Į Didžiosios Britanijos sostinę suplūdo atletai net iš 205 pasaulio šalių, o Lietuva jau matė ir visų akivaizdoje į viršų kylančią šalies trispalvę, kai disko metikas Andrius Gudžius po dvylikos metų pertraukos iškovojo aukso medalį.
Tačiau tokį vaizdą išvysti lemta ne visų šalių piliečiams. Kai kuriems, net ir aukso atveju, tokio vaizdo regėti netenka. Geriausiai tuo buvo galima įsitikinti, kai šeštadienio vakarą šuolio į aukštį sektoriuje triumfavo rusė lietuviška pavarde Marija Lasickienė.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) dar 2015 metais, dėl masinių dopingo skandalų ir valstybės paramos slepiant neleistinus vaistus vartojančius rusų atletus, suspendavo Rusijos lengvosios atletikos federaciją. Šalies atletams neleidžiama startuoti tarptautinėse varžybose.
Tiesa, tai nereiškia, kad iš Rusijos kilusių sportininkų Londone nėra visiškai. Savo nekaltumą įrodę lengvaatlečiai IAAF sprendimu tarptautinėse varžybose startuoti galimybę gavo, tačiau jau ne po savo šalies, o neutralia vėliava. Tokių sportininkų pasaulio čempionate yra net devyniolika.
Vis tik, įsiglėjusių draudimų tai nesumenkina. Rusijos sportininkams, kurie gavo šansą varžytis Londone uždrausta nešioti sportinę aprangą su savo šalies vėliavos spalvomis bei net gi atvaizduoti šalies simbolius ant savo kūno. Laimėjus auksą, neleidžiama groti ir šalies himno. Vietoje jo skamba IAAF pagerbianti muzika.
Sprendimas svarstytinas, tačiau už klaidas mokėti – būtina
Švarias karjeras turėję sportininkai nemėgsta, kuomet iš jų medalius atima draudžiamus preparatus vartojantieji. Su tuo teko susidurti ir Lietuvos atletams. 2004 metais Atėnų olimpiadoje iš Virgilijaus Aleknos auksą atėmė neleistinus preparatus vartojęs vengras Robertas Fazekašas, o Austra Skujytė 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse liko ketvirta, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad ją aplenkusi varžovė bronzą iškovojo taip pat nešvariai.
Dabar A.Skujytė tvirtai įsitikinusi – dirbti reikia griežtai pagal taisykles.
„O kaip įvardinti sportininkus, kurie buvo labai pajėgūs, tačiau nešvariai ruošėsi? Galbūt ir mes visi pajėgūs būtume, jei startuotume nešvariai. Diskvalifikuota tikrai pajėgių sportininkų, tačiau kai pasižiūri į situaciją, gali pagalvoti – aš už juos neesu prastesnė“, – šypsodamasi Rusijos sportininkų situaciją komentavo tituluota lengvaatletė.
Anot ne vieną startą aukščiausio lygio varžybose turėjusios, o ir olimpine vicečempione Atėnų olimpiadoje tapusios sportininkės, tokie sprendimai priimami ne be reikalo. Tai yra labai gera pamoka visiems, kurie linkę vartoti draudžiamus preparatus.
„Žinant situaciją, tai Rusijai ne be reikalo uždrausta dalyvauti. Jiems tai bus gera pamoka. Ne tik Rusijai, bet ir kitoms šalims, kurios vis dar žiūri pro pirštus į šią problemą“, – teigė A.Skujytė.
Požiūrio, kad nešvarūs atletai varžytis su kitais pajėgiausiais sportininkais negali, laikosi ir Londono olimpinėse žaidynėse 2012-aisiais dalyvavusi ieties metikė Indrė Jakubaitytė. Tačiau jos nuomonė kiek aštresnė – reikėtų daugiau pasvarstymų, kadangi draudimai prie gero niekada nepriveda.
„Toks žingsnis yra padarytas tikrai ne be reikalo, kadangi iš tiesų, yra nemažai nešvarių sportininkų. Tačiau Rusijos atveju, tie, kurie yra švarūs ir nepagauti, jiems reikėtų taikyti išimtis. Nevertinti jų, kaip vertinami kiti sportininkai nėra gerai. Visa tai prie gero nepriveda. Visi norėtų atstovauti savo šaliai siekiant aukščiausių rezultatų, o tokie sprendimai šiek tiek žemina ir patį atletą. Jeigu tikrai sportininkas nėra vartojęs neleistinų preparatų, galėtų viskas būti persvarstyta ir leista atstovauti savo šaliai“, – įsitikinusi I.Jakubaitytė.
