Aštuoni stipriausiu planetos žmogumi tituluojantys „Arnold’s Strongest Man“ trofėjai, begalė titulų ir net daugiau kaip 50 planetos rekordų, iš kurių net 20-mt išlieka nepajudinami.
Sporto pedagogo diplomą turintis 42 metų galiūnas daugelį moko savo pavyzdžiu: varžovus – įspūdingomis pergalėmis, jaunimą – užsibrėžto tikslo siekimu.
„Nesu antžmogis – dirbu, stengiuosi, stojuosi po nesėkmių ir myliu gyvenimą bei šalį, kurioje gyvenu“, – tikina dukart pasaulio čempionas biržietis Ž.Savickas.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?
– Gimiau Biržuose 1975-siais liepos 15 dieną, labai gražiame mieste, kuris turi išties stiprią istoriją. Vien tai, kad šiame mieste yra Radvilų rezidencija – bastioninio tipo tvirtovė, daug ką pasako. Šis atstatytas bastionas yra vienintelis Lietuvoje ir išskirtinis Rytų Europoje. Biržai ir jo apylinkės dar garsios savo karstinėmis įgriuvomis, tik ne visada ir ne visiems jos yra tokios mielos.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Vasarojimas savaitgaliais pas senelius kaime. Jie visi gyveno netoliese: tai būdavau pas Juliją ir Petrą Savickus, arba keliais kilometrais toliau pas Juliją ir Joną Šimonius. Petras buvo neapsakomo darbštumo žmogus, kalvis, dirbo kalvėje iki 80 metų. Iš senelių išmokau pagarbos, darbštumo. Patys šilčiausi mano atsiminimai iš vaikystės – tai senelių apgaubta šiluma.
– Smagiausia lietuviška šventė.
– Manau, kad labiausiai laukiu ir man patinka švęsti Šv.Velykas. Tu lauki tos šventės, nes ir dienos ilgėja, ir po žiemos šiluma ateina, ir viskas pradeda žaliuoti. Tiesiog neįtikėtinai graži šventė.
– Gražiausia Lietuvos vieta.
– Galvoju, kad nebūsiu originalus, tačiau gražesnės vietos už Kuršių Neriją nėra.
– Geriausias Lietuvos miestas.
– Manyčiau, kad tai yra Vilnius ir jo senoji dalis – traukia mane kaip magnetas.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas.
– Vis dėlto, pasirinksiu Vytautą Didijį – jo laikais Lietuva tapo galinga ir didžiausia šalimi Europoje, jis mokėjo derinti vadybą ir politiką. Jis mūsų istorijoje pasižymėjo svariausiu palikimu.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
– Labai daug su kuo norėčiau papietauti (juokiasi). Bet, galbūt, būtų malonu prie pietų stalo pasikalbėti su prezidente Dalia Grybauskaite. Man ne kartą teko jai spausti ranką, tačiau rimčiau pasikalbėti – nė karto. Per pietus pasišnekėtume, ar tikrai mes esame giminė. Žiniasklaida rašė, kad jos tėvai iš Biržų ir lyg aiškėja, kad mes su prezidente tolimos, bet giminės. O gal tai tik svarstymai – viską išsiaiškintume su valstybės vadove.
– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina.
– Man labiausiai patinka dainininkė Jazzu. Mano žmona kasdien klausosi jos dainų – pasiklausiau ir mano pradėjo patikti. Net jos koncerte buvau. Kitiems tai nieko nesako, bet aš itin retai kada einu į koncertus ir tai daug ką reiškia (juokiasi). Apie dainą nepasakysiu – labai daug patinkančių dainų yra.
– Mėgstamiausia lietuviška prekė.
– Vienareikšmiškai – „Džiugo“ sūris.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas.
– Nežinau, ar tikrai tai lietuviškas patiekalas – jį turi daug tautų. Tačiau man vaikystėje močiutė gamino nerealiai skanius balandėlius. Taip man ir liko jie patys skaniausi, patys mėgstamiausi.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai.
– Meilė, tėvynė, laisvė, tiesa ir Lietuva.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai.
– Manau, kad darbštumas, užsispyrimas ir kantrumas.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė.
– Aš labai mėgstu pas mus itin paplitusią patarlę, tačiau gaila, kad žmonės negyvena ir nemąsto pagal ją. Ji aprėpia labai plačia žmogaus gyvenimo sąvoką ir jei visi jos laikytųsi, visi būtume laimingesni ir geresni. Ji yra: „Kaip pasiklosi – taip išsimiegosi“. Pridėčiau dar, kad kaip tu žiūri į kitus, taip ir kiti į tave.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– Nes aš čia gimiau, užaugau, čia tapau stipriausiu pasaulio žmogumi.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Linkiu, kad dar mažiausiai tūkstantį metų mūsų esamoje teritorijoje būtų Lietuvos valstybė ir joje kalbėtų lietuviškai.
