Kaune įsikūręs LSU pasiryžęs dėti visas pastangas, kad neišnyktų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų žemėlapio.
Už šalies sportą atsakingos mokymo įstaigos vadovai žada kreiptis net ir į Konstitucinį teismą.
Daugiau kaip 80 metų sporto specialistus ruošiantis LSU pakilo į kovą, kad atsilaikytų prieš įsisiūbavusios aukštųjų mokyklų reformos vėzdą.
Rašte paskelbė nuosprendį
ŠMM rašte aukštajai mokyklai pranešta, kad dėl universitetų tinklo optimizavimo Lietuvos sporto universitetas „prijungimo būdu“ bus reorganizuotas į LSMU.
„Esame vienintelis šalies universitetas, kuris rengia sporto trenerius ir specialistus. Jaučiame atsakomybę šaliai, bet tokiu sprendimu siekiama sužlugdyti visą valstybės sporto sistemą. Net keista, kai siekiama eksperimentuoti su pelningai ir produktyviai dirbančia aukštąja mokykla.
Keisčiausia skaityti, jog pagal Švietimo ir mokslo ministerijos poziciją esame beviltiški“, – LSU patalpose Kaune vakar surengtame socialinių partnerių pasitarime dėstė LSU rektorius Aivaras Ratkevičius.
Vengrų ir estų pamokos
LSU senato pirmininkas Albertas Skurvydas, kalbėdamas apie galimas pasekmes dėl galimo priverstinio prijungimo prie Sveikatos mokslų universiteto, prašė pasižiūrėti ir į aplinkinių valstybių patirtį.
„Prieš 14 metų Vengrijoje taip pat buvo aukštųjų mokyklų sujungimo vajus. Taip buvo panaikinta šios šalies sporto specialistus auginusi mokymo įstaiga.
Kad ir kaip būtų keista, ji buvo prijungta prie medicinos universiteto. Kas atsitiko? Studijų programa susitraukė daugiau kaip 80 procentų, tik fakultetu tapusi sporto specialistų kalvė sunyko.
Pamatęs pasekmes Vengrijos parlamentas prieš dvejus metus balsavo dėl Sporto instituto atkūrimo. Jie rado jėgų atkurti, o jei dabar bus sugriauta mūsų sporto sistema, didelis klausimas, ar turėsime galimybių atkurti tai, kas buvo puoselėjama 80 metų“, – savo poziciją išsakė žinomas šalies sporto mokslininkas.
Jo teigimu, LSMU sistemoje tik fakultetu tapęs visas Sporto universitetas studentams galėtų siūlyti vos penkis procentus tos programos, kas dabar dėstoma, nes klasikiniame universitetų modelyje nėra vietos mažos apimties konkrečioms sporto programoms.
„Dar paimkime Estiją. Ji visą laiką mums buvo lyg pavyzdys, tačiau estai jau ne pirmus metus savo valdžiai rodo LSU. Panaikinus Tartu sporto medicinos universitetą ir jį prijungus prie Talino universiteto sporto mokslo tyrimai sumenko, palyginti su Lietuva, net tris kartus“, – kalbėjo A.Skurvydas.
Karo, muzikos ir dailės neliečia
Kaune susirinkę daugeliui sporto šakų atstovaujantys žinomi žmonės bandė suprasti, kokios galimos pasekmės sujungiant LSMU ir LSU.
Pagal ŠMM iniciatyvą Lietuvos edukologijos universitetas bando jungtis su Vytauto Didžiojo (VDU) ir Aleksandro Stulginskio universitetais, Šiaulių universitetas bando rasti sąlyčio taškų VDU, Mykolo Romerio universitetas bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu.
„Tai gal ir suprantama – susijungimas gali būti nulemtas studentų mažėjimo, finansavimo klausimų. Bet mes, kaip autonominis vienetas, laikomės tikrai gerai.