Draudimai menkina sportininkus?
Pergales iškovojantys atletai dažniausiai griebia savo šalies vėliavą ir demonstratyviai suka garbės ratą aplink stadioną. Akivaizdu, jog kiekvienam sportininkui iškovoti medalį savo šaliai yra nenupasakojamas jausmas, o laimėjimai prideda didelio pasitikėjimo savimi.
Tačiau tokio jausmo negali patirti rusai, kuriems tenka startuoti po neutralia vėliava. Štai pavyzdžiui, 110 metrų bėgime su kliūtimis sidabro medalį iškovojusio ruso Sergejaus Šubenkovo veide išskirtinės šypsenos nebuvo. Tačiau ne dėl to, kad iš jo buvo paveržtas pasaulio čempiono titulas. Sportininkas, priešingai nei kiti atletai, negalėjo pečių apgaubti gimtosios šalies vėliava, tokiu būdu parodant pagarbą savajai gimtinei. Dar blogiau buvo Marijai Lasickienei laimėjus šuolio į aukštį varžybas. Laikantis dabartinių nuobaudų, ji ne tik negalėjo išskleisti savosios vėliavos, tačiau nebuvo girdimas ir sportininkams išskirtinius jausmus sukeliantis šalies himnas.
Koks sunkus gali būti jausmas tokiais atvejais, supranta ir lrytas.lt kalbintos patyrusios lengvaatletės. Jos sutinka, kad Rusija pasielgė labai blogai, tačiau teigia, kad sprendimai drausti čempionate dalyvauti daugeliui atletų – nėra idealūs, o kai kuriais atvejais žalingi. Sportininkių manymu, dalyvauti tokiuose čempionatuose turi platus pasaulis, o šiuo atveju būtina ieškoti išeičių, kaip tokias situacijas išspręsti dar geriau.
„Situacija kaip ir teisinga, nes sportininkai patys kalti. Patys prisidirbo ir dabar jiems reikia gailėtis, jiems yra skaudžiausia. Tačiau labai tikiuosi, kad situacija susitvarkys ir legaliai dalyvaus visi Rusijos atletai. Negerai, nes juk pasaulio čempionate turi būti visas pasaulis. Tos šalys kurios nori startuoti, joms turėtų būti sudaromos galimybės. Faktas tas, kad ne visi vartojo draudžiamus preparatus ir tiems, kurie sąžingai kovojo, bet dėl tokių dalykų nukentėjo yra labai skaudu“, – svarstė A.Skujytė.
„Sakyčiau kažkiek smunka ir prestižas. Čia yra tarsi sportininko diskriminacija. Startuojant ne po savo šalies vėliava, atrodo, kad tai paprastas komercinis startas. Intrigos nebelieka. Galbūt reikėtų ieškoti būdų, kad to išvengtume. Pasaulyje yra nemažai asmenų, kuriems tai nepatinka. Akivaizdu, kad reikia daryti viską, kad visiems būtų gerai“, – teigė I.Jakubaitytė.
Be viso to, per savo karjeras šilto bei šalto mačiusios sportininkės pasidžiaugė jaunųjų Lietuvos lengvaatlečių motyvacija. Joms pro akis nepraslydo ir A.Palšytės varžovės iš Rusijos lietuviška pavarde demontruojama forma.
„Kai matai lietuvišką pavardę, tai atrodo, kad antrąjį stiprų sportininką turėti būtų gerai, tačiau abejoju Ar M.Lasickienė norėtų atstovauti Lietuvai“, – šypsodamasi mintimis dalijosi I.Jakubaitytė.
A.Skujytė pabrėždama atletų motyvaciją, ragino džiaugtis jaunimu, kuris yra mūsų šalies ateitis: „Galima pasakyti taip: kiekvienam kuriam pasiseka ar nepasiseka, patirtis vis tiek yra kaupiama. Pabuvo, pamatė, kitam kartui bus pasiruošę, bus mažiau jaudulio. Reikia pasidžiaugti jaunimu“.
Nepilnas dvi savaites trukęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas finišuoja jau rugpjūčio 13-ąją dieną.
