O ją apibūdinti sunku: reformuoti sistemą užsimojusio Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius kalba sau, įstatymai – sau, o sportininkai apskritai jaučiasi nomenklatūros stumdomomis marionetėmis.
Nenuostabu, kad didžioji sporto bendruomenės dalis prieš pokyčius stojasi piestu, o kilusį gaisrą mėginantis gesinti E.Urbanavičius nesėkmingai atsimušinėja nuo kaltinimų.
Nors KKSD vadovas visai neseniai teigė, kad jau nuramino sportininkus, kurie grasino baigti karjeras dėl tikėtinai mažėsiančių rentų ir jokios panikos nebėra, tačiau realybėje taika net nekvepia.
LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įsitikinusi, kad departamento užmojai ir sukelti kivirčai tėra šaudymas sau į kojas.
Trūkumų per daug
Pirmasis didelis nepasitenkinimas dėl KKSD reformų išlindo jau šių metų pradžioje, kai dėl olimpiečių rengimo pertvarkos išsigando visi – pradedant pačiais sportininkais ir jų treneriais, baigiant sporto šakų federacijomis.
Pagal numatytą tvarką, valstybė per savarankiškai veikiantį LOSC finansuoja 60 elitinių šalies sportininkų, o anksčiau buvęs dialogas tarp olimpinės rinktinės narių, departamento ir LTOK pasidaro paprasčiausiai nebereikalingas.
Tokia schema labai greitai atsitrenkė į realybę.
Pavyzdžiui, anot Lietuvos plaukimo federacijos vadovo Emilio Vaitkaičio, vien Rūtos Meilutytės rengimas atsieis kelis kartus daugiau, nei skiria departamentas.
Vėliau KKSD ir toliau šaudė vieną strėlę po kitos – dėl premijų nurėžimo olimpiečių personalui iš pereigų jau pasitraukė pagrindinis olimpinės rinktinės medikas Dalius Barkauskas, o pastaruoju metu apogėjų pasiekė panika dėl rentų skyrimo tvarkos.
Neaiškumo vedini sportininkai, tarp kurių patenka ir stipriausi mūsų šalies irkluotojai ar didžioji parolimpiečių dalis, vis garsiau grasina baigti karjeras.
Sporto bendruomenei nesuvokiamiems pertvarkymams priešintis bando ir LTOK, kurio vadovė D.Gudzinevičiūtė net nebuvo tikra, kuris iš KKSD sprendimų yra pats blogiausiais.
„Matome labai daug trūkumų. Griaunama sportininkų rengimo sistema, nekalbama apie bendras pasiruošimo programas su LTOK ir LOSC. O kenčia būtent sportininkai – jie neužtikrinti dėl rentų, dėl premijų skyrimo, medicinos personalo...Vardinti galima labai ilgai“, – kalbėjo ji. Nors savo norus LTOK ne kartą bandė išreikšti ir teisiškai, tačiau pastangos rezultatų nedavė.
„Mes esame pateikę daug pasiūlymų ir apie tai ne kartą buvo kalbama rengiant įstatymą, bet galutiniame variante jis gavosi toks, kokį mes dabar kritikuojame“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
Nekaltas melas?
Kilęs nepasitenkinimas turi pagrindo – KKSD dėl rentų skyrimo išsigandusius sportininkus suskubo raminti tik šiems ėmus atakuoti departamentą.
Tačiau įstatymo turinys ir KKSD atstovų žodžiai gerokai prasilenkia iki šiol.
Štai pirminiame įstatyme buvo rašoma, jog pagal senąją tvarką rentas gaus tik tie, kuriems jos bus oficialiai skirtos iki įsigaliojimo datos liepos pirmąją.
Tuo tarpu kai sportininkai pradėjo nešti prašymus, E.Urbanavičius jiems aiškino, kad šiuo atveju svarbus bus tik iškovotų pasiekimų laikas ir jaudintis dabartiniai čempionai neturėtų.
