„Dabar dažnai apie tai pasikalbame, nes daug kam aktualu“, – vakar „Lietuvos rytui“ prisipažino treniruočių stovykloje Ispanijoje plušanti lengvaatletė Austra Skujytė.
37-erių lengvaatletė oficialiai dar nebaigė karjeros, bet tai tikriausiai atsitiks šiais metais. Taip pasielgti jai būtų verta ir dėl rengiamų įstatymo pataisų
Gautų 360 eurų mažiau
2004 m. Atėnų olimpiados vicečempionė, laukianti oficialaus sprendimo dėl jai priklausančio 2012 m. Londono olimpiados bronzos medalio, padėjusi tašką sporte galės kreiptis dėl jai priklausančios rentos, tačiau kol kas gali tik spėlioti, kokia jis bus.
Pagal senąją tvarką ji galėtų tikėtis 1234 eurų mėnesinės išmokos, o priėmus pateiktus pasiūlymus olimpiniai prizininkai gautų 874 eurus.
360 eurų – pakankamas argumentas sūnų auginančiai olimpietei pasitraukti iš sporto anksčiau.
„Jau esu numačiusi baigti karjerą šiemet“, – patikino A.Skujytė, 2017 metų kovo mėnesį dalyvavusi Europos uždarųjų patalpų čempionate Belgrade ir ten užėmusi 9-ąją vietą rutulio stūmimo rungtyje.
Vadovauja LTOK komisijai
Kauno priemiestyje gyvenanti lengvaatletė jau yra ragavusi ir trenerės duonos, o pernai rudenį gavo svarbias pareigas – ji išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto nare.
Garsiai lengvaatletei taip pat patikėtos LTOK sportininkų komisijos pirmininko pareigos.
„Gaila, kad dabar negalime surengti posėdžio ir aptarti susidariusios situacijos, nes iš Ispanijos grįšiu tik gegužės 28 dieną“, – sakė A.Skujytė.
Naują Sporto įstatymo redakciją Seime planuojama priimti gegužės 30-ąją.
„Tai, kas dabar vyksta, nėra gerai. Mums sakoma, kad sportininkai nenukentės, tačiau niekas normaliai nepaaiškina“, – pyko lengvaatletė.
Pasigedo paaiškinimų
Karjerą jau baigęs kitas olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas irgi stebisi, kad įstatymų rengėjai nesidomi sportininkų padėtimi ir jų nuomone.
44-erių buvęs penkiakovininkas neseniai atidarė fechtavimosi klubą ir sukasi Lietuvos olimpiečių asociacijoje, kuri vienija visus buvusius olimpinių žaidynių dalyvius.
„Galima sutikti, kad permainų įstatymuose reikia, tačiau kodėl iš anksto nepateikiama informacija apie planuojamus pakeitimus?“ – klausė 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas. (LR)
Vieni pasitraukė, kiti svarsto
Žinia, kad Seimas užsimojo apkarpyti sportininkų rentas, jau padarė įtaką kelių sportininkų sprendimams.
Pirmoji apie karjeros stabdymą, o tikriausiai – ir pabaigą, paskelbė 27-erių irkluotoja Donata Vištartaitė-Karalienė, pernai Rio de Žaneire tapusi olimpinės bronzos laimėtoja (kartu su Milda Valčiukaite).
Sprendimą baigti karjerą jau priėmė 28-erių dviratininkė Aušrinė Trebaitė, triskart tapusi Europos treko čempione.
Paraišką gauti sportininko rentą jau parašė ir 2016 m. parolimpiados čempionas Mindaugas Bilius, išrinktas Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentu. 35-erių lengvaatletis, Rio de Žaneire laimėjęs auksą ir sidabrą, yra vienas lyderių disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse, bet galvojant apie rentą jam parankiau baigti karjerą dabar.
2012 metų olimpinė čempionė 33-ejų Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė po kelių mėnesių pertraukos grįžo į varžybas ir prieš savaitę įtikinamai laimėjo pasaulio taurės varžybas, tačiau grįžusi irgi prakalbo apie karjeros pabaigą. Jai irgi gresia sportininko rentos sumažėjimas – olimpiniams čempionams planuojama mokėti 208 eurais mažiau nei pagal dabartinę tvarką.
31-erių Mindaugas Griškonis, pernai Rio de Žaneire iškovojęs sidabrą (kartu su Sauliumi Ritteriu), taip pat susimąstė, ar nevertėtų baigti karjeros, kol nepriimtas naujas įstatymas.
Įstatymą rengęs Kūno kultūros ir sporto departamentas žada, kad jį priėmus bus teikiamos pataisos, tačiau tik patvirtina abejones dėl stumiamo projekto.
