Daugiau nei 40 šalių atstovai išsivežė iš Vilniaus prisiminimus ne tik apie darganotą rudenį. Tris dienas truko diskusijos forume apie moterų lyderystę sporte, o papildomo svorio renginiams suteikė Th.Bacho apsilankymas.
2012 metais LTOK prezidente tapusi, o pernai perrinkta olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė tapo pavyzdžiu daugeliui moterų, kurios svajoja apie karjerą sporte.
– Kaip atsirado IOC prezidento vizito idėja ir kaip ji buvo įgyvendinama? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Gudzinevičiūtės.
– Suderinti viską užtruko nemažai laiko. Th.Bachas keliauja nemažai, bet pasaulyje yra 206 nacionaliniai olimpiniai komitetai.
Mums pavyko suderinti tris svarbias progas – moterų lyderystės sporte forumą, Lietuvos grįžimo į olimpines žaidynes 25-metį ir sidabro medalio Mindaugui Mizgaičiui įteikimą.
Apie moterų lyderystės sporte forumą pradėjome galvoti prieš keletą metų, kai buvau išrinkta į Europos olimpinių komitetų (EOC) vykdomąjį komitetą ir ėmiau vadovauti lyčių lygybės komisijai. Iš pradžių buvo sunkoka surasti atspirties tašką, nes mes gyvenime tiesiog nepastebime tos nelygybės. Esu labai dėkinga Vilniuje esančio Europos lyčių lygybės instituto vadovei Virginijai Langbakk, su kuria pasikalbėjusios numatėme gaires, nuo kurių reikia pradėti.
EOC komisija buvo susitikusi ne kartą, surinkome nemažai duomenų, parengėme du naujienlaiškius apie esamą moterų vadovių sporte situaciją. Skaičiai viską pasako: pasaulyje iš 206 olimpinių komitetų moterys vadovauja 14, Europoje iš 50 – 4.
Lietuvoje iš 39 olimpinių sporto šakų federacijų moterys vadovauja dviem. Pasigilinę pamatėme, kad trūksta ir moterų trenerių, ir klubų vadovių, tad nelygybė akivaizdi.
Kai Th.Bachas buvo išrinktas IOC prezidentu, iškart pristatė „Darbotvarkę 2020“, kurioje lyčių lygybės skatinimas įrašytas kaip itin svarbus punktas. IOC tai daro pirmiausia lygindamas sportininkų vyrų ir moterų skaičių, įvesdamas mišrių komandų rungtis, ypač jaunimo olimpiadoje.
Taip analizuojant situaciją ir kilo mintis surengti moterų lyderystės forumą Vilniuje. IOC tam pritarė ir skyrė finansavimą.
O prie forumo datos ėmėme derinti ir Barselonos olimpiados sukaktį – vis dėlto tos žaidynės mūsų šaliai buvo išskirtinės. To didžiulio entuziazmo tikrai neįmanoma pamiršti. Kaip išskirtinius svečius dar pakvietėme latvius ir estus, kuriems tos žaidynės irgi buvo pirmos po sugrįžimo. Tuomet ir gavome patvirtinimą, kad IOC prezidentas atvyks į Vilnių dalyvauti mūsų renginiuose.
O prie visko dar prisidėjo ir Mindaugo sidabro medalis.
– Panaši ceremonija bus surengta ir Austrai Skujytei, kuri laukia Londono olimpinės bronzos?
– Tos progos teks palaukti, nes jos medalio dar nesame gavę. Mindaugo medalis buvo atsiųstas anksčiau ir palaukė IOC vadovo vizito.
Medalio įteikimo reglamentas griežtas – reikalaujama, kad dalyvautų ir IOC atstovas, ir valstybės vadovas. Jei gautume Austros medalį iki gruodžio, tai galbūt įvyktų per Metų sportininkų apdovanojimų renginį.
– Neseniai per IOC sesiją patvirtintos 2024 ir 2028 metų vasaros olimpinių žaidynių sostinės – Paryžius ir Los Andželas. Tai palanku Lietuvai?
– Dar toli tos žaidynės, bet Paryžius mums turėtų būti parankus dėl artumo, nes nereikės keliauti į kitą Žemės rutulio pusę. Viskas bus patogu – keliauti, bendrauti, įrangą nuvežti.
Bet ir dėl Los Andželo nereikia baimintis. Su kolegomis ne kartą pasvarstėme, kad dviem miestams pavyko labai gražiai susitarti ir pasidalyti dvejas žaidynes.
Paryžius labai norėjo rengti žaidynes praėjus šimtui metų, o Los Andželas gavo daug laiko gerai pasirengti.
Gal amerikiečiai galės neblogai uždirbti, net 11 metų skelbdami, kad yra olimpinis miestas. Manau, kad dėl tokio susitarimo laimėjo visi.
– Aktyviai dalyvaujate EOC veikloje, kuri apima ir antrąsias Europos žaidynes, numatytas 2019 metais Minske. Tikite jų perspektyva, nes kelios federacijos kitąmet rengia Europos čempionatų žaidynes, kurios atrodo kaip alternatyva?
– Europos žaidynių sporto šakų sąrašas jau patvirtintas, ir daugumos jų rezultatai turės didelės įtakos atrankai į 2020 metų Tokijo žaidynes. Arba bus tiesioginė atranka, arba turės daug įtakos reitingui, todėl manau, kad konkurencija bus didelė. Be to, vyks kelių sporto šakų Europos čempionatai.
Nemanau, kad kitų metų čempionatai bus alternatyva Europos žaidynėms. Tikiu, kad žemyno žaidynės įsitvirtins.
Gal ir nėra gerai, kad pirmosios žaidynės 2015 metais Baku buvo tokios brangios ir pompastiškos, nes dabar kiti baiminasi, kad neprilygs.
Bet aš tikiu šia idėja, nes kiti žemynai rengia savo žaidynes jau daug metų ir sėkmingai.
– Liko keletas mėnesių iki Pjongčango žiemos žaidynių, per kurias vėl bus kritikuojamos žemos mūsų sportininkų vietos.
– Prieš vasaros žaidynes mes visada turime daugiau optimizmo, bet ir žiemą tikimės, kad geriausi sportininkai parodys viską, ką gali.
O gal kas nors šoktelės aukščiau, nei galima tikėtis.
Nors kaskart vyksta diskusijos, ar verta vykti į žiemos žaidynes, mano atsakymas aiškus: tikrai verta. Jeigu nevyktume, mūsų nebūtų olimpiniame žemėlapyje.
Be to, Olimpinė chartija įpareigoja šalis dalyvauti.
– Kai kurios šalys svarsto nevykti dėl pavojų iš Šiaurės Korėjos.
– Diskusijų tikrai buvo tarp kolegų. Kai kas rimtai dvejoja, bet mes kol kas nieko nesvarstome apie tai, pasitikime IOC sprendimais ir informacija dėl saugumo.
Jei būtų reali grėsmė, ji būtų apsvarstyta. Taip buvo per Europos jaunimo žiemos olimpinį festivalį šiemet Erzurume, kai į Turkiją neatvyko kelių šalių atstovai ir kai kurie sportininkai. Bet ten neįvyko jokių incidentų, o mes džiaugėmės aukso medaliu – pirmuoju šių varžybų istorijoje.