Kitas klausimas – kodėl Vilniuje esančios specializuotos aukštosios mokyklos – Karo, Muzikos ir teatro, Dailės akademijos – paliekamos kaip autonominiai vienetai, o sportą bandoma paversti fakultetu?“ – svarstė LSU plėtros ir sporto prorektorius Mindaugas Balčiūnas.
Surinko šimtus parašų
Ne vieną olimpinį ar pasaulio ir Europos čempioną išauginęs LSU po ŠMM paskelbto nuosprendžio priverstinai jungtis su LSMU pakilo į kovą dėl išlikimo.
Internete daugelis garsių šalies sporto žmonių jau pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti „skubotus ir neskaidrius Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmus rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius“.
Ketvirtadienį LSU partneriai pradėjo pasirašinėti ir kreipimąsi į šalies prezidentę, Seimo pirmininką bei premjerą.
„Prašome Jūsų išsaugoti daugiau kaip 80 metų gyvuojančią laiko ir praktikos patikrintą Lietuvos sporto trenerių rengimo sistemą, ją išlaikant ir stiprinant autonomiškoje, specializuotoje ir tarptautinį pripažinimą pelniusioje šalies aukštojo mokslo institucijoje – Lietuvos sporto universitete“, – sakoma rašte.
Masina optimizavimo lėšos
LSU Plėtros ir sporto prorektorius M.Balčiūnas pastarosiomis dienomis vis labiau gūžčioja pečiais nerasdamas atsakymų į klausimus, kodėl būtent vienintelis šalyje sporto universitetas pateko tarp reformų girnų.
„Mes esame savarankiškai išsilaikantis universitetas, kuriame daugiau kaip 80 procentų studentų patys moka už studijas. Pastaraisiais metais net pakėlus kokybės reikalavimus pas mus stojo dar daugiau studentų nei prieš tai. Jei kalbėsime apie mūsų studi jų programas, jos tarp poros tūkstančių programų Lietuvoje patenka į populiariausių šešetuką“, – bandė suprasti LSU prijungimo argumentus M.Balčiūnas.
Jis abejojo, ar dabar daugiau kaip 95 proc. visų Lietuvos sporto šakų trenerių į gyvenimą išleidžianti aukštoji mokykla apskritai gali būti jungiama prie skirtingos specializacijos universiteto.
„Blogiausia, kad niekas nežiūri į aiškius kriterijus ir nuostatas.
Tai galbūt paimkime dvylika pirmaujančių pasaulio sporto valstybių ir pamatysime, kad net devynios iš jų turi specializuotus sporto universitetus“, – aiškino M.Balčiūnas.
– Kokia oficiali LSU pozicija dėl prijungimo prie LSMU? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Balčiūno.
– Kaip socialinis reiškinys sportas mūsų gyvenime įgyja vis didesnę reikšmę. Visas pasaulis siekia didžiąją dalį visuomenės problemų spręsti per sportą.
Tai yra ilgaamžiškumas, pensinio amžiaus ilginimas, aktyvaus gyvenimo propagavimas. Pasižiūrėkime į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kuriose aiškiai visa tai dėstoma.
O dabar Lietuvoje turime ŠMM sprendimą, kuris iš esmės skirtas naikinti sportą. Tai labai nevykęs laikas susidoroti su sporto institucija.
Reforma vyksta ir be ministerijos pastangų – kas negali išsilaikyti, siekia jungtis.
Jei kalbėsime apie mus, pasakyčiau verslo kalba: pelningą bendrovę nori prijungti prie ne taip efektyviai dirbančios įmonės ir sudaro sąlygas pirmajai žlugti.
– Gal žinote, pagal kokius kriterijus buvo nutarta naikinti LSU?
– Net neįsivaizduojame. Mes esame savo srities lyderiai, ir tai yra nepaneigiama tiesa.
Pagal objektyvius mokslo rodiklius turime labai aukštą koeficientą.
Šalies universitetai vertinami pagal keturis kriterijus.
Studijų kokybė pas mus gera, nes vyksta mokslu grįstos studijos.
Esame pelnę tarptautinį pripažinimą mokslo srityje.
