Šįkart Rusijos tikslas – olimpinės žaidynės. Apie tai V.Putinas prabilo per interviu su olimpinių žaidynių istoriku Davidu Milleriu, o netrukus metė ir savo labai mėgstamą kortą: „Nemaišykime sporto su politika.“
Apie galimybę rengti olimpines žaidynes V.Putinas kalbėjo dieną, kai Rusijos lengvaatlečiai vis dar negali varžytis tarptautiniuose turnyruose, nes rusų organizacija yra nušalinta dėl gausybės dopingo pažeidimų.
Vis daugiau Rusijos sportininkų netenka olimpinių medalių, o dar prieš 2016–ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą tarptautinė bendruomenė rimtai svarstė galimybę į žaidynes neįleisti ne tik rusų lengvaatlečių, bet ir visos šalies delegacijos.
Tačiau V.Putinas dabar kalba apie didžiąją kovą su dopingu, o interviu su D.Milleriu nuolat suka keliu, pagal kurį Rusija – naujoji kovos su sporto vėžiu vėliavnešė, nors didžiausios savo problemos taip ir nepripažino.
„Rusija niekada neturėjo ir niekada neturės valdžios remiamos dopingo sistemos“, – pareiškė V.Putinas, kuris nuolat neigė nepriklausomo Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) tyrėjo Richardo McLareno raportą.
Būtent R.McLarenas po liudininkų pareiškimų išsiaiškino, kad Rusijoje dopingo sistemą prižiūrėjo valstybė, o Sočio žiemos olimpiadoje FSB agentai padėjo įkurti specialų slaptą kambarį, kuriame būtų sukeičiami atletų dopingo mėginiai.
Po R.McLareno raporto sukelto skandalo WADA buvo atėmusi Rusijos antidopingo agentūrus (RUSADA) licenciją, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) svarstė galimybę išmesti Rusiją iš Rio žaidynių, bet galiausiai šio žingsnio žengti neišdrįso.
Rusijos lengvosios atletikos federacija vis dar yra nušalinta, o šiuo metu rusų lengvaatlečiai gali prašyti leidimo varžytis po neutralia vėliava.
– Ar Maskva gali pateikti kandidatūrą organizuoti 2028 metų olimpiadą?, – D.Milleris paklausė V.Putino.
– Aš veikiau kalbėčiau apie visą Rusiją, nebūtinai tik Maskvą. Be sostinės turime daugiau miestų, kurie galėtų rengti vasaros žaidynes. Žinoma, turime Sočį, tačiau dar yra Sankt Peterburgas ar netgi Kazanė.
Kol kas jokių konkrečių pareiškimų nedarysime. 2014 metais Rusija sėkmingai surengė Sočio žiemos žaidynes ir aš neatmetu galimybės, kad galime vėl siekti organizuoti kitą olimpiadą.
Jeigu kalbėsime apie Los Andželo kandidatūra, tai ne mes sprendžiame miesto galimybes. Tai turi padaryti IOC. JAV yra viena pirmaujančių sporto šalių pasaulyje ir esu tikras, kad jie turi gerą progą gauti šią garbę. Los Andželas organizavo ir 1984 metų žaidynes, bet SSRS komanda jose nedalyvavo. Visai kaip ir JAV rinktinė, kuri 1980 metais neatvyko į Maskvą. Tai nebuvo naudinga nė vienai pusei.
– Kiek svarbu Rusijos kultūros, visuomenės ir politikos santykiams sugrįžimas į olimpinių žaidynių ir tarptautinių varžybų lyderių gretas?
– Rusija visada buvo ir tikiu, kad visada bus viena iš pirmaujančių sporto šalių, tad apie kokią lyderių gretą mes kalbame? Mūsų sportininkai ir toliau tarptautiniuose turnyruose rodo gerus rezultatus, pasiekia naujus rekordus ir iškovoja aukso medalius. Kaip ir visos šalys mes patiriami pakilimus ir nuosmukius, tačiau tai tikrai nemeta šešėlio ant Rusijos statuso sporto pasaulyje.
Žinote, man visada nepatiko, kai kas nors mėgindavo sportą įsprausti į socialinį ar politinį kontekstą. Sportas yra atskiras ir unikalus žmogaus užsiėmimas, kuris veikia pagal savo taisykles ir principus. Tai neturi nieko bendra su politika. Ir neturėtų turėti.
Kai politikai kišasi į sportą, nutinka neteisingi dalykai. Tokia yra Rusijos parolimpiečių istorija. Jiems buvo uždrausta varžytis tarptautiniuose turnyruose, nors jie turėjo tokią teisę, kaip ir visi.
Kai paaiškėjo, kad mūsų parolimpiečiai praleis Rio de Žaneiro žaidynes net ne dėl jų pačių kaltės, nusprendžiau susitikti su sportininkais. Aš norėjau juos palaikyti, paprasčiausiai pasikalbėti. Po susitikimo didžiavausi tais žmonėmis, nes jie – įrodymas, kad nereikia pasiduoti. Jie visada priima iššūkius.
– Ar pavyks Rusijos sportininkams ir visuomenei pripažinti ir palaikyti griežtų antidopingo taisyklių būtinumą?
– Mes jau dabar kuriame visiškai naują sistemą, skirtą kovai su dopingu Rusijoje. Įkurėme Nepriklausomą viešą antidopingo komisiją. Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) ir tyrimų laboratorijos jau nebevaldo Sporto ministerija. Jie turi visišką autonomiją. Taip yra daugybėje šalių.
– Aš tikiu, kad pradėta teigiama struktūrų reforma nebegali sustoti.
Turime klausyti, ką sako WADA. Privalome pripažinti, kad turime keletą atvejų, kuomet atskleisti dopingo pažeidimai. Tai – nepriimtina. Padarysime viską, kad darbas su partneriais duotų vaisių. Kalbu ir apie WADA, ir apie IOC. Tikiuosi, kad jie turi tą patį tikslą.
Tačiau svarbu suvokti, kad tarptautinė antidopingo sistema nėra tobula. Šį faktą pripažino olimpinio judėjimo lyderiai. Viena rimčiausių problemų – gydymo tikslais suteikta išimtis (therapeutic use exemption). Mes nenorime, kad sportas taptų varžybomis tarp skirtingų stimuliatorių rūšų. Juk dauguma jų – pavojingos sportininkų sveikatai. O gal norime?
Rusija yra atvira atviram ir tikslingam darbui, kuriant sėkmingą globalią antidopingo sistemą. Dar kartą norėčiau pakartoti, ką visada sakėme – Rusija niekada neturėjo ir niekada neturės valdžios remiamos dopingo sistemos. Atvirkščiai – mes kovosime su dopingu.
