Be realios kontrolės paliktas KKSD buvo užsimojęs naikinti iki šiol stabiliai veikusią šalies sportininkų rengimo sistemą ir siekė reorganizuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC).
Tokiu žingsniu nuo departamento, skirstančio valstybės pinigus, pečių nukristų beveik visa atsakomybė, o sportininkų rengimu tektų rūpintis to padaryti neišgalinčioms federacijoms.
Iki šiol KKSD dėl lėšų skirstymo pavykdavo susitarti su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), tačiau dabar organizacijų požiūriai tapo visiškai nesuderinami, o dėl to labiausiai kenčia sportininkai.
Dauguma Lietuvos sporto federacijų, garsių atletų ir jų trenerių jau ne kartą pareiškė palaikantys LTOK poziciją ir nepritariantys KKSD sumanytai reformai.
Tačiau departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus žygiai po valstybines institucijas lėmė, kad prieštaringai vertinama reforma pamažu skynėsi kelią įteisinimo link.
Visgi vasaros pabaigoje sporto skandalas pagaliau pasiekė šalies vadovų ausis ir buvo imtasi veiksmų – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nusprendė užkirsti kelią KKSD planams jau nuo sausio naikinti garsiausius šalies olimpiečius rengiantį LOSC.
Ruošėsi naikinti olimpinį centrą
Iki šių metų tiek Lietuvos olimpinės rinktinės nariai, tiek jų pamaina buvo ruošiami bendru KKSD ir LTOK susitarimu – per Lietuvos olimpinį sporto centrą.
LOSC valstybės biudžeto lėšomis išlaikydavo sporto bazes, trenerius, medicinos personalą bei rengdavo olimpinę pamainą. Lėšas olimpinių rinktinių nariams tiesiogiai skirdavo ir LTOK.
Tačiau KKSD nutarė nuo 2018-ųjų griauti ligšiolinę struktūrą ir liepos mėnesį oficialiai patvirtino planus, jog nuo sausio LOSC sportininkų neberengs ir atliks tik administracines funkcijas.
Tai reiškia, jog anksčiau LOSC žmogiškaisiais ištekliais aktyviai besinaudojusios federacijos jais turėtų apsirūpinti pačios: išlaikyti medikus, masažuotojus, kitą pagalbinį personalą.
Tiesa, KKSD žada dalį biudžeto lėšų federacijoms bei skėtinėms sporto organizacijoms skirti tiesiogiai, įtraukiant ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą (KKSRF).
Departamentas aiškino, kad tokiu būdu biudžeto lėšos sportui bus skirstomos efektyviau ir skaidriau.
„Šiuo metu biudžetinė įstaiga (LOSC, – Red.) sportininkams rengti nėra tinkama, nes yra ribojama daugybės valstybės biudžeto lėšų panaudojimo suvaržymų, tarp kurių - darbo užmokestis personalui, treneriams, masažuotojams, viešieji pirkimai ir kita“, – savo poziciją dėstė KKSD.
Tačiau LOSC naikinimui kategoriškai nepritaria LTOK, dalis sportininkų bei jų trenerių.
Jie vietoj dabartinio sporto centro siūlo steigti viešąją įstaigą „Lietuvos olimpinis sporto centras“, kuri būtų išlaikoma bendromis LTOK ir paskirtos biudžetinės įstaigos lėšomis.
Tačiau toks pasiūlymas KKSD pritarimo nesulaukė – atsakyta, jog departamentas kartu su LKTOK nesteigs jokios bendros įstaigos.
Federacijos permainoms nepasirengusios?
Reorganizavus LOSC, sporto federacijoms tektų didelė našta – rūpestis dėl trenerių, medikų ir dalies inventoriaus iš esmės pereitų į jų rankas.
Pagal KKSD duomenis, šalyje šiuo metu dirba pustrečio tūkstančio trenerių, iš kurių vos šimtas – privačiose organizacijose.
Iki šiol federacijos, ypač mažesnės, vertėsi biudžeto ir LTOK skirtomis lėšomis, o privačių rėmėjų paramos sulaukdavo nedaug, tad samdytis specialistus pajėgtų tikrai ne visos.
„Vien federacijoms perduoti olimpiečių rengimą rizikinga. Nesuprantamas LOSC sprendimas įpusėjus olimpiniam ciklui atleisti LOSC dirbančius trenerius ir aptarnaujantį personalą, nesprendžiant jų įdarbinimo ir tolimesnio darbo su olimpiečiais. Tai prielaida Lietuvai prarasti jau paruoštus kvailifkuotus sporto specialistus“ , – rašoma šalies trenerių sąjungos siūlyme steigti VšĮ LOSC.
Kad toks pavojus visai realus, jau patvirtino ir daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiuoju gydytoju dirbusio Daliaus Barkausko pasitraukimas iš pareigų.
„Kalbant apie medikus, mes apskritai buvome užmiršti – kad egzistuojame ir turime savo poreikius. Paskutinis lašas buvo diskusija Seime, kuri niekur nevedė ir visi racionalumo kriterijai neveikė. Per savo karjerą jau ne kartą koviausi su vėjo malūnais ir dar kartą to daryti nebenoriu“, – metų pradžioje sprendimo trauktis priežastis dėstė D.Barkauskas.