Trečiasis kriterijus – poveikis regionui. Vargu ar didesnį galima pasiekti, nes baigę aukštąjį mokslą studentai pasklinda po visą Lietuvą.
Dar lieka valdymas – kaip sąnaudų prasme valdoma organizacija. Per pastaruosius metus drastiškai sumažinome administravimo išlaidas, daug sutaupėme, dalį lėšų skyrėme studijų kokybei gerinti.
Nežinau, kokių dar reikia argumentų, kad įrodytume savo reikalingumą. LSU dirba 30 sporto federacijų vadovai ar jų atstovai – mūsų ryšys su Lietuvos sporto platforma yra neginčijamas.
– Ar toks ŠMM sprendimas buvo netikėtas LSU?
– Iš principo LSU nesipriešina reformai, kuri buvo planuota. Bet tada buvo kalbama apie vieną didelį Kauno universitetą. Tai yra pasaulinė praktika, ir mes buvome už tai.
Pasižiūrėkime kad ir į Oksfordo universitetą: po jo skėčiu glaudžiasi daug autonominių aukštųjų mokyklų. Palaikėme būtent tokią ministerijos idėją ir buvome pasirengę įsilieti į Kauno universitetą.
Tačiau ši idėja pradėjo buksuoti, kai atsirado įtakos sferos, kai vieni ar kiti pradėjo tempti paklodę į savo pusę.
LSMU iš esmės yra stipresnis vienetas, todėl LSU tapo įrankiu gauti lėšas, skirtas aukštosioms mokykloms optimizuoti. Tai reikia aiškiai pasakyti.
Juk ministerija skiria nemažai lėšų optimizavimui, o LSMU jų negauna. Todėl buvo galvojama, ką reikėtų prijungti, kad pinigai atsirastų šioje aukštojoje mokykloje, – juk negali medicinos universitetas prijungti žemės ūkio mokyklos. Tad griebė mus.
– Kas atsitiktų su jūsų studijomis, jei universitetas bus prijungtas prie LSMU?
– Jos, be abejo, sunyktų. O kai kurios ir mirtų.
Kad ir taikomosios fizinės veiklos programa: ji nuostolinga, tačiau mes jos neatsisakome, nes ji skirta neįgaliesiems. Čia mūsų pagrindinis partneris yra Lietuvos parolimpinis komitetas, mes tą programą puoselėjame. Dideliame universitete viskas būtų vertinama pagal rentabilumą – ji neabejotinai būtų panaikinta.
Manau, kad jei įvyks tai, ko niekas LSU nenorėtų, tikrai išnyks krepšinio ir futbolo treneriai. Pagal klasikinių universitetų standartus būtų rengiami individualių ir komandinių sporto šakų treneriai. Dėl to ir nuogąstaujame, ir kalbame apie LSU išlikimą.
– Gal LSU biudžetas sudomino kitą aukštąją mokyklą?
– Palyginti su LSMU biudžetu, mūsiškis yra juokingas – mes turime apie 6 mln. eurų. Tai kova ne dėl šių pinigų.
Sakau, kad masalas yra aukštųjų mokyklų optimizavimo pinigai. Mes nepretenduojame į tuos pinigus, o LSMU be mūsų negali pretenduoti.
Juolab kad pastaruoju metu sveikata ir ligų prevencija įgyja didesnę svarbą – medicina yra po sporto. Tad turėti gerai veikiančią sporto struktūrą yra svarbu.
– Jei vis dėlto įvyks priverstinės jungtuvės, Sporto universitetas numirs?
– Manau, kad mes esame savarankiška organizacija ir joks mechaninis prijungimas neįmanomas. Jei taip bus daroma, kreipsimės į teisines institucijas.
Konstitucinis teismas vertina visus teisės aktus – jis ne kartą buvo išaiškinęs autonomijos apibrėžimą. Jis yra teigęs, kad akademinė ir autonominė institucija yra neatskiriamos.
Šiuo atveju tai reiškia, kad be mūsų apsisprendimo niekas negali nieko nutarti.