„Jis daug ką sako ir mėgsta meluoti. Jeigu tai, kad sportininkai traukiasi ir baiginėja karjeras, KKSD vadovui nėra esminis dalykas, neturiu, ką pasakyti“, – apie tokį E.Urbanavičiaus elgesį atsiliepė D.Gudzinevičiūtė.
E.Urbanavičiaus žodžiai nerimo išties nesumažino – kol įstatymo redakcija nebus įtvirtinta teisiškai, norintieji gauti senąsias rentas nėra saugūs ir toliau kalba apie pasitraukimą.
„Įstatyme rašoma viena, o sakoma visai kas kita. Bandoma įtikinti sportininkus, kad yra kitaip, o kol kas pagal jo (E.Urbanavičiaus) aiškinamąjį raštą ir įstatymą sportininkai nukentėtų“, – situaciją vertino D.Gudzinevičiūtė.
„Tie, kurie jau turi pasiekimus, bet dabar dar nėra pateikę prašymų, įsigaliojus įstatymui nukentės. Dabar įstatymas Seime koreguojamas pataisų būdu, bet kol kas jis yra toks, kokį matome. O pataisos gali būti įvairios.
Pavyzdžiui, užregistruota Sergejaus Jovaišos pataisa, kad rentas reikėtų mokėti nuo 55 metų. Tokiu atveju visi tik dar labiau skubėtų teikti prašymus rentoms“, – pridūrė LTOK vadovė.
Kaltinimai dėl įtakos
Šį rentų skyrimo tvarką numatantį įstatymą Seimas svarstys gegužės 30-ąją, o ar jis ten sulauks aktyvaus palaikymo, spręsti sunku.
„Viliuosi, kad Seimo nariams užteks sveiko proto ir tas įstatymas nepasieks balsavimo“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Naujasis projektas turi ir užtarėjų – už naująją tvarką aktyviai pasisako ne tik Vidaus reikalų ministerijos valdomas KKSD, bet ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
Bet LTOK vadovė patikino, jog reformos šalininkų sąraše daug pavardžių neišvystume: „Tas sąrašas ir baigiasi ties E.Urbanavičiumi, VRM viceministru Dariumi Urbonu ir K.Smirnovu“.
O besipriešinančių vykdomiems pokyčiams kur kas daugiau – prie įprastos ir gerai veikiančios sistemos pripratę sportininkai aktyviai skundžiasi Lietuvos sporto griovimu, o LTOK vadovė tai apskritai vadina logiško paaiškinimo neturinčiu naikinimu.
„Atrodo, kad tai kryptinga destrukcija su nepamatuotomis ambicijomis, labai dideliu kompetencijos trūkumu ir noru įtvirtinti vieną valdžią“, – piktinosi ji.
Pasiūlymų nesiklauso
Savo ruožtu atsaką LTOK per pirmadienį vykusią spaudos konferenciją rėžė ir E.Urbanavičius, tvirtinęs, jog komitetas tiesiog baiminasi dėl prarandamos įtakos.
„Kiek teko domėtis LTOK siūlymais, jie tikrai nėra esminiai - tik tokie, kurių nelabai įmanoma įgyvendinti. Manau, kad baimės jiems įneša jėgų pusiausvyros pasikeitimas. Visuomeninės organizacijos ir sporto šakų federacijos turės daugiau galios. Galbūt tai lemia, kad LTOK nelabai mus palaiko“, – kalbėjo KKSD vadovas.
Tuo tarpu D.Gudzinevičūtė patikino, kad LTOK ne kartą siūlė taisyti įstatymą, tačiau dar prieš kelis metus darbo grupėje priimti sprendimai mįslingai nukeliavo užmarštin.
„KKSD metė kaltinimus, kad ir mes buvome darbo grupėje ir kad įstatymas vienuoliką kartų buvo gražintas derinti. Taip, bet parengtą įstatymą atnešė KKSD teisininkai, o darbo grupė kiekvieną pataisą turėjo įrodinėti ir į jas praktiškai nebuvo atsižvelgta.