Nuomonei, kad federacijos nepakeltų užgulusios naštos, pritarė ir Lietuvos irkluotojus rengiantis italų specialistas Giovanni Postiglione.
„Kai atvykau, sistema buvo puiki. Nesuprantu, kam kažką keisti. Nors su nauja sistema federacijos taps savarankiškesnės, bet kartais susitelkimas į vieną vietą yra geresnė mintis – galima skirstyti pinigus, specialistus, personalą. Dabar šiais dalykais federacijoms reikės rūpintis pačioms. Tai neteisinga.“, – svarstė G.Postiglione.
Įstatymas palaikymo nesulaukė
Kol kas KKSD užmojai stringa: viena pagrindinių reformos dalių - Sporto įstatymas - jau išgirdo pirmąjį „ne“.
Dar 2013-iaisiais pradėtas rengti įstatymo projektas šią gegužę užstrigo Seime, nes - nepaisant aktyvaus Segejaus Jovaišos ir Virgilijaus Aleknos palaikymo - nebuvo patvirtintas Jaunimo ir sporto reikalų komitete.
Po posėdžio komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas pripažino, jog reikėtų taisyti beveik 70 procentų viso projekto.
Prieš tai jis buvo taisytas ir iš naujo redaguotas jau 14 kartų. Didžiausio atgarsio svarstant įstatymą sulaukė rentų klausimas, dėl kurio dalis sportininkų net užsiminė apie pirmalaikę karjeros pabaigą.
Tada KKSD suskubo raminti, jog pasiekimus iškovojusiesiems iki įstatymo įsigaliojimo rentos nemažės, o projektui tereikia nedidelių sukonkretinimų.
Visgi šie žodžiai prieštaravimų nenutildė ir sportininkai bei treneriai prieš pat įstatymo svarstymą dar spėjo oficialiai išreikšti savo poziciją.
Seimą gegužę pasiekė tiek 24 sporto federacijų trenerių pasirašyta rezoliucija prieš Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, tiek pačių sportininkų raštas.
„Šiuo metu jėga stumiamas įstatymo projektas yra nukreiptas ne tik prieš mus pačius, kaip sportininkus, bet ir Lietuvos vardą“, – buvo rašoma premjerui S.Skverneliui.
Po prašymu pasirašė irkluotojai Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kiti žinomi atletai.
Treneriai kaltina KKSD vadovą
Dabartine reforma nepatenkinta Lietuvos trenerių asociacija kartu su sporto bendruomene yra pasiryžusi sustabdyti KKSD patvirtintus planus ir ruošti naują sporto įstatymo variantą.
„Tai yra akivaizdus Sporto įstatymo pažeidimas. KKSD neturi teisės užsiimti komercija. Kas gali paneigti, kad taip nebūtų sudaromos prielaidos esamų LOSC patalpų ar žemės privatizavimui? Jau buvo kartą tai daryta“, – kalbėjo Lietuvos trenerių profesinės sąjungos (LTPS) prezidentas Kastytis Pavilonis.
Buvęs ėjikas metė ir dar didesnį akmenį į KKSD ir jo vadovo E.Urbanavičiaus daržą.
„Vykstančioje LOSC reorganizacijoje, o tiksliau - centro ir viso Lietuvos sporto griovime - vadovu deleguotas Darbo partijos pasiuntinys E.Urbanavičius. Apie šį procesą jau seniai visi kalba tyliai, bet kažkodėl nedrįstama visko įvardinti viešai ir aiškiai“, – teigė K.Pavilonis.
Užmojai bus sustabdyti
Anot K.Pavilonio, trenerių profsąjungos prašymai pasiekė valdžios ausis ir vasaros pabaigoje premjeras S.Skvernelis patikino, jog bent kol kas stabdys dabartinę reformą.
Ministro patarėjas Elvinas Jankevičius portalui lrytas.lt patvirtino šią informaciją.
„Girdime trenerių, sportininkų ir LTOK nuogąstavimus. LOSC reforma reikalauja didelio LTOK ir visų federacijų prisidėjimo, o šiai dienai to palaikymo trūksta.
Neaišku, kaip KKSD ir LOSC be pritarimo galėtų reformą įgyvendinti, todėl ministras pirmininkas paprašė platesnio nagrinėjimo. Kol to nebus, reforma stabdoma“, – teigė E.Jankevičius.
Penktadienį tai buvo patvirtinta oficialiu raštu, kuris Vyriausybėje pristatytas trenerių profsąjungai, LTOK vadovei Dainai Gudzinevičiūtei bei E.Urbanavičiui.
Vyriausybei sustabdžius departamento planus ir grįžus prie mėginimo tobulinti senąją tvarką bei išlaikyti LOSC, bus ruošiamas naujas projektas.
Trenerių profsąjunga tikisi, jog tokiu atveju seimūnai pastarąjį įstatymą svarstytų jau artimiausiu metu – rudens arba pavasario sesijose.
