juo palindo kelios dešimtys sportininkų, kuriems olimpiniai medaliai net nesisapnavo.
Teikiant įstatymą buvo galvojama apie 50–60 nusipelniusių atletų, o pernai rentos pagerino gyvenimą apie 130 buvusių sportininkų, jiems išmokėta 1,7 mln. eurų. Kadangi renta susieta su vidutiniu atlyginimu (šiuo metu ji sudaro 1234 eurus), tikėtina, kad šiemet reikės 2 milijonų.
Tai įspūdinga suma, ypač palyginus su tuo, kad perspektyviausi jaunieji sportininkai KKSD rankomis buvo išmesti iš Lietuvos olimpinio sporto centro, o jame palikta tik 60 elito atletų, kuriems pasirengti numatyta 1,2 mln. eurų. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu – sporto pensininkams skiriama daugiau nei sporto ateičiai.
Prieš 40, 50 ar 60 metų olimpinėse žaidynėse, tegul ir su SSRS apranga, bet vis tiek Lietuvą garsinę sportininkai neturėjo jokių galimybių užsitikrinti finansinės gerovės, bet dabar jie atsidūrė vienose gretose su tais, kurie ne taip seniai laimėjo gerokai žemesnio rango varžybas.
Akivaizdu, kad tvarką reikėjo koreguoti, bet įstatymo kūrėjai nuėjo keliu, kuris gali sukelti rimtą didžiojo sporto griūtį.
Mėginant sumažinti išlaidas pasiūlyta smarkiai apkarpyti išmokas, kurių galėjo tikėtis sporto elitas: vietoj dabartinių 1234 eurų olimpinių žaidynių čempionai per mėnesį gautų 1026 eurus, olimpiniai prizininkai ir olimpinių rungčių pasaulio čempionai – 874 eurus.
Įstatymo kūrėjai tokiu pasiūlymu pakišo bombą po sporto pamatais, nes skaičius išvydę olimpiečiai vienas po kito prakalbo apie pensiją, nors dar galėtų sėkmingai rungtyniauti.
O juk reikėjo visai nedaug sveiko proto – užtikrinti elito atletams tokias pat išmokas, bet kartu apkarpyti žemesnio rango pasiekimų sąrašą.
Dalis politikų tai supranta, tačiau vis tiek norima bet kokia kaina priimti įstatymą, o paskui iškart imtis jį taisyti.
Kur nuveda tokie taisymai, rodo rentininkų sąrašo plėtra. Niekas nedraudžia labiau įsigilinti į prognozuojamą situaciją ir nesiversti per galvą.
Laiku nesustojus Sporto metai gali virti sporto griūties metais.
