Ši nemaloni situacija susiklostė tarsi iš niekur – 2016 metų pabaigoje savivaldybė paskelbė viešąjį konkursą, kurio laimėtojui turėjo atitekti teisė nuomoti Baltupių Jamonto parke esantį stadioną bei įrengti joje beisbolo aikštę.
Jau greitai nebegalėsiantys treniruotis teritorijoje prie „Litexpo“ parodų rūmų, kurioje išdygs verslo ir gyvenamųjų namų kompleksas, Lietuvos beisbolo entuziastai su nekantrumu laukė reikalų pajudėjimo iš vietos.
Tačiau istorija taip greitai ir paprastai nesibaigė.
Krito įtarimas
Vykdyto konkurso laimėtojai buvo nustatomi paprasčiausiu būdu – pagal pasiūlytas nuomos kainas.
Įmonėms pradėjus teikti prašymus, didelių abejonių dėl būsimų nuomininkų nebeliko – „Jarinta“ žadėjo 232 eur/mėn., antroje vietoje išsirikiavo VšĮ „Futbolo mokykla ateitis“ (200 eur/mėn.), o beisbolo asociacijos siūloma nuomos kaina buvo mažiausia – 102,48 eur/mėn.
Tačiau tuomet įvyko netikėtumas – vietoje to, kad pasirašytų sutarti su didžiausią sumą pasiūliusia „Jarinta“, savivaldybė anuliavo konkurso rezultatus ir stadioną nutarė tiesiogiai atiduoti beisbolo asociacijai.
Tam, kaip lrytas.lt patvirtino Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, buvo vienintelė oficiali priežastis – kilo rimtų abejonių, ar „Jarinta“ išties išpildytų keliamus reikalavimus ir teritoriją eksplotuotų tik beisbolui.
„Jarinta“ savo ruožtu dėl nepasirašytos sutarties pradėjo teismo procesą, kurio pirmasis posėdis vyks tik spalio mėnesį.
Tiesa, birželio 15-ąją buvo svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tačiau teismas nusprendė tam nepritarti ir miesto tarybos sprendimo nestabdė.
Dabar, bent formaliai, beisbolo asociacija turės teisę naudotis Jamonto parke esančiu stadionu bent iki lapkričio pabaigos, nors vietos rekonstrukcija kol kas nenumatyta.
„Kol kas mums niekas nieko neišnuomavo, tai būtų svajonė. Šiuo metu matau tik tai, kad ten, kur sportuojame dabar (prie „Litexpo“ parodų rūmų, – Red.), jau pjauna medžius.
Gal tiesiog skubama nuraminti beisbolo bendruomenę ir norima parodyti, jog kažkas vyksta. Nors, žinoma, savivaldybės sprendimui reikia laiko – kad atsirastų konkretūs dokumentai“, – kalbėjo asociacijos prezidentas Žilvinas Vodzinskas.
Laukiant pirmojo teismo posėdžio dėl konkurso nutraukimo teisėtumo, „Jarintai“ atstovaujanti Dainiaus Kenstavičiaus advokatų įmonė dar kartą išreiškė nepasitenkinimą savivaldybės sprendimu bei metė kaltinimus beisbolo asociacijai.
„Sutarties nepasirašymas ir sprendimas išskirtinai palankiomis sąlygomis stadioną išnuomoti Lietuvos beisbolo asociacijai patvirtina jau anksčiau atsiradusius įtarimus, kad savivaldybė proteguoja iš anksto pasirinktą asmenį – Lietuvos beisbolo asociaciją.
Tokiais neteisėtais veiksmais savivaldybė demonstruoja nihilistinį požiūrį į savo turto valdymą“ – oficialiame pranešime teigė „Jarintos“ atstovai.
Įžvelgia neteisėtą veiklą
Pirminis teismo sprendimas turėtų paaiškėti spalio 18 dieną, tačiau kadangi tai tik žemiausios instancijos institucijos svarstymas, „Jarinta“ galėtų prireikus jį apskųsti.
Tokiu atveju procesas užsitęs dar ilgiau, o savivaldybės teisininkams tektų gerokai padirbėti.
Visgi tuomet, kai dar savivaldybės posėdyje tarybos narys Adomas Bužinskas iškėlė klausimą, ar dėl nutraukto konkurso neprasidės teisinės problemos, jis buvo greitai nuramintas.
Tame pačiame posėdyje kilo ir dar vienas ginčas tarp pačios tarybos narių, mat vienu metu iš konkurso sąlygų neaiškiomis aplinkybėmis dingo nuostata, jog nuomojama teritorija turėtų būti numatyta būtent beisbolui.
Tuomet šešėlis krito ant Turto departamento direktoriaus Vyginto Jako bei savivaldybės teisės skyriaus valdininkų, tačiau politikai savo atsakomybės dėl šio nesusipratimo neįžvelgė.
Pati savivaldybė konkurso rezultatų nepaisymą aiškina gana lakoniškai ir kol tebevyksta teismo procesas, plačiau nekomentuoja.
„Savivaldybės nuomone, „Jarinta“ neužtikrino, kad teritorija bus skirta tik beisbolui. Todėl sutartis nebuvo pasirašyta ir yra pradėtas teisminis procesas. Kaip teismas nuspręs, taip ir bus“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras L.Kvedaravičius.
Tuo tarpu D.Kenstavičius tikino, kad savivaldybė konkursą nutraukė nieko nepaaiškinusi ir neteisėtai, todėl ir buvo nuspręsta kreiptis į teismą.
„Savivaldybė dėl konkurso nutraukimo nebendravo su įmone, viskas buvo daroma nepranešant. Oficialaus paaiškinimo niekas nepateikė.
Tik žiniasklaidoje buvo galima rasti pasisakymų, kad „Jarinta“ neva nesispecializuoja beisbolo veikloje“, – teigė D.Kenstavičius.
„Bet konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad dalyvis turi būtinai specializuotis šioje srityje.
Buvo nurodoma, jog tiesiog privaloma rekonstruoti stadioną ir pritaikyti beisbolo veiklai. O „Jarinta“ tokį įsipareigojimą pateikė“, – pabrėžė teisininkas.
Anot Ž.Vodzinsko, su „Jarinta“ buvo bendrauta vos jiems laimėjus konkursą, tačiau jau tada suprasta, jog verslo su sportu maišyti nevertėtų.
„Su „Jarinta“ kalbėjomės dar tuomet, kai jie laimėjo konkursą, bet iškart pamatėme, kad tai ne sportininkai, o verslininkai.
Jų veiksmuose labai daug neatsakytų klausimų, bet nėra jokių įrodymų. Gal „Jarinta“ išties puikiai laimėjo konkursą. Jau tiesiog nebeturime jėgų ginčytis“, – sakė Ž.Vodzinskas.
Beisbolo asociacijos prezidentas pridūrė, jog nesupranta, kodėl dėl savivaldybės apsižiūrėjimo nieko bendro su sportu neturinti įmonė galėjo dalyvauti konkurse, o susigriebta buvo tik gerokai pavėlavus.
„Jarinta“ negavo gardaus kasnelio, kuris buvo skirtas ne jiems. Savivaldybė visada norėjo padėti beisbolui, bet nesuprantu, kaip jie iš pradžių konkurso nesugebėjo įvilkti į teisinius rėmus ir jį laimėjo verslas, visiškai nesusijęs su beisbolu.
Kur ir kas kaltas, sunku suprasti, o rezultatas aiškus – beisbolas aikštės kol kas neturime“, – atsiduso Ž.Vodzinskas.