Tuo metu darbo grupei vadovavo VRM viceministras Elvinas Jankevičius ir net jam kelis kartus įsakmiai pasakius, kad ką nors reiks įtraukti į įstatymą, vėliau tai vis tiek dingdavo.
Todėl tas įstatymas, kuris dar 2015 metais buvo aptartas darbo grupėje, nė iš tolo neprimena to, kuris yra dabar. O jei paskaitytumėte aiškinamąjį raštą, ten iš viso galima numirti iš juoko“, – pasakojo ji.
Anot LTOK prezidentės, absurdiškai atrodo ir departamento bandymai problemas spręsti paskutinę sekundę, kai esminiai pakeitimai jau beveik nebeįmanomi.
„Jokio bendradarbiavimo ir derinimo su visuomeninėmis organizacijomis nėra. KKSD su federacijomis susitikinėja ir viską aiškina tik dabar, iki svarstymo likus savaitei. Ar taip yra rengiami įstatymai?“, – retoriškai klausė D.Gudzinevičiūtė.
Tikisi geriausio
Spekuliacijų dėl nepasitenkinimo prarandama įtaka iš KKSD pusės sulaukęs LTOK jaučiasi stumiamas į šoną, tačiau jų lėšų link vis tiek tiesiasi departamento ranka.
„KKSD jau susiskaičiavo pinigus ir žada paimti mūsų, nepriklausomos visuomeninės organizacijos, biudžetą. Tie pinigai jau dabar yra dalijami – juk girdėjote, kaip jie sakė: „8 milijonai mūsų, ir 8 milijonai olimpinio komiteto“.
Mes, LTOK, savo ruožtu iškart parašėme, kad nesutinkame su tuo“, – aiškino D.Gudzinevičiūtė.
„Ar kokia nors visuomeninė organizacija, negaunanti nė vieno euro iš biudžeto ir viską susirenkanti įstatymo nustatyta tvarka iš savo įmonių, norėtų viską perduoti valstybininkui ir klausyti jo nurodymų? Ar atsirastų toks idiotas?
Tuo labiau, kad tai draudžia Olimpinė chartija, kurios esminis reikalavimas yra nacionalinio olimpinio komiteto nepriklausomybė nuo politikų“, – pridėjo LTOK prezidentė.
Nieko keisto, kad prasidėjusios permainos sukėlė tik dar daug dvejonių, mat rentų projektas ar finansavimo tvarka nėra vieninteliai dalykai, kuriems trūksta konkretumo.
„Įstatymas daugeliu atveju nuo valstybės nuima atsakomybę ir sako, kad kažkas gali daryti tą, bet gali ir nedaryti. Tarkim, savivaldybės gali remti, bet gali ir neremti. Valstybė gali teikti finansavimą, bet gali ir neteikti.
Viename straipsnyje net išvardinta, kurios organizacijos paramą gali gauti. Jei ten jų nėra, jos paramos niekada ir negautų, nors pagal Konstituciją valstybė remia sportą. Kai tokie klausimai nediskutuojami, yra keista ir šiurpu“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovė užtikrino darysianti viską, kad naujieji pasiūlymai neįsigaliotų ir viliasi, jog įstatymo projektas seimūnų palaiminimo nesulauks.
„Mes ir toliau prašome, kad įstatymas būtų nepriimtas. Tikiuosi, Seimas prašymus išgirs. Vis dar tikiu, kad Seime yra daugiau mąstančių nei nemąstančių“, – kalbėjo ji.
Visgi nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs artėjančio projekto svarstymas, gražesnės sporto institucijų ateities tikėtis sunku, o pastaruoju metu visiškai pašlijusiuose LTOK ir KKSD santykiuose prošvaisčių nesimato.
„Šiuo metu tokių vilčių nematau. Mes teikiame pasiūlymus ir dėl reformų, ir dėl programų vykdymo, bet į juos neatsižvelgiama ir meluojama, kad tokių nebuvo“, – atsiduso D.Gudzinevičiūtė.
